- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1148-1065/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02091-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Pakruojyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neįgali, nustatytas 10 procentų darbingumas, gyvenanti J.kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2018 m. sausio 11 d., apie 21.30 val., būdama pakelės užeigoje „Šašlykinė“, esančioje Pakruojo r., Kuosiškių k., nuo pakabos nukabino, įsidėjo į rankinę, išsinešė į lauką ir taip pagrobė I. K. priklausančius kailinius, 600 eurų vertės.
Kaltinamoji D. P. 2018 m. liepos 23 d. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 11 d. apie 18 val. savo automobiliu nuvyko į „Šašlykinę“, kur turėjo susitikimą. Įėjo į patalpą ir laukė žmogaus, su kuriuo turėjo susitikti. Tą dieną buvo apsivilkusi liemenę ir trumpus kailinukus. Liemenė buvo juoda su baltais apvadais, kailinė. Viršutiniai kailinukai šiltesni, su pašiltinimu, plačiomis rankovėmis, gana trumpi. Jai atrodo, kad ant pakabos buvo daugiau rūbų, tačiau gerai to neprisimena. Kai atvyko į kavinę, nusivilko iš karto abu: liemenę ir kailinius, pasikabino šalia, ant pakabos ant sienos. Iš tos vietos, kur sėdėjo, savo daiktus galėjo stebėti. Tą asmenį, su kuriuo susitiko, matė pirmą kartą, nežinojo nei jo vardo, nei pavardės. Vyriškis, su kuriuo susitiko, nuolat lakstė rūkyti, gėrė kavą. Kai atėjo į kavinę, po to niekur išėjusi ji nebuvo. Kai susiruošė išeiti, apsirengė viršutinį rūbą, o kitą rūbą įsidėjo į rankinę. Su vyriškiu išėjo iš kavinės. Jai išėjus, ponia pradėjo šaukti, kad paėmė jos paltą. Ji pasakė „tu pavogei mano paltą“. Iš pradžių net nesuprato, ką jai sako. Grįžo į kavinę, įėjo į patalpą ji, tas vyriškis ir „Šašlykinės“ darbuotoja. Iš rankinės išėmė tą paltą ir atidavė. Bandė paaiškinti, kad sumaišė rūbus, tačiau moteris labai šaukė ir nepavyko paaiškinti. Pripažįsta, kad paėmė tą paltą, tačiau neteko savo liemenės. Dėl dingusios liemenės į policiją nesikreipė, nes niekas neleido, nes ją sulaikė. Tas įvykis buvo šių metų sausio 11 d. Iš karto nesuprato, kas įvyko, kad iš tiesų sumaišė daiktus, suvokė gal tik rytojaus dieną. Atiduodama daiktą, jo ilgiau neapžiūrinėjo, ištraukė ir atidavė. Alkoholio nebuvo vartojusi. Liemenę buvo pirkusi Gariūnuose gruodžio mėnesį. Tada buvo viena. Nežino, ar kažkas iš giminių yra matę tą liemenę.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad pradėjo darbą „Šašlykinėje“. Tą dieną sirgo – skaudėjo gerklę ir ji apsivilko savo kailinius su gobtuvu, kad nebūtų šalta. Virtuvėje nepasikabino, nes pritraukia virtuvės kvapų. Pasikabino kailinius kavinės salėje. Apie šeštą valandą atvažiavo klientė. Visiškai nebuvo jokių žmonių, kavinė buvo tuščia. Jinai nuėjo prie didelio staliuko, atsisėdo. Ji atsisėdo labiau veidu ir šonu į pakabas. Ji stovėdama nusirengė savo žalsvus kailinukus. Kailinukai buvo ganėtinai aptempti, trumpučiai. Kai ji nusirengė, atsisėdo, pusvalandį