- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- eI2-688-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02585-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Heatmann“
- Atsakovas
- Audito
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Heatmann“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Heatmann“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 10.4 Mr) D2-1366 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, teigia, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl bankroto administratoriaus L. T. (toliau – Administratorius) neteisėtų veiksmų, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėjama bankroto bylą Nr. B2-333-392/2021 dėl bankroto bylos iškėlimo ir likvidavimo Nacionalinei kredito unijai, ir bankroto Administratoriumi yra paskirtas minėtas asmuo. Pareiškėja Tarnybai nurodė, kad Administratorius laiku nepateikė kreditorių susirinkimo medžiagos Bendrovei, o atvykus į 2021 m. spalio 1 d. organizuotą Nacionalinės kredito unijos susirinkimą nurodytu adresu ir nurodytą datą, laiką, paaiškėjo, kad kreditorių susirinkimas nebuvo organizuojamas, ar vyko nuotoliniu būdu, tačiau apie nuotolinį susirinkimą pareiškėja nebuvo informuotas, todėl pareiškėja išreiškė Tarnybai pasipiktinimą, kad Administratorius iš esmės atstovauja ne visų kreditorių interesams, o tik vieno – didžiausio kreditoriaus. Tarnyba skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pradėti neplaninio Administratoriaus L. T. veiklos patikrinimo.
2.2. Taip pat nurodo, kad pareiškėja kreipėsi Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo ir Tarnyba pateikė atsakymą į skundą, kuriame nurodė, kad Bendrovės skunde keliami klausimai šiuo metu yra nagrinėjami teisme, todėl Tarnyba šių klausimų nenagrinės. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo Administratoriaus pažeidimus, organizuojant kreditorių susirinkimą. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius privalo atstovauti visų, o ne pavienių kreditorių interesus, taip pat privalo laikytis teisės aktų – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), o ne organizuoti susirinkimus tik formaliai, nešaukiant susirinkimų. Tai, kad bankroto administratorius turi pareigą veikti visų kreditorių interesais ir bankrutuojančios įmonės interesais konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas.
2.3. Pareiškėjos teigimu, bankroto administratorius turi veikti ypač rūpestingai, sąžiningai ir maksimaliai naudingai kreditoriams, tačiau šiuo atveju – Administratoriaus elgesys neatitiko bankroto administratoriui keliamų reikalavimų. Nesavalaikis informacijos teikimas kreditoriui, kreditorių susirinkimo šaukimas ir jo nevykdymas, neužtikrinimas, kad visi kreditoriai galėtų lygiateisiškai dalyvauti susirinkime, užduoti klausimus, teikti pastabas ir pastebėjimus, Administratoriaus pareiškimai, kad kreditoriaus reikalavimas yra labai mažas, neaktualus, kelia pagrįstų abejonių Administratoriaus sąžiningumu ir kompetencija. Pabrėžia, kad tokius bankroto Administratoriaus neteisėtus veiksmus konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, dėl ko, Bendrovė pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl Administratoriaus veiksmų.
2.4. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu, manydama, jog atsakovė nepagrįstai teismo nustatytus pažeidimus vertino kaip mažareikšmius.
2.4.1. Pareiškėja ne tik pateikė (du kartus) informacijos apie neteisėtus Administratoriaus veiksmus / neveikimą, bet ir teismas nutartimi konstatavo Administratoriaus neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, Tarnyba vis tiek mano, kad Administratoriaus padaryti procedūriniai pažeidimai yra mažareikšmiai.
2.4.2. Tarnyba, vykdydama nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, privalo pradėti neplaninį patikrinimą, kai kyla pagrįstų abejonių dėl administratoriaus veiklos teisėtumo. Šiuo atveju abejonių dėl Administratoriaus veiklos kilo ne tik pareiškėjui, bet ir Lietuvos apeliacinis teismas jas patvirtino, tačiau atsakovė kaip priežiūros institucija, laiko mažareikšmiu tokį Administratoriaus elgesį, kaip: mažų kreditorių ignoravimą nemokumo procese, savalaikį dokumentų nepateikimą kreditoriui, kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimus, šiurkščius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43-44, 46-47 straipsnių pažeidimus.
