Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. R. patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti ieškovės J. R. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), ir atsakovo V. R. santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino ieškovei ir atsakovui susitaikyti; palikti ieškovei J. R. santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovui V. R. transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nepriteisiant ieškovei J. R. piniginės kompensacijos; pripažinti atsakovo V. R., piniginę prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B2Kapital“ pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine pinigine prievole bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinio teikimo dieną ieškovė ir atsakovas oficialiai susituokę yra jau virš 37 metų. Tačiau oficialiai santuokoje kaip šeima, ieškovė ir atsakovas gyveno tik 16 metų, nes nuo 2002 metų, t. y. daugiau negu 20 metų ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo bei gyvena skirtingose valstybėse, tai yra ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – Lietuvoje, dėl ko šiuo metu ieškovę ir atsakovą jungia tik formalūs santuokiniai ryšiai. Ieškovės ir atsakovo gyvenimas santuokos pradžioje buvo normalus ir sklandus, sutuoktiniai kaip šeima gyveno kartu, kūrė ateities planus. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, sūnų – N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai ir susikūrę savo šeimas. Ilgainiui ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas pašlijo, prasidėjo tarpusavio nesutarimai dėl vertybių skirtumo, požiūrio į šeimą, bendrą gyvenimą bei prasidėjo nepagarba vienas kito atžvilgiu. Gyvenant santuokoje atsakovas buvo ieškovei neištikimas, susirado kitą moterį, kol galiausiai paliko ieškovę su vaikais ir išėjo gyventi pas kitą moterį, nes su ja jau laukėsi bendro vaiko. Ieškovė ir atsakovas nuo 2002 m. nebeveda bendro gyvenimo ir ūkio, gyvena atskirai ir kiekvienas gyvena atskirus savarankiškus gyvenimus. 2023-04-05 ieškovės atstovė atsakovui, jo elektroninio pašto adresu, buvo išsiuntusi Pasiūlymą „Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu“, kuriuo atsakovui buvo siūloma racionaliai ir taikiai išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tai yra nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu notarine tvarka, tokiu būdu sutaupant daug laiko, piniginių sąnaudų, išvengiant galimų konfliktų ir pykčių, išvengiant bereikalingo ir itin ilgo bylinėjimosi proceso teisme. Tačiau atsakovas raštu jokio atsakymo nei ieškovei, nei ieškovės atstovei nepateikė, o tik susisiekęs telefonu su ieškovės atstove, patvirtino, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove bendru sutarimu notarine tvarka. Bet ieškovės atstovei paprašius atsakovo pateikti savo atsakymą raštu, kad būtų galima pradėti derinti pas notarą dokumentų dėl santuokos nutraukimo pasirašymą, atsakovas jokio atsakymo nepateikė ir daugiau su juo susisiekti nepavyko. Ieškovė, atsižvelgdama į tokį atsakovo elgesį bei į tai, kad taikiai su atsakovu susitarti dėl santuokos nutraukimo taip ir nepavyko, buvo pasikreipusi ir dėl privalomosios mediacijos, tačiau šalims susimedijuoti nepavyko, nes atsakovas atsisakė dalyvauti mediacijos procese.

Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Ieškovės vardu nėra įregistruotų, nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu yra įregistruota ši santuokos metu įgyta transporto priemonė: „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), pirmos registracijos data 2001-06-26, paskutinės registracijos data 2015-09-26. Ieškovė prašo bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą padalinti tokia tvarka: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), kurios vidutine rinkos kaina yra 800 Eur; ieškovė pareiškia, kad nereikalauja iš atsakovo priteisti jokios piniginės kompensacijos už atsakovui natūra atiteksiančią transporto priemonę.

Ieškovės ir atsakovo vardu, jokių akcijų ir/ar vertybinių popierių nėra registruota. Ieškovė pareiškia, kad ji jokių asmeninių įsipareigojimų, atsiradusių santuokos metu, tretiesiems asmenims neturi. Ieškovė santuokos metu taip pat neįgijo jokių solidarių prievolių su atsakovu. Vadovaujantis antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros 2024-01-03 pateikta pažyma apie vykdomus išieškojimus, šiuo metu antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra tik viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2008-09-04 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išduotą Teismo Įsakymą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4428,66 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo, išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai. Pažymėtina, jog antstolio Aleksandro Selezniovo 2024-01-03 pateiktos pažymos rengimo dienai, atsakovo skola išieškotojai UAB „B2Kapital“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 969,55 Eur. Kadangi atsakovo prievolė kreditorei UAB „B2Kapital“ atsirado ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium metu, tai yra po 2002 m., ši atsakovo prievolė be jokios abejonės turi būti pripažinta atsakovo asmenine turtine prievole. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo kitas asmenines prievoles.

Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pareiškia, kad būdama (duomenys neskelbtini) metų, tai yra darbingo amžiaus, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o taip pat nurodo, kad ir atsakovui, (duomenys neskelbtini) metų darbingo amžiaus vyrui, išlaikymas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas nebetvarko bendro ūkio, ir nebegyvena santuokinio gyvenimo bei atsižvelgiant į atsakovo nepagarbų bei nelojalų elgesį ieškovės, kaip sutuoktinės, atžvilgiu, dėl ko ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę ir nervinę įtampą, ieškovė pareiškia, jog ateityje su atsakovu nesiruošia taikytis, todėl terminas susitaikyti šioje byloje yra nenustatytinas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir papildomai nurodė, kad praėjo daug laiko, todėl ieškovė atsakovo kaltės nebeįrodinėja ir mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Su ieškove bendro ūkio neveda ir kartu nebegyvena nuo 2002 m., tai yra virš 20 metų. Ieškovė gyvena užsienyje, o jis – Lietuvoje. Santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Sutinka, kad ieškovei būtų palikta pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Su ieškove turi du bendrus vaikus, kurie jau yra pilnamečiai. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prieš 6 metus, tai yra tuo metu, kai jau faktiškai kartu nebegyveno, tik santuoka dar nebuvo nutraukta. Sutinka su automobilio verte ir, kad jis būtų priteistas jam. Daugiau dalintino turto santuokos metu neįgijo. Sutinka, kad ieškovės nurodytas kreditas būtų pripažintas jo asmenine prievole. Kreditą paėmė tuo metu, kai su ieškove jau faktiškai nebegyveno. Daugiau jokių kreditų santuokos metu nėra paėmę. Dėl teisminės mediacijos nieko nežinojo, buvo gavęs tik vieną laišką iš teismo. Iš ieškovės pusės buvo siūlymas ginčą spręsti bendru sutarimu. Ieškovė pati jam neskambino, tik paskambino vaikas ir pasakė, kad mama už viską sumokės. Mano, kad santuoka iširusi galutinai ir galimybės susitaikyti nėra. Visus ieškinio reikalavimus pripažįsta, tik nesutinka su prašomomis priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidomis, nes neturi iš ko mokėti.

Trečiasis asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. R. (ikisantuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi.

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovui elektroniniu paštu buvo siųstas 2023-04-05 raštas / pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Iš 2023-12-06 pažymos Dėl mediacijos atlikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-09-13 iki 2023-12-06 buvo atlikta neteisminė mediacija (taikinamasis tarpininkavimas) iškilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių J. R. ir V. R. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties, V. R. atsisakius dalyvauti mediacijos sesijoje.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023-04-03 duomenimis (duomenys neskelbtini), nei ieškovė J. R., nei atsakovas V. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

Iš 2023-02-07 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažymos apie transporto priemonių registraciją matyti, kad J. R. vardu įregistruotų, nuosavybės teise deklaruotų transportų transporto priemonių nėra. Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data – 2001-06-26).

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2023-02-09 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad santuokos metu atsakovas įgijo šias prievoles kreditoriams: pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B2Kapital“; pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. išlaikymo įsiskolinimas.

Vadovaujantis antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros 2024-01-04 pateiktais duomenimis, vykdomasis dokumentas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta.

Iš byloje pateikto antstolio Kęstučio Košio kontoros 2023-08-18 elektroninio laiško turinio matyti, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje V. R. atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra vykdoma.

Kaip matyti iš antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros 2024-01-03 pateiktos pažymos apie vykdomus išieškojimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra tik viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2008-09-04 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo išduotą Teismo Įsakymą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4428,66 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. R., išieškotojos UAB „B2KAPITAL“ naudai. Atsakovo skola išieškotojai UAB „B2Kapital“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 969,55 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas tam neprieštaravo.

Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys daugiau kaip 20 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovės bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei ieškiniu prašant nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui tam neprieštaraujant, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovei prašant, o atsakovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė pareiškia, kad būdama (duomenys neskelbtini) metų, tai yra darbingo amžiaus, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o taip pat nurodo, kad ir atsakovui, (duomenys neskelbtini) metų darbingo amžiaus vyrui, išlaikymas nėra reikalingas. Atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašo bendrąja jungtine nuosavybę esantį turtą, tai yra transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 800 Eur, padalinti, jį priteisiant atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise, ieškovei nepriteisiant jokios piniginės kompensacijos už atsakovui natūra atitenkančią transporto priemonę.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažymos apie transporto priemonių registraciją matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota atsakovo vardu. Minėtas kilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, tai yra 2001-06-26. Ieškovei prašant, o atsakovui neprieštaraujant, nurodytas kilnojamasis turtas padalintinas taip, tai yra po santuokos nutraukimo transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise, ieškovei nepriteisiant jokios piniginės kompensacijos už atsakovui natūra atitenkančią transporto priemonę.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė prašo pripažinti atsakovo V. R. piniginę prievolę kreditorei UAB „B2Kapital“ pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine prievole.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros 2024-01-03 pateiktos pažymos apie vykdomus išieškojimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra tik viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2008