- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- 1-985-834/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20927-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusija, Lietuvos Respublikos pilietybė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – finansų analitikė, neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. 2020 m. gegužės 30 d. apie 15.35 val. prie degalinės ,,Emsi" adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. M. kaltę pripažino ir paaiškino, jog sutinka duoti parodymus. Grįžo draugė. Draugė pas ją buvo. Jos sėdėjo nuo vakaro, neatsimena iki kada. Naktį vartojo. Jos sėdėjo iki 5 val. ryto su drauge. Šiaip alkoholio beveik nevartoja. Išvažiavo apie trečią valandą dienos. Gerai jautėsi. Važiavo apie 15 val. Ji (kaltinamoji) pas anūkus važiavo. Marti turėjo išvažiuoti ir ji turėjo anūkus prižiūrėti. Alkoholio nejuto. Kai pareigūnai sustabdė, ji gražiai sustojo, nepriekaištavo. Liepė pūsti. Vartojo degtinę, 0.5 l. butelį. Buvo 3 asmenys ir visi vartojo. Turbūt visą suvartojo. Nustojo vartoti apie 5 val. iki 9 val. tiesiog sėdėjo. Iš (duomenys neskelbtini) 9 iki (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) turėjo vykti. Nuo jos namų iki ten apie 20 km. Ten 108, 102 kelias. Nuo namų buvau apie 12 km. nuvažiavus. Mašinų beveik nebuvo. Gal 2 automobilius sutiko. Važiavo tvarkingai. Niekada gyvenime neturėjo tokių įvykių. Labai gailisi. Prašo atleisti pagal laidavimą. Abu laiduotojai (A. J., N. Ž.) jai svarbūs. Su A. J. dirba. Jis kaip vyras tvirtesnis. Abu yra valdybos nariai. Įtaką gali padaryti. Pažįstami apie 12 metų. N. Ž. jos draugė, pažįstamos daug metų. Su A. J. dažnesnis bendravimas. Labai gailisi. Jis darbas pastoviai susijęs su vairavimu. Darbe su pastatymu automobilio būna dažnai sunku, kad atvykus į posėdžius gal ir ne vietoje pastato. Dėl greičio viršijimo nežino ką pasakyti. Automobilis priklauso vienai iš įmonių. Mano, kad A. J. geresnis galėtų būti laiduotojas. Ji (kaltinamoji) yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Jis yra patikimas žmogus. Jie yra bendradarbiai. Būna darbe. Dažnai važiuoja, susitinka posėdžiuose. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, padėti su anūkais pabūti, su troleibusu važinėti šiuo metu pavojinga dėl COVID-19. Kaltę pripažįsta pilnai. Pasitiki abiem laiduotojais. Labai gailisi, pripažįsta kaltę. Daugiau gyvenime nepasikartos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu laiduotojas A. J. parodė, kad jis buvo labai nustebintas, kad taip įvyko. Ji (kaltinamoji) nesuprato savo būsenos. Tai neįtikėtinas įvykis. Žmogus beveik nevartoja alkoholio. Jie bendradarbiai. Pažįsta apie 12 metų. Kalbėjosi apie šį įvykį. Labai verkė, nesuprato savo būsenos. Jis ja pasitiki. Užstatą pasiryžęs sumokėti. Kai sužinojo, jis pagalvojo, kad ji juokauja. Darbe kolegos ne iš karto suprato, kad taip įvyko. Kiti gal ir galėjo taip pasielgti, bet ne ji. Bendradarbiai nesuprato, kad L. M.. Mano , kad jis yra tinkamesnis laiduotojas, nes labai didelę įtaką darys bendras dabas. Nors nemano, kad ją reikės tiek kontroliuoti, tačiau kontroliuos kiek įmanoma. Bendrauja, dažniausiai darbe. Be to, kol ji negalės vairuoti, jis bus jos vairuotoju.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. Ž. parodė, kad jos su kaltinamąja yra draugės. Sodo kaimynės. Namie kaimynės. Bendrauja 15 metų. Ji (kaltinamoji) labai atsakingas asmuo. Labai myli savo šeimą. Dabar pasiaukojimas šeimai, ją privedė šiam įvykiui. Yra 100 procentų garantuota, kad ji taip nebepasielgs. Ji (kaltinamoji) jai paskambino sekmadienį vakare pasakyti, tai yra tą pačią dieną jai pasisakė. Ji (kaltinamoji) pasakojo, kad draugė buvo atvykusi. Paskambino marti ir nemanė, kad dar alkoholio bus. Jai (kaltinamajai) anūkai šventa ir nuvyko pas juos. Tai ne toks asmuo kuris neturi gailesčio, atsakomybės jausmo. Ji (kaltinamoji) sakė, kad tai paskutinis kartas. Užstatą tikrai gali ji (liudytoja) sumokėti. Ji kaltinamąja pasitiki - tai sąžiningas, garbės žmogus. Po įvykio kalbėjosi apie alkoholio žalą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių liudytojo J. P. parodymų matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK KP VKPR 1-kuoppos 3-čiojo būrio vyriausiuoju patruliu A. S. apie 15.35 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje link Vilniaus m. važiuoja ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja įtariama neblaivi. Pasivijus minėtą transporto priemonę ji buvo sustabdyta apie 15. 