2.4.3. Pagal teisinį reguliavimą pakankamas pagrindas pradėti neplaninį patikrinimą administratoriaus atžvilgiu atsiranda kai: 1) asmuo pateikia skundą / pareiškimą ir 2) pateiktos informacijos užtenka atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog administratoriaus veiksmai ar neveikimas gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Antroji sąlyga dėl informacijos pakankamumo atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog administratoriaus veiksmai ar neveikimas gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, reiškia, kad sprendimo, pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar administratoriaus skundžiami veiksmai / neveikimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ar ne, ar yra administratoriaus veikoje atitinkamos atsakomybės (drausminės, civilinės, baudžiamosios ir kt.) sudėtis ar ne. Šis vertinimas atliekamas atlikus neplaninį patikrinimą, kurio metu ir ištiriamos minėtos aplinkybės. Šioje stadijoje lemiamą reikšmę pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą turi pateiktos informacijos pobūdis. Jei šioje informacijoje yra nurodomos aplinkybės, duodančios pagrindą atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog galimai administratoriaus veikoje yra atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis, neplaninis patikrinimas turi būti atliekamas. Ir priešingai, jei asmens pateiktoje informacijoje nėra nurodoma tokių aplinkybių, tuomet nėra ir vienos iš būtinų sąlygų pradėti tokį patikrinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1352-438/2019). Taigi pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimu nepradėti planinio patikrinimo dėl procedūrinių pažeidimų mažareikšmiškumo. Tarnyba negali kvestionuoti jau teismo priimtos nutarties, kurioje nustatyti akivaizdūs Administratoriaus pažeidimai. Tarnyba, priimdama Sprendimą nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, ir netinkamai įgyvendina nemokumo administratorių priežiūros funkciją.
2.5. Pareiškėjas pabrėžia, kad bankroto procesas tęsiasi eilę metų dėl bankroto Administratoriaus L. T. neteisėtų veiksmų, neveikimo, tyčinio bankroto proceso vilkinimo, naujų procesų inicijavimo. Be to, L. T. tik fiktyviai rengia kreditorių susirinkimus, neatsižvelgia į visų, o tik į vieno kreditoriaus nuomonę, nevykdo kreditorių susirinkime priimtų sprendimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pareiškėjos manymas, jog Tarnyba, vykdydama nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, privalo pradėti neplaninį patikrinimą, kai kyla pagrįstų abejonių dėl administratoriaus veiklos teisėtumo, yra nepagrįstas:
3.1.1. Šiuo metu galiojantis teisinis nemokumo administratorių priežiūros reglamentavimas, atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą, leidžia Tarnybai tiek pradėti neplaninį patikrinimą, tiek jo nepradėti. Pažymi, kad priežiūros institucija (šiuo atveju – Tarnyba), atlikdama planinius ir neplaninius patikrinimus, vadovaujasi priežiūros institucijos vadovo patvirtintais planinių patikrinimų plano sudarymo kriterijais, planinių patikrinimų taisyklėmis ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis. Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – Taisyklės), 30 punkte nurodyta, kad neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas.
3.1.2. Pažymi, kad Taisyklių 34 punkte reglamentuota, kad Tarnybos vadovas gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo: jei pagal prašyme (skunde) nurodytas aplinkybes aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas vykdymas yra mažareikšmis, t. y. vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas pagal visus Taisyklių 36 punkte nurodytus pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus (34.1 papunktis); kai nebelieka priežasties (atsiimtas prašymas (skundas), dėl kurios kreiptasi į Tarnyba, ir prašymo (skundo) vertinimo metu nenustatyta administratoriaus veiklos reikšmingų pažeidimų požymių (34.2 papunktis); prašymo (skundo) vertinimo metu administratorius išbraukiamas iš Sąrašo (34.3 papunktis).
3.1.3. Tvirtina, kad galiojantis teisinis nemokumo administratorių priežiūros reglamentavimas, atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą, leidžia Tarnybai tiek pradėti neplaninį patikrinimą, tiek jo nepradėti.
3.2. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Tarnyba negalinti kvestionuoti teismo nutarties ir priimdama sprendimą nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, viršijo jai suteiktus įgaliojimus bei netinkamai įgyvendina nemokumo administratorių priežiūros funkciją, pažymi, kad su tokia pareiškėjos poziciją nesutiktina, nes, Tarnybos nuomone, patikrinimo pradėjimas dėl teismo nutartyse konstatuotų Administratoriaus veiksmų, neatitiktų verslo priežiūrai keliamų reikalavimų, t. y. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Taip pat neatitiktų rizikos vertinimo principo, reiškiančio, kad priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu.