palaukė, atvažiavo vyriškis, kuris atsisėdo, užsisakė kavos, klientei ledų. Po kažkiek laiko atvažiavo jaunuolių kompanija, kuri atsisėdo vos ne priešais juos prie kito stalelio. Išeidamas vyriškis atsisveikino, ponia – irgi. Pastebėjo, kad tos ponios labai išsipūtusi rankinė. Pagalvojo, kad gal kas nuo staliuko dingo ar pan., nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kad nebėra jos kailinių. Tiems greta sėdintiems jaunuoliams sušuko: „Jėzau, pavogė mano kailinius, žiūrėkit, būsit liudytojais“. Kai išbėgo, jie jau buvo prie mašinos. Sako: „ponia, parodykit rankinę, jūs turbūt paėmėt mano kailinius“. Ji nevalingai atitraukė ranką, slėpdama rankinę už nugaros. Vyriškis paėmė ją už rankos, pasakė: „tik trauk greitai“. Jam tik akys išsipūtė, jis sako: „aš mačiau, kaip ji juos kišo“. Jis ją vos ne už rankos atsivedė į „Šašlykinę“. Prasegė rankinę, ištraukė kailinius, moteris kažką nerišliai ėmė kalbėti apie savo liemenę. Ji jai sakė: „čia jums panašu, kad čia tokie kailiniai, kuriuos galėtumėte pasivilkti kaip savo liemenę?“. Tuo metu, kai ji pasikabino savo kailinius, ant pakabos nebuvo kitų daiktų, išskyrus kailinius ir šaliką. Matė, kad nusivilko paltuką. Atkreipė dėmesį, kad ji buvo apsirengusi palaidine ir tokiomis aptemptomis „timputėmis“, nors lauke buvo šalta, dar pagalvojo, kaip jai nešalta. Kailinukai buvo trumpi, aptempti, žalsvos spalvos. Tuo metu jos kailiniai jau kabėjo. Klientė, nuo atėjimo į kavinę, nuo staliuko pakilusi nebuvo. Ji paltą pasikabino per patį pakabos vidurį. Nuo baro jos kailiniai nebuvo matomi. Kaltinamoji sėdėjo prie staliuko, esančio šalia pakabų, ji sėdėjo vos ne ranka siekdama, gal už pusantro metro nuo pakabos, šonu. Be jos kailinių, kitų rūbų ant pakabos nebuvo. Kaltinamosios staliukas iš jos darbo vietos nebuvo matomas, nes ten yra niša. Vyriškis buvo labai nustebęs, pasimetęs, jis moterį ir atvedė, sakė, kad trauktų iš rankinės, sakė, jog matė, kaip ji kišo. Kailinius iš rankinės ištraukė kaltinamoji. Nepastebėjo, kad ji tuo metu būtų nustebusi – tiesiog ištraukė paltą ir kalbėjo „kur mano liemenė, kur mano liemenė?“. Atvažiavo policijos pareigūnai, ji nieko neklausė, nėjo ieškoti, stovėjo vienoje vietoje, tik nuleidusi galvą kalbėjo „kur mano liemenė?“. Kai į barą atvyko jaunuolių grupė, iš jų niekas drabužių ant pakabos nekabino, gal tik atsisagstė, ant kėdės pasikabino. Civilinį ieškinį reiškia dėl to, kad kailiniai buvo įtrūkę per siūles nuo jų brukimo į rankinę. Kitas dalykas - jai buvo didžiulis šokas dėl šio įvykio. Kailiniai iki šiol yra nesutaisyti. Po įvykio tuos kailinius nešiojo šiek tiek, nes buvo sausio mėnuo. Kailinių iš karto apžiūrėti niekas neprašė, kad siūlės iširę, pamatė po kelių dienų. Kur siūlės buvo iširę matomoje vietoje, susisiuvo. Kailinių pataisymas kainuotų 50 Eur. Iki teismo nenorėjo kailinių taisyti, kažko keisti. Patyrė žalą dėl moralinių išgyvenimų, to, kad turėjo vykti į policijos komisariatą, išsiprašyti iš darbo, dabar vykti į teismą.
