- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-7648-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01332-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Atsakovas
- I. B.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui I. B. dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo I. B. (toliau – ir atsakovas) 2752,32 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2752,32 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 8 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas I. B. 2015 m. birželio 11 d. pateikė NMA paraišką Nr. 15-1012149159-A-1 (toliau – ir 2015 m. paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir AGRO) ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 5 kalendorinius metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo vykdyti AGRO veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ (toliau – ir Priemonės veikla).
2015 m. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (2015 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-386 redakcija) nurodyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonės veiklą, įsipareigoja: 1. Laikytis įsipareigojimo 5, 6 arba 7 metus vykdyti atitinkamą Priemonės veiklą nuo paramos paraiškos pirmos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama (2015 m. AGRO taisyklių 19.1 papunktis); 2. Kasmet teikti paramos paraiškas pagal Priemonės veiklas (2015 m. AGRO taisyklių 19.2 papunktis); 3. Įsipareigojimų laikotarpiu veiklą vykdyti tame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote (t. y. tuose pat nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) ir kasmet deklaruoti tuos plotus (2015 n. AGRO taisyklių 19.3 papunktis); 4. Per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos 2015 m. paraiškos pateikimo dienos nesumažinti 2015 m. paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal Priemonės veiklą. Per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos 2015 m. paraiškos pateikimo dienos paramos gavėjas joje nurodytus pagal Programos veiklą deklaruotus plotus gali sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. esant vienai iš sąlygų: a) kai, atlikus kadastrinius (geodeziniais matavimo prietaisais) ar geodezinius žemės matavimus, nustatomi žemės plotų pakitimai (2015 m. AGRO taisyklių 19.4.1 papunktis); b) kai 2015 m. paraiškoje žemės sklypai pažymėti kodu bl3 (tai sklypai, kuriuose vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.) (2015 m. AGRO taisyklių 19.4.2 papunktis).
Atsakovas nuo 2019 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių pagal Priemonės veiklą, taigi nesilaikė įsipareigojimo vykdyti Priemonės veiklos 5, 6 arba 7 metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo dienos (2015 m. AGRO taisyklių 19.1 papunktis).
2015 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2015 m. AGRO taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, patvirtinta 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C92015)842 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2017 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimu Nr. C92017)5998). 2015 m. paraiškoje deklaruotas 4,88 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės veiklą.
2016 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 3D-63 redakcija), 2014-2020 m. programa. 2016 m. paraiškoje deklaruotas 4,88 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės veiklą.
2017 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 3D-237 redakcija), 2014-2020 m. programa. 2017 m. paraiškoje deklaruotas 4,88 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės veiklą.
2018 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 3D-180 redakcija), 2014-2020 m. programa. 2018 m. paraiškoje deklaruotas 4,88 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės veiklą.
NMA nustatė, kad atsakovas: 1) 2019 m. nepateikė paraiškos (-ų) gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Priemonės veiklą; 2) taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3D-336 redakcija) 56.2.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas ar jo įpėdinis (jei nesilaikoma įsipareigojimo kasmet teikti paraišką, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios) per 15 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, pateikia prašymą ir dokumentus su nurodyta paraiškos nepateikimo priežastimi. Dokumentai priimami iki einamųjų metų spalio 31 d.
2019 m. AGRO taisyklių 59 punkte nustatyta, kad, jei pažeidimai buvo padaryti dėl aplinkybių, nurodytų 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinti Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, p. 549), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014 (OL L 181, p. 48) 2 straipsnio 2 dalyje, sankcijos netaikomos. Pažymi, kad 2019 m. AGRO taisyklių 60 punkte nurodyta, jog paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša NMA apie 2015 m. AGRO taisyklių 59 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą, kartu pateikia įrodymo dokumentus per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie force majeure ar išimtinių aplinkybių priskiriami atvejai: paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai, gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo, epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai, visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.