3.3. Tarnyba pabrėžia, kad iš jos turimų duomenų nustatyta, jog Administratorius ne laiku pateikė kreditoriams 2021 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo medžiagą, t. y. iki šaukiamo kreditorių susirinkimo likus ne nemažiau kaip 14 kalendorinių dienų, o likus 8 kalendorinėms dienoms. Tarnybos vadovas gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal prašyme (skunde) nurodytas aplinkybes aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas vykdymas yra mažareikšmis, t. y. vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas pagal visus Taisyklių 36 punkte nurodytus pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus. Atsakovės teigimu, toks pažeidimas (dėl pavėluoto kreditorių susirinkimo medžiagos pateikimo) yra tikrai mažareikšmis, t. y. vertintinas tiek kaip formalus, tiek kaip nereikšmingas pagal visus Taisyklių 36 punkte nurodytus pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus (pakartotinai per pastaruosius 1 kalendorinius metus nebuvo nustatytas administratoriaus veikloje (36.1 papunktis); truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų, kai pažeidimas susijęs su nemokumo procesą reglamentuojančio teisės akto nustatyto termino laikymusi (36.2 papunktis); neturėjo reikšmingos įtakos nemokumo procesui administruoti (36.3 papunktis); neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams (36.4 papunktis), dėl ko nėra tikslinga dėl nurodyto galimo pažeidimo pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą.
3.4. Tvirtina, kad Unijos kreditorių susirinkimas 2021 m. spalio 1 d. 13.00 val., adresu: Vilniuje, Algirdo g. 31 (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patalpose), įvyko nuotoliniu būdu ir dėl pasaulinės pandemijos kreditorių susirinkime visi kreditoriai balsavo tik raštu (pateiktas balsavimo raštu biuletenis). Dėl šios priežasties pareiškėjai fiziškai nuvykus pranešime nurodytu adresu ir laiku paaiškėjo, jog 2021-10-01 Unijos kreditorių susirinkimas neįvyko. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. buvo surašytas Unijos kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio medžiagos matyti, kad pareiškėja darbotvarkės klausimais balsavo iš anksto, pateikdama balsavimo raštu biuletenį.
Tuo pačiu pažymi, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu šaukia kreditorių susirinkimus, juose dalyvauja ir atstovauja juridiniam asmeniui, o kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis.
Nemokumą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų kreditorių susirinkimo vedimo formai, nemokumo administratoriui nenustato pareigos visuose kreditorių susirinkimuose dalyvauti tik tiesiogiai (gyvai) ar kreditorių susirinkimus vesti nuotoliniu būdu. Anot Tarnybos, dėl kreditorių susirinkimo formos (ar jis vyktų gyvai dalyvaujant nemokumo administratoriui ir visiems ar daliai kreditorių, ar gyvai nedalyvaujant nei vienai suinteresuotai pusei) sprendžia visi kreditorių susirinkimo dalyviai – tiek kreditoriai, tiek nemokumo administratorius abipusiu sutarimu.
3.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog aptartais Administratoriaus veiksmais buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. neužtikrinta pareiškėjos teisė nei gyvai, nei nuotoliniu, nei kitu būdu dalyvauti Unijos kreditorių susirinkime, taigi pažeistas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 str. 1 d. 1 p. Tačiau, atsakovės tvirtinimu, šiuo atveju yra svarbu įvertinti aplinkybes, kad pareiškėjai buvo pateiktas balsavimo raštu biuletenis, suteikta teisė balsuoti kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais ir atitinkamai juos skųsti teismui (kas šiuo atveju ir buvo padaryta).
Pabrėžia tai, kad pareiškėja dėl 2021 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų balsavo iš anksto, pateikdama Administratoriui balsavimo raštu biuletenį, taigi, atsakovei nėra suprantama, kaip pareiškėjos fizinis dalyvavimas kreditorių susirinkime būtų pakeitęs jos nuomonę, išreikštą raštu ar priimtų nutarimų rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Tarnyboje 2022 m. balandžio 22 d. (Nr. D1-1563) gautas Bendrovės 2022 m. balandžio 22 d. skundą. Jame teigiama, kad pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. kreipėsi į Tarnybą dėl Administratoriaus L. T. veiksmų, administruojant Nacionalinės kredito unijos bankroto procesą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba pateikė pareiškėjai atsakymą, jog pareiškėjos skunde keliamų klausimų nenagrinės, nes nėra pateikta naujų duomenų. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir galutinė, ir ja konstatuoti Administratoriaus pažeidimai, jam organizuojant kreditorių susirinkimą. Pasak Bendrovės, atsižvelgiant į paminėtą teismo nutartį, ji pakartotinai kreipiasi su skundu į Tarnybą dėl neteisėtų Administratoriaus veiksmų.