Liudytojas V. L. parodė, kad moteriškė paėmė paltą ir įsidėjo į didelę rankinę, tai buvo Kuosiškių kaime, Pakruojo rajone, „Šašlykinėje“. Kai atvyko su draugais į užeigą, matė, kad ten sėdėjo pora – moteriškė ir vyriškis. Pradžioje buvo trise, paskui dar atvažiavo ir atsisėdo prie jų stalo. Atsisėdo prie kampinio stalo, o tos poros buvo didžiausias kavinėje stalas. Drabužius atsisėdę pasikabino ant kėdžių. Matė, kad yra vieta drabužiams pasikabinti, tačiau ja nepasinaudojo. Moteriškei pakabos buvo iš dešinės pusės. Tuo metu, kai atvyko, buvo kavinės darbuotoja – barmenė. Kai ta moteriškė išėjo, barmenė nuėjo, galbūt pasiimti indų, ir pamatė, kad kažko trūksta. Tada pasikvietė tą moteriškę su vyru iš lauko ir paprašė jos ištraukti paltą. Ši ištraukė paltą. Kas kabėjo ant pakabos, kai įėjo į kavinę, neatsimena. Moteris prie stalo sėdėjo be palto. Nematė, kokį paltą ji apsivilko išeidama. Mano, kad palto supainioti su liemene buvo neįmanoma, kadangi ištrauktas paltas buvo didelis daiktas, o liemenė būna mažesnė ir be rankovių. Moters rankinė, jai išeinant iš kavinės, buvo didelė. Vyriškis, kuris buvo kavinėje, priėjo prie mūsų ir paprašė pridegti cigaretę, pasakė kaip komentarą „čia tai geras pasimatymas“. Patalpoje pakabintos liemenės nematė.
Liudytoja M. P. parodė, kad tą dieną darbas ėjo į pabaigą. Ruošėsi eiti namo. Barmenė pradėjo šaukti ir jos atėjo į barą. Ji pasakė, kad pavogė jos kailinukus. Kavinėje buvo vaikinukai, ji pasakė jiems „būsit liudininkai“. Iš paskos atėjo moteris ir vyras. Moteris sakė, kad ten jos liemenė buvo, „atiduokit mano „liemenę“. Kai iš virtuvės į barą atėjo, Inga sakė, kad ją apvogė ir iš lauko ji atėjo su tais pačiais kailinukais, jau ištrauktais iš rankinės. Su kaltinamąja grįžęs vyriškis sako: „jinai juos nusikabino ir įsikišo į „tašę“. Jis jos paklausė, kodėl įsideda į „tašę“, o ne apsivelka. Ji jam atsakiusi, kad jai buvo šalta, todėl pasiėmė. Suprato, kad vyriškis ir pats jautėsi nekaip. Kas bare įvyksta, tai mato nebent per barą. Tą vakarą tebuvo vienetai lankytojų. Nukentėjusiosios kailiniai buvo juodi, gana ilgi, užsagstomi, su kailiu, buvo nauji. Ji į virtuvę jų nesinešė, nes ten yra visokie kvapai, tykšta riebalai, tai pasikabino ant klientų pakabos. Po įvykio nukentėjusioji nešiojo kailinius. Iš karto ji nesuprato, kad yra sugadinimai, tik kitą dieną parodė, kad iš vidaus yra įplėšimai. Nukentėjusiosios kailinukai laisvesnio stiliaus, su dirželiu.