36 val. (duomenys neskelbtini) pl. ties ,,Emsi“ degaline. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, buvo nustatyta, kad tai buvo L. M., tikrinimo meta paaiškėjo, kad L. M. pirmo pūtimo metu nustatytas 1,59 promilės girtumas, praėjus apie 30 min. nuo pirmo pūtimo, buvo atliktas dar vienas tikrinimo rezultatas, kurio metu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholį vartojo ryte. Su tikrinimo rezultatais sutiko ir sakė, kad labai gailisi. Pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. Automobilis buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 24-26);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities VPK KP VKPR 1-os kuopos 3-čiojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 30 d. dirbant kartu su patruliu J. P. VPK OVS gautas pranešimas, kad Nemenčinėj, (duomenys neskelbtini) link Vilniaus m. važiuoja automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja įtariama neblaivi. Pasivijus minėtą transporto priemonę ji buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) ties ,,Emsi“ degaline. Tikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo L. M., patikrinus Drager alkotesteriu buvo nustatyta 1,59 promilės girtumo laipsnis. Praėjus 30 min. nuo pūtimo buvo atliktas dar vienas tikrinimo rezultatas, kurio metu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumo laipsnis. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholį vartojo ryte. Automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 8);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 30 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. M. nustačius neblaivumo požymį – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203, patikros Nr. 1179176 ir 15.52 val. nustatytas 1,59 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 16.27 val. nustatytas 1,56 promilės girtumas (b. l. 30);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 30 d. 15.52 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203, patikros Nr. 1179176, L. M. nustatytas 1,59 promilės girtumas (b. l. 27);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 30 d. 16.27 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203, patikros Nr. 1179176, L. M. nustatytas 1,56 promilės girtumas (b. l. 27);
Iš byloje esančio Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo matyti, kad automobilio ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB ,,Turto garantas" (b. l. 17);
Iš byloje esančio automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas UAB ,,Turto garantas“ vardu (b. l. 19);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. birželio 1 d. automobilis grąžintas savininkui UAB ,,Turto garantas“ (b. l. 21);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio ,,VW Tiguan“, kategorija M1G, pasirinkti metai 2014, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 8900, su PVM 10770 Eur (b. l. 22);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėja L. M. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 15.35 val. prie degalinės ,,Emsi" adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pil. L. M., vairavo automobilį ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas (b. l. 1-3).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios L. M. kaltė, jog ji 2020 m. gegužės 30 d. apie 15.35 val. prie degalinės ,,Emsi" adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju L. M., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios L. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios L. M. bendradarbis A. J. ir draugė N. Ž. teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jo arba jos atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji L. M. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių.
