Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2416-573/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
e1-2416-573/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24213-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2416-573/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24213-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2021 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine J. J. metu, tyčia J. J. vieną kartą įspyrė į galvos sritį, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su sutuoktine J. J. gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2021 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. namuose tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, J. J. jį pradėjo kolioti, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis tuo metu gulėjo lovoje, o J. J. tuo metu sėdėjo ant lovos ir jį įžeidinėjo. Klausydamas jos įžeidinėjimų, jis spontaniškai spyrė jai į galvos sritį. Žmonai jokių pretenzijų dėl jam suduotų smūgių neturi, nes jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Labai gailisi dėl panaudoto smurto prieš žmoną (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu R. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2021 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. namuose tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Jai būnant kambaryje, sėdint ant lovos, sutuoktinis žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė jai į galvą – dešinę ausį. Tuomet ji paėmė kambaryje buvusį plastikinį kibirą, kad apsigintų, ir du kartus delnu sudavė jam į dešinį petį. Pasibaigus konfliktui į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos sutuoktinį ir išsivežė. Sutuoktinis paskutiniu metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, šiuo metu niekur nedirba. Sutuoktinis būdamas neblaivus dažnai bando su ja konfliktuoti. Šio įvykio metu minėti sutuoktinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė (b. l. 6-7, 40).

2021 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – J. J. blaivi, sužalojimo vieta – dešinė ausis. J. J. paaiškino, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 23.10 val. jos sutuoktinis R. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neblaivus pradėjo ją kolioti, įžeidinėti, spyrė vieną kartą į dešinę ausį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo – R. J., kuriam nustatytas 2,21 promilių girtumas (b. l. 26-29).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 12). Pridėta fotolentelė (b. l. 15-22).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės J. J. atžvilgiu, tarpusavio konflikto metu tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą spyrė jai į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina jo paties, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu, jos dydžiu (b. l. 88-90).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis laikomas neteistu, baustas administracine tvarka (b. l. 76-78) Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesigydė, nesilankė (b. l. 82, 84).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – dalyvavimas elgesio pataisos programoje. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, nes jis laikomas neteistu, nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje, prieš kartu gyvenančią sugyventinę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi, dydžiu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69) pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 19 d. 00.05 val. iki 2021 m. liepos 19 d. 15.37 val. (b. l. 57-58, 65-67), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, jam, vadovaujantis, BK 72² straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 19 d. 00.05 val. iki 2021 m. liepos 19 d. 15.37 val. – vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuteistajam R. J. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistajam R. J. išaiškinama, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas Dainius Ročys