Liudytojas D. P. parodė, kad datos tikrai nepamena, kai vakarieniavo, buvo vėlus vakaras, tikriausiai prieš kavinei užsidarant. Pastebėjo, kad padavėja pasigedo savo kailinukų, nes greit išbėgo į lauką. Matė, kaip grįžo atgal ir traukė iš tašės didelius kailinius. Buvo nusisukęs, todėl galbūt nematė, kaip tuos kailinius įsidėjo į vidų, bet kaip juos traukė lauk, matė. Vakarieniavo kavinėje „Šašlykinė“, kartu buvo V. L., K. M., D. I.. Kai atėjo, kavinėje, kitų žmonių nebuvo. Kai atvyko į kavinę, kaltinamoji ir jos draugas jau buvo, jie sėdėjo prie galinio staliuko dešinėje pusėje, gale, o kaltinamoji sėdėjo gale kairėje pusėje prie didžiausio kavinės stalo. Matė, kaip kaltinamoji pakilo, apsirengė ir išėjo. Ji buvo su trumpu viršutiniu rūbu, su kelnėmis, ji atgal grįžo su pilna taše, iš kurios ištraukė didelius kailinius. Jie savo rūbų niekur nepasikabino, kaip buvo apsivilkę, taip ir liko. Pastebėjo, kad ant kavinės pakabos kabėjo kailiniai ir dar vienas rūbas. Ar dar kas nors kabėjo, tikrai neatsimena. Kabėjo tie patys kailiniai, kurie buvo ištraukti iš rankinės. Kailiniai buvo tamsios spalvos. Striukytė buvo tamsi, tačiau blizgi ir visiškai kitokia nei kailiniai. Toje vietoje nėra kitų durų, praėjimų, yra tik vienintelis įėjimas ir išėjimas. Kad žmonės vaikščiotų, tikrai nepastebėjo. Kailinius iš rankinės ištraukė abi moterys. Ištraukė gražiai, be pykčių. Kadangi kailiniai buvo dideli, o tašė nedidelė, nemano, kad ištraukti buvo lengva, bet nepasirodė, kad trauktų per prievartą. Kai moteris stojosi, vyras kaltinamosios paklausė: „ar tai tavo?“, turėdamas omenyje kailinukus. Galėjo būti pasakyta ir „ar tau šalta“ ir moteris atsakė, kad taip, jai buvo šalta. Net neabejoja, kad iš kaltinamosios veiksmų neatrodė, jog ji pasigedo kažkokio daikto, kažką prarado. Nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo. Tos liemenės tikrai niekas nematė.
Liudytoja J. K. parodė, kad tuo metu dirbo kavinėje „Šašlykinė‘ virtuvėje. Sužinojo, kad atėjo nuolatinė klientė, išlindo pažiūrėti, pagalvojo, kad ir vėl užsisakys ledus. Padarė ledus, I. nunešė. Po kiek laiko atbėgo I., perbalusi pasakė: „mergos, policiją reikia kviesti, kailinius išnešė“. Kaltinamoji kalbėjo nerišliai, kai jos rankinėje buvo rasti kailinukai. Ji sakė, kad rankinėje turėjo būti liemenė. Pasakė jai, kad jeigu ji buvo apsirengusi liemenę, tai po jos paltu būtų neįmanoma apsirengti liemenės. Ji atsakė: „kai man šalta, aš vaikštau su dviem“. Matė, kaip kaltinamoji atėjo apie 18 val. Ji buvo apsirengusi tamsiomis kelnėmis ir trumpu paltu ar striukyte. Ji atėjusi atsisėdo į patį galą, kur nuo baro nesimato. Kitų lankytojų kavinėje atsirado po jos atėjimo. Atėjo keturi ar penki vaikinukai. Kartu su moterimi buvęs vyrukas pasakė: „aš jai sakiau, kodėl tu imi tuos kailinius?“, ji jam atsakiusi „tai man buvo šalta, tada apsivelku du“. Nematė, kas iš rankinės ištraukė kailinius. Kailinius iš rankinės moterys išėmė kartu, iš lauko parėję. Neatkreipė dėmesio, ar po šio įvykio nukentėjusioji toliau nešiojo šiuos kailinius. Kailiniai buvo įplyšę per siūles.