Šioje byloje laiduoti už kaltinamąją prisiima A. J. ir N. Ž.. N. Ž. yra dirbanti, darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, neteista ( b.l.120) Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais už 5 metus matyti, jog N. Ž. atžvilgiu 2 kartus buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokytos ( b.l.127). Su kaltinamąja yra draugės, pažįstamos daug metų. Tai gi pagal charakterizuojančią medžiagą taip pat laikytina tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Visgi teismas atsižvelgęs kaltinamosios, A. J. ir N. Ž. duotus parodymus daro išvadą, kad tinkamiausiu kaltinamosios laiduotoju skirtinas A. J.. Teismas tokią savo poziciją grindžia tuo, jog A. J. su kaltinamąją praleidžia daugiau laiko nei kaltinamoji su N. Ž., kadangi yra bendradarbiai ir kaip pati nurodė kaltinamoji, A. J. gali padaryti didesnę teigiamą įtaką jai. Teismo posėdžio metu yra pateiktas žodinis laiduotojo A. J. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn. Jis su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo kolegę L. M.. A. J. nėra teistas (b. l. 126). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais už 5 metus matyti, jog A. J. atžvilgiu 3 kartus buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už stovėjimo reikalavimų pažeidimus ir paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 127-128). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ A. J. charakterizuoja teigiamai (b. l. 123). Teismo vertinimu laiduotojo padaryti kelių eismo taisyklių nusižengimai nėra priskiriami prie šiurkščių ir nėra pagrindo manyti, jog negalėtų padaryti įtakos kaltinamajai. Juo labiau posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek A. J. nurodė, jog yra bendradarbiai, dalyvauja bendruose posėdžiuose. Tai, kad A. J. visa atsakokybę prisiima už L. M., kad ateityje nenusižengtų įstatymams, kelių eismo reikalavimams, patvirtina ir tai, jog kol kaltinamoji neturės vairuotojo pažymėjimo, darbe jis bus ir jos vairuotoju, kadangi pagal darbo pobūdį dalyvauja bendruose posėdžiuose. Taip pat atsižvelgtina tiek į L. M. paaiškinimus, tiek į pačio A. J. paaiškinimus iš kurių matyti, jog A. J. yra autoritetas savo kolegei. Todėl įvertinus A. J. ir kaltinamosios L. M. tarpusavio santykius, kaip bendradarbis turės didesnę įtaką kaltinamosios elgesiui ir ją kontroliuoti, A. J. laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu ir tinkamiausiu laiduotoju.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad L. M. nėra praeityje teista. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (L. M. ir A. J. parodymai), jog A. J. turi įtaką L. M. elgesiui, ji įsiklauso į savo kolegos nuomonę ir patarimus, juo pasitiki, jaučia atsakomybę prieš jį. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. M. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam (b. l. 49-51). Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojo profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji L. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji L. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje L. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise L. M. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Kaltinamosios L. M. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė skirti trumpesnis nei 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimą. Šiuo atveju nesutiktina su gynėju argumentu, kad prokurorė siūloma per griežta šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog L. M. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jam nustatytas 1,51 promilės girtumas, tuo sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nors jos nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiais viršijo ribą, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog L. M. transporto priemonę vairavo kelyje, kur vyksta intensyvus transporto eismas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Todėl įvertinus aplinkybių visumą ir siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jos padarytos veikos, teisės vairuoti atėmimo terminas iki metu būtų neproporcingas padarytai veikai ir nepadėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Kaltinamajai 2020 m. gegužės 30 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo dienos, o būtent nuo 2020 m. gegužės 30 d.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019).
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės – automobilio ,,VW Tiguan“ kaina su PVM – 10770 Eur. Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji L. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žalos dėl jos neteisėtų veiksmų nebuvo niekam padaryta žala, darytina išvadą, kad automobilio ,,VW Tiguan“ vertę atitinkanti pinigų sumą, skirtina kaltinamajai mažintina pusiau.
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomosios priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją L. M. pagal laidavimą A. J. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5385 (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur.
Paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. M. ir laiduotojai A. J. kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.