4.2. 2022 m. gegužės 17 d. surašytas Tarnybos specialistės teikimas, kuriame siūloma neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal Bendrovės skunde nurodytas aplinkybes nepradėti.
4.3. Skundžiamu Sprendimu, įvertinus turimą informaciją, konstatuota, jog dėl akivaizdžių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų požymių nebuvimo ir Bendrovės skunde nurodytų pažeidimų – Administratoriaus veiksmų, kurie skunde įvardinti kaip pažeidimai, reikšmingumo – nežymaus poveikio įmonės bankroto proceso dalyviams ir pačiam procesui bei jo pobūdžio – nėra pagrindo pradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo.
5. Nagrinėjimu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. JANĮ 132 straipsnio 1 dalis numato, jog nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (nagrinėjamu atveju – Tarnyba).
JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą (136 straipsnio 2 dalis). Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą (136 straipsnio 3 dalis). Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 4 dalis). Iš teisinio reguliavimo matyti, kad neplaninis nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl pranešime (skunde) nurodytų nemokumo administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų, atsižvelgiant į priežiūros institucijos (nagrinėjamu atveju – Tarnybos) kompetenciją, t. y. vertinti konkrečius nemokumo administratorių veiksmus, pasireiškusius nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu. Taigi Tarnyba, gavusi asmens pranešimą (skundą), įvertinusi jame keliamus klausimus, turi teisę / gali priimti sprendimą dėl neplaninio nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo bei konkrečių klausimų nagrinėjimo ar nenagrinėjimo.
7. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba, vykdydama nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, privalo pradėti neplaninį patikrinimą, kai kyla pagrįstų abejonių dėl administratoriaus veiklos teisėtumo. Spręstina, kad pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą, siekia inicijuoti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą su tikslu nustatyti galimai padarytus teisės aktų pažeidimus.
7.1. Pagal Taisyklių 3.2. papunktį Tarnyba tikrina administratorių veiklą organizuodama neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami Tarnybos vadovo sprendimu, esant Taisyklėse nustatytiems pagrindams. Taisyklių 30.2. papunktyje įtvirtinta, kad Tarnybai gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas.
Taisyklių 31 punktas numato, kad Tarnyba, gavusi Taisyklių 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodytų asmenų prašymą (skundą), jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, taikyti kitas priežiūros priemones ir Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Šis punktas nustato, kad apie nurodytus Tarnybos sprendimus administratorius ir kiti suinteresuoti asmenys informuojami raštu popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, jei šiose Taisyklėse nenustatytas kitoks terminas; informacija kitiems suinteresuotiems asmenims pateikiama, jei Tarnybai pateiktame kreipimesi nurodytas asmens vardas ir pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, adresas arba kiti duomenys ryšiui palaikyti, kreipimasis pasirašytas ar yra galimybė kitaip identifikuoti jį pateikusį asmenį, patikrinti kreipimosi autentiškumą.
7.2. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama skundą teismui ir ginčydama Tarnybos Sprendimą (raštą), nesutinka su Tarnybos atsisakymu pradėti neplaninį veiklos patikrinimą Administratoriaus atžvilgiu.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis ginčo šaliai – pareiškėjui keliamų reikalavimų. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia ne teisę reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-629-2021).