Liudytoja K. M. parodė, kad neatsimena, kuris mėnuo buvo, mano, buvo šie metai, žiema, vakaras, po 20 valandos. Atvyko į kavinę „Šašlykinė“ su draugais D. P., V. L.. Atsisėdo pasisukusi nugara į tą porą, nematė, kas prie jų stalelio vyksta. Kai atvyko, ta pora buvo kavinėje tikrai, o gal daugiau ir nieko nebuvo. Ta pora sėdėjo prie didžiojo stalo kampe. Žinojo, kad prie kampinio staliuko yra pakabos, bet neatkreipė dėmesio, kas tuo metu ten kabėjo. Ta pora išeidinėjo gal po kokios valandos nuo jų atvykimo. Atėjo barmenė ar sąskaitos paimti, ar stalo nukraustyti ir pasimetė, nes pastebėjo, kad nebėra jos kailinių, tada išbėgo pažiūrėti, ar ta išėjusi moteris jų nepasiėmė. Ji parsitempė tą moterį į restoraną ir iš rankinės ištraukė tuos kailinius. Kavinės darbuotoja iš karto išbėgo, supratusi, kad išėjusi moteris galėjo pasiimti jos daiktą. Jai atrodo, kad nukentėjusioji kailinius iš rankinės ištraukė, gerai nepamena. Kaltinamoji bandė įrodyti, kad ji savo liemenę įsidėjo. Ji buvo su kailinukais atėjusi, tai kur jai ta liemenė tilpo, nežino. Kaltinamosios kailinukai buvo žemiau juosmens, rusvi, ganėtinai aptempti. Kailiniai, kurie buvo ištraukti iš rankinės, buvo tamsūs. Jie vos tilpo į rankinę. Per tą valandą, kol buvo kavinėje, ta pora nebuvo nuėjusi nuo staliuko, po kavinę nevaikščiojo.
Liudytojas V. B. parodė, kad susipažino su D. P. per SMS, turėjo būti sausio mėnesio vidurys, pakvietė jį į pasimatymą. Ji pakvietė į kavinę, kuri yra sankryžos kampe. Susitiko, išgėrė porą kavos puodelių, pakalbėjo. Vienas kitam netiko. Jis apsisuko išeiti iš baro. Ji pradėjo rengtis, pasiėmė vieną striukę ir antrą, nes ten kabojo dvi. Niekas nebuvo priėjęs. Buvo apie 18-20 val., tamsu. Kai atvyko į kavinę, D. jau sėdėjo. Ji sėdėjo kampe prie radiatoriaus. Įėjus iš lauko, reikėjo pasukti į dešinę ir po to į kairę, nes ji buvo kampe. Prisėdo šalia. Viršutinių rūbų jis neturėjo, nes atėjo iš mašinos. Moteris sėdėjo be striukės, atrodo, buvo apsirengusi tamsiu megztuku. Pakaba rūbams buvo po kaire prie jų stalo, už nugaros. Ten buvo pakabinti rūbai, turbūt pora vienetų, tačiau neįsidėmėjo. Niekas prie pakabos nebuvo priėjęs, nes jis ten sėdėjo ir pakaba jam buvo už nugaros. Kai moteris pradėjo rengtis, jam pasidarė keista, klausė jos: „tu ką, su dviem striukėm?“. Ji atsakė: „man šalta“. Ji į maišelį įsikišo tą striukę, o jie išėjo per duris, kiekvienas pasuko link savo mašinos. Kai moteris apsirengė viršutinius rūbus, jis stovėjo šalia. Matė, kad vieną rūbą ji apsivilko, o kitą įsidėjo į maišelį. Iš baro išbėgo moteris. Ji išbėgusi klausė: „ar jūs paėmėt mano striukę?“. Jis suprato, kad ji klausia tos moters, nes be jo ir tos moters daugiau nieko lauke nebuvo. Jis nieko neturėjo rankose, o moteris turėjo maišelį. D. kažką atsakė. Moteris neprisipažino, kad paėmė striukę, nors ji buvo akivaizdžiai ją paėmusi. Striukė atsirado moters maišelyje. D. nuo stalo nebuvo atsitraukusi. Ant pakabos kabėjo dveji rūbai ir abejus pasiėmė kaltinamoji. Jam buvo keista. Liemenės nematė, nepastebėjo. Rūbai kabėjo jam už nugaros, kiek kairiau. Jie kabėjo šalia, nes pakaba nėra didelė. Kai nuėjo, ant pakabos kitų rūbų neliko. Jis laukė, kol ji apsirengs ir išeis kiekvienas į savo mašiną.