Pažymi, kad dokumentai nebuvo pateikti, todėl, kaip nustatyta 2019 m. AGRO taisyklių 56.2.1 papunktyje, jei nepateikiama paraiška ir dokumentai, kuriuose būtų nurodyta paraiškos nepateikimo priežastis, taikomos 2019 m. AGRO taisyklių 57.2 papunkčio nuostatos. 2019 m. AGRO taisyklių 57.2 papunktyje nustatyta, kad paramos susigrąžinimo sankcija taikoma, jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal veiklas vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui. Vadovaujantis 2019 m. AGRO taisyklių 56.2.1 ir 57.2 papunkčiais, turi būti susigrąžinamos pagal 2015m., 2016., 2017 m., 2018 m. paraiškas išmokėtos lėšos.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą, kuriame nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (OL 2014 L 227, p. 69) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. vasario 8 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 2752,32 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. NMA 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-1827 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas I. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. BRK-7405 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2020 m. kovo 23 d. atsakovui išsiųstas raštas Nr. BRK-1134 „Dėl apskaičiuotų palūkanų ir skolos grąžinimo“, kuriuo NMA pakartotinai pateikė informaciją apie skolos ir palūkanų grąžinimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
Atsakovas I. B. apie posėdį informuotas, atsiliepimo nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš atsakovo I. B. priteisti 2752,32 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 8 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad I. B. 2015 m. birželio 11 d. pateikė NMA paraišką Nr. 15-1012149159-A-1 (toliau – ir 2015 m. paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir AGRO) ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 5 kalendorinius metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo vykdyti AGRO veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ (toliau – ir Priemonės veikla).
2015 m. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-386 redakcija) nurodyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonės veiklą, įsipareigoja: a) laikytis įsipareigojimo 5, 6 arba 7 metus vykdyti atitinkamą Priemonės veiklą nuo paramos paraiškos pirmos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama (2015 m. AGRO taisyklių 19.1 papunktis); b) kasmet teikti paramos paraiškas pagal Priemonės veiklas (2015 m. AGRO taisyklių 19.2 papunktis); c) įsipareigojimų laikotarpiu veiklą vykdyti tame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote (t. y. tuose pat nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) ir kasmet deklaruoti tuos plotus (2015 m. AGRO taisyklių 19.3 papunktis); d) per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos 2015 m. paraiškos pateikimo dienos nesumažinti 2015 m. paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal Priemonės veiklą. Per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos 2015 m. paraiškos pateikimo dienos paramos gavėjas joje nurodytus pagal Programos veiklą deklaruotus plotus gali sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. esant vienai iš sąlygų (2015 m. AGRO taisyklių 19.4 papunktis): kai, atlikus kadastrinius (geodeziniais matavimo prietaisais) ar geodezinius žemės matavimus, nustatomi žemės plotų pakitimai (2015 m. AGRO taisyklių 19.4.1 papunktis) ir kai 2015 m. paraiškoje žemės sklypai pažymėti kodu bl3 (tai sklypai, kuriuose vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.) (2015 m. AGRO taisyklių 19.4.2 papunktis).
Atsakovas nuo 2019 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių pagal Priemonės veiklą, taigi nesilaikė įsipareigojimo vykdyti Priemonės veiklos 5, 6 arba 7 metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo dienos (2015 m. AGRO taisyklių 19.1 papunktis). Atsakovas jokių dokumentų nepateikė, todėl, kaip nustatyta 2019 m. AGRO taisyklių 56.2.1 papunktyje, jei nepateikiama paraiška ir dokumentai, kuriuose būtų nurodyta paraiškos nepateikimo priežastis, taikomos 2019 m. AGRO taisyklių 57.2 papunkčio nuostatos. 2019 m. AGRO taisyklių 57.2 papunktyje nustatyta, kad paramos susigrąžinimo sankcija taikoma, jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal veiklas vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui. Vadovaujantis 2019 m. AGRO taisyklių 56.2.1 ir 57.2 papunkčiais, turi būti susigrąžinamos pagal 2015 m., 2016., 2017 m., 2018 m. paraiškas išmokėtos lėšos.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą, kuriame nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą.
Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (OL 2014 L 227, p. 69) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. vasario 8 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 2752,32 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
NMA 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1827 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas I. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. BRK-7405 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2020 m. kovo 23 d. atsakovui išsiųstas raštas Nr. BRK-1134 „Dėl apskaičiuotų palūkanų ir skolos grąžinimo“, kuriuo NMA pakartotinai pateikė informaciją apie skolos ir palūkanų grąžinimą. Atsakovas NMA skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.
Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Tai reiškia, kad I. B., gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenis, I. B. skundo dėl sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir jis nėra nagrinėjamas.
Paaiškėjus, kad I. B. sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, I. B. nustatytu terminu susidariusios skolos nesumokėjo, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti 2752,32 Eur susidariusią skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 8 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu I. B. nesumokėjus susidariusios 2752,32 Eur dydžio skolos, pareiškėja nuo 2020 m. vasario 8 d. atsakovui pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos, t. y. nuo 2020 m. vasario 8 d., teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai priteisti iš I. B. 2752,32 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2020 m. vasario 8 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš I. B. 2752,32 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du Eur 32 ct) susidariusios skolos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nuo 2020 m. vasario 8 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. gruodžio 9 d. rašto numerį – BRK-7405.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.