7.3. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad Tarnybos Sprendimas, kuriuo sprendžiama dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo / nepradėjimo ir kuriuo atsakovė turi tik pareigą informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją, kaip buvo reaguota į jo prašymą (skundą), kurį atlikus ir nustačius pažeidimus gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, gali lemti tik tikrinamo subjekto, o ne kitų asmenų, tarp jų – ir pranešimą apie galimą pažeidimą pateikusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus. Nors pareiškėja dėl savo pažeistų teisių teismui nurodo, kad skundą dėl Administratoriaus veiksmų pateikė, nes ji yra bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos kreditorius, kurio bankroto Administratorius yra paskirtas L. T., tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja šiuo atveju neįrodė savo suinteresuotumo susidariusioje situacijoje. Akcentuotina, kad siekiant įrodyti teisinį suinteresuotumą, pareiškėjui nepakanka vien deklaratyviai tvirtinti, kad ginčijamas Sprendimas (raštas) turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip galima spręsti iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame nėra suformuluotų jokių pareiškėjai privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jai nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jos subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos skundi, ji savo teisių pažeidimą (galimai patirtą žalą) labiau sieja ne su Tarnybos Sprendimo priėmimu, o su paties Administratoriaus veiksmais, t. y. pareiškėja iš esmės savo kreipimusi siekia (siekė), kad Administratorius būtų patrauktas atsakomybėn, tačiau paminėtina, kad poveikio priemonių taikymas Administratoriui šiuo atveju nėra susijęs su pareiškėjos teisių ar teisėtų interesu apgynimu. Pareiškėja nenurodė, kaip konkrečiai pasikeistų jos teisių ir pareigų apimtis, Tarnybai inicijavus neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą ir / ar jei nemokumo administratoriui būtų pritaikyta kuri nors iš JANĮ 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių. Kaip teigiama pareiškėjos, ji yra bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos kreditorius, todėl turi JANĮ nurodytas teises, be kita ko, ir teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl nemokumo administratoriaus kaltės (JANĮ 43 str. 5 p.). Kaip jau minėta, Tarnyba šiuo atveju turi diskrecijos teisę taikyti vienokią ar kitokią poveikio priemonę ar jos netaikyti. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjai tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių, todėl šiuo aspektu pareiškėjos teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.
7.4. Be kita ko, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Tarnyba atsisakymą pradėti neplaninį patikrinimą grindė ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kuriose įtvirtintas minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas, kuris reiškia, be kita ko, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą) (Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei rizikos vertinimo principas, kuris reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai, pirmiausia, nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu (Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Skundžiamame Sprendime pažymėta, kad iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklėse, kuriose numatyta, kad prašymo (skundo) vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą, o neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, Tarnybos veiksmus pirmiausia nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą (Taisyklių 29, 33 punktai). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, ir netinkamai įgyvendina nemokumo administratorių priežiūros funkciją, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame identifikuotos ir išsamiai išanalizuotos Bendrovės skunde nurodytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Skundžiamas Sprendimas atitinka Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytus tokiam atsakymui keliamus reikalavimus, todėl darytina išvada, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, laikėsi nustatytos procedūros ir ginčijamą Sprendimą priėmė pagal kompetenciją. Apie skundo išnagrinėjimo rezultatą tinkamai informavo pareiškėją.
Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent Tarnybos kompetencijai pavesta spręsti, ar nemokumo administratoriaus vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, o juos nustačius – spręsti dėl nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratoriui ar juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 2–4 dalys). JANĮ 136 straipsnio 1 dalies nuostata negali (neturi) būti aiškinama kaip įpareigojanti Tarnybą prižiūrėti Administratoriaus veiklą, juolab, kad pagal minėtą JANĮ nuostatas neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas yra nukreiptas didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti bei suteikti administratoriui metodinę pagalbą.
8. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors skundžiamame Tarnybos Sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ 138 straipsnis numato, kad priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau ši nuostata yra taikoma tuo atveju, kai priežiūros institucija, atlikusi patikrinimą, nustato pažeidimą ir taiko atitinkamas poveikio priemones pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, o ne tuo atveju, kai priimamas tarpinis procesinis sprendimas pradėti / nepradėti neplaninį patikrinimą, kas yra konstatuota šiuo atveju.
9. Teismas dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Administratoriaus atžvilgiu teismų jau priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, plačiau nepasisako. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad kaip pati pareiškėja teigia, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. priimdamas nutartį, kuria konstatavo Administratoriaus pažeidimus, organizuojant kreditorių susirinkimą ir tuo pačiu pripažino, kad Administratorius turi pareigą veikti visų kreditorių interesais ir bankrutuojančios įmonės interesais.
10. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamas aktas (Tarnybos priimtas Sprendimas) – dokumentas, nedarantis jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos (Bendrovės) teisėms ir pareigoms ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ir / ar poveikio priemonės taikymo, todėl darytina išvada, kad jis pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidžia.
11. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymi ir tai, kad net ir patenkinus skundą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
12. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių įstatymais numatytų įgalinimų ginti viešąjį interesą arba ginti valstybės ar savivaldybės arba kitų asmenų teises bei saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2-5 punktai, 55 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą, jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
14. Kiti pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jos įvertintos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Heatmann“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.