Liudytojas E. P. parodė, kad tiksliai neatsimena, kuris mėnuo buvo, buvo kavinėje „Šašlykinė“, matė įvykusį konfliktą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, buvo bandyta pavogti kailinius. Jis su draugais sėdėjo, vakarieniavo, matė kaip kailinius ištraukė iš tašės, o kaip jie pateko į tašę, nematė. Tai įvyko šiais metais, ar tai žiemos pabaigoje, ar pavasario pradžioje. Atvyko į kavinę apie 20 ar 21 valandą. Kai atvyko, kavinėje buvo kaltinamoji su kažkokiu vyru. Atvykę atsisėdo prie staliuko pačiame kampe dešinėje pusėje. Jis sėdėjo prie staliuko veidu atsisukęs į tą vyrą su moterimi (kaltinamąją), o tas vyras sėdėjo nugara į pakabas. Jis nematė, kad ant kabyklos būtų kabėję kailiniai, nes sėdėję žmonės užstojo. Matė, kad įvyko konfliktas, kadangi nukentėjusioji iš pradžių pasižiūrėjo ar yra jos kailiniai, staiga išbėgo į lauką, pasivijo kaltinamąją ir paprašė parodyti kas yra tašės viduje, ištraukė kailinius. Kaltinamoji neigė ėmusi kailinius, ką ji sakė, kokius konkrečius žodžius nebeatsimena.
Liudytojas A. B. parodė, kad liudyti jo niekas nekvietė, nė pats nežino kaip šiandieną atsidūrė teisme. Liudyti šiandien jį iškvietė per „mentinę“, iš policijos gavo prašymą atvykti į teismą liudyti. Gėrė „kabake“ kur yra traukinys, adreso nežino, atėjo nedidelė, tamsiaplaukė moteris ir pasiūlė kažkokią liemenę, siūlė jam ir kitiems baro lankytojams. Tai buvo seniai, ar tai gruodžio mėnesį, ar tai sausio mėnesį, buvo labai šalta, neatsimena. Kai jam siūlė pirkti liemenę, buvo išgėręs pusę bokalo alaus. Iš kur jam žinoti, kieno ta liemenė buvo, ta tamsiaplaukė boba sakė, kad dirba kažkur šašlykinėje. Tą dieną buvo atvykęs į darbo biržą ir po biržos nuėjo į tą barą atsigerti, buvo dienos metas, kokia buvo diena neatsimena. Liemenė buvo juodos spalvos, odinė, blizganti. Bare jis tą moterį pasiuntė į kitą pusę ir ji nuėjo kitiems siūlyti tos liemenės. Moteris, kuri siūlė liemenę sakė, kad dirba šašlykinėje, liemenę ji siūlė visiems, kas buvo bare. Jos nepažįsta, matė pirmą kartą.
Liudytojas V. Š. parodė, kad buvo žiema, šalta, galėjo būti sausio mėnuo, į barą, esantį Pakruojyje prie stoties atėjo moterytė, tamsiais plaukais, bare jų buvo daug, ji dar „įkalė“, pradėjo siūlyti liemenę visiems. Neatsimena, kokia buvo ta liemenė, turėjo būti šalta, nes buvo žiemos laikas, kokios spalvos, iš ko pagaminta neįsidėmėjo, nes gėrė alų, liemenė buvo šilta. Atsimena, kad moteris buvo tamsiaplaukė, neklausė, iš kur gavo. Žino, kad žmogus nusipirko, nes buvo pakabinta ant pakabos, o paskui žmogus nuėjo tos liemenės pasiimti ir vietoje liemenės kabėjo kažkokia sudriskusi „kurtkė“. Ta moteris į barą atėjo, kai jis jau buvo bare, iš karto nesiūlė liemenės, atsigėrė. Kaip ji atsinešė liemenę, ar iš ko išsitraukė, nepamena. Kiek suprato, kad ta moteris liemenę pardavė, nes nusipirko gerti, o vietoje tos liemenės ar ji, ar kas kitas paliko sudriskusią striukę. Atėjo šiandieną, todėl, kad žino, jog D. niekada gyvenime nepaimtų svetimo daikto, nes jos vyras gali ją tiek apipirkti, kad ne kiekvienas žmogus turėtų tiek rūbų, nesąmonė, jam gėda, kad daromos tokios „durnystės“ Lietuvoje, cirkai. D. jam yra niekas, tik yra dirbęs pas jos vyrą, kuris yra turtingas žmogus. Eis į barą vogti liemenių, skamba juokingai, nenori ginčytis. Su kaltinamąja bendravo gal prieš pusantro mėnesio, apie jokią liemenę nekalbėjo. Į šios dienos posėdį atvyko pakviestas Danutės, paprašė, ar negalėtų ateiti ir pasakyti kaip buvo.
Nors kaltinamoji D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma teismui neleidžia abejoti kaltinamosios kaltės įrodytumu. Teismas D. P. parodymus, kad tiesiog įvyko klaida, nes įvykio dieną į kavinę ji atvyko vilkėdama liemenę, kuri buvo po jos žieminiais trumpais kailinukais ir, nusikabindama svetimą rūbą, to ji nepastebėjo, manydama, kad pasiima savo liemenę, laiko jos gynybine pozicija, šie jos parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Šie kaltinamosios parodymai prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams.
Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Nukentėjusioji K. parodė, jog būtent ji matė kaip D. P. nusirengė ir jokios liemenės po P. kailinukais nebuvo. Ne tik nukentėjusioji, bet ir visi kiti teisme apklausti liudytojai parodė, kad kavinėje ant pakabos nematė ar nepastebėjo liemenės. Be to, pati kaltinamoji parodė, kad ji visą vakarą sėdėjo prie stalo, niekur nuo stalo nebuvo nuėjusi, taip pat nepastebėjo, kad kažkas būtų priėjęs prie pakabos, nors iš tos vietos kur ji sėdėjo, savo daiktus galėjo stebėti, matyti, viskas buvo jos akiratyje. Įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimu vietoje užfiksuotas kavinės patalpų išsidėstymas, iš kurio matyti, kad stalelis, prie kurio sėdėjo kaltinamoji su V. B. yra pačiame patalpos gale, praėjimo už jo nėra, patalpa baigiasi, drabužių pakaba yra visai šalia, todėl, teismo vertinimu, jokios galimybės kažkam nepastebėtam prieiti ir kažką pasiimti bei nusinešti, nebuvo.
Apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais paneigti ir D. P. paaiškinimai, kad įvykio vakarą kavinėje buvo daug žmonių, jie keitėsi. D. P. parodė, kad ji nežiūrėjusi paėmė rūbą, jo nesivilko, nes jau buvo sušilusi ir, tiesiog nežiūrėdama, įsidėjo jį į rankinę. Tačiau ir šis jos paaiškinimas paneigtas liudytojo V. B. parodymais, jog jis atkreipė moters dėmesį į tai, kad ji apsivilko vieną rūbą, o paskui dar pasiėmė kitą, paklausė jos, kodėl ši ima antrą rūbą. Šiuos minėto liudytojo parodymus patvirtina ir abejotai jais neleidžia ir liudytojo D. P. nurodytos aplinkybės, jog jau po įvykio kaltinamajai ir V. B. sugrįžus į kavinę, vyras buvo nustebęs ir šokiruotas tokiu D. P. elgesiu.
Kaltinamoji D. P. parodė, jog nesuprato, kad rūbas, kurį ji paėmė, skiriasi dydžiu, svoriu ir kitomis savybėmis nuo jos neva turėto rūbo. Tiek nukentėjusiosios kailiniai, tiek ir kaltinamosios viršutinis rūbas ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti, apžiūrėti, išmatuoti ir akivaizdžiai matosi, kokie jų dydžiai, koks yra neatitikimas tarp rūbų dydžių, formų, struktūros (I t. 75-76 b. l.). Apklausti liudytojai nurodė, kad D. P. vilkėjo trumpučius kailinukus ar striukytę, kurie buvo aptempti, prigludę, todėl po jais tikrai nebuvo galima pasivilkti liemenės. Pastebėtina, kad tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais D. P. reakcija buvo ne tokia kaip žmogaus, kuris prarado savo daiktą: liemenės ji neieškojo, tik kartojo, jog jos nebėra. Kaip nurodė ir pati kaltinamoji, tą vakarą ji nevartojo alkoholio, raminamųjų vaistų ar pan., kas būtų galimai padidinę sąžiningo suklydimo tikimybę; į užeigą ji atvyko pati vairuodama automobilį, išvykti ketino irgi savo automobiliu. Taip pat nurodė, kad atiduodama daiktą nukentėjusiajai, ji ilgiau jo neapžiūrinėjo, ištraukė ir atidavė, kas, teismo vertinimu, vargiai suderinama su sąžiningai klydusio asmens, kuris įsitikinęs, jog jo rankinėje yra jam priklausantis daiktas, elgsena jam netikėtoje situacijoje.
Liudytojų A. B. ir V. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, parodymus davė apie nežinomos tamsiaplaukės moters (kaip patys nurodo – tai ne nukentėjusioji) siūlytą liemenę alaus bare, kuris yra šalia Pakruojo autobusų stoties. Teismo vertinimu, dėl minėtų aplinkybių, jų parodymai šioje byloje neturi jokios įrodomosios vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuo pakabos nukabino, įsidėjo į rankinę, išsinešė į lauką ir taip pagrobė I. K. priklausančius 600 eurų vertės kailinius. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino visiškai, tačiau jos kaltę pavirtina byloje esantys ištirti įrodymai. D. P. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi ji kailinius rankinėje išsinešė iš kavinės patalpos, turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios D. P. veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji neteista (2 t. b. l. 9), bausta administracine tvarka (2 t. b. l. 7-8), neįgali, nustatytas 10 procentų darbingumas (2 t. b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrobto turto vertę, kaltinamosios asmenybę D. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), kurios trukmė nustatytina kiek trumpesnė nei BK atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant per 2 (du) mėnesius atlyginti padarytą žalą bei nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo namuose (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 2 p.).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, D. P. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 11 d. 21.35 val. iki 2018 m. sausio 12 d. 15.08 val. (2 t., 56, 58 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t. b. l. 51-52) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį 50 eurų turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 120).
Teismo vertinimu, civilinio ieškovo pareikštas dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobimo metu sugadintą turtą nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad kailinius nukentėjusioji atsiėmė iš karto įvykio vietoje, tuo metu jų sugadinimai (suplėšymas) nebuvo užfiksuoti. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, po įvykio paltą dar dėvėjo, įplyšimus pastebėjo tik praėjus tam tikram laiko tarpui, šiek tiek juos taisė (siuvo) ir pati, policijai apie juos pranešė dar vėliau, t. y. 2018 m. balandžio mėnesį. Be to, be pačios civilinės ieškovės paaiškinimų, nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad kailinių sutvarkymas kainuotų būtent prašomą priteisti sumą. Esant minėtoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad sugadinimai padaryti būtent kaltinamosios, dėl jos veiksmų (CK 6.263 straipsnis, BPK 112, 113, 115 straipsniai).
Ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų jai buvo didžiulis šokas, patyrė žalą dėl moralinių išgyvenimų, to, kad turėjo vykti į policijos komisariatą, išsiprašyti iš darbo, vykti į teismą. Nukentėjusiosios patirtą sukrėtimą dėl prarasto daikto iš dalies patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Be abejonės, dėl pagrobto daikto, jo pagrobimo būdo, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turi būti atlyginti. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų bei emocinį sukrėtimą. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamosios priteisiant atlyginti 180 Eur nukentėjusiajai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kailiniai (1 t., 63, 65 b. l.), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei D. P.; kailiniai, grąžinti I. K. (1 t., 85-86 b. l.), paliktini I. K. neribotam disponavimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius atlyginti padarytą neturtinę žalą bei nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo namuose.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 11 d. 21.35 val. iki 2018 m. sausio 12 d. 15.08 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamosios D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kailinius, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei D. P.; kailinius, grąžintus I. K., palikti jos neribotam disponavimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (Pakruojo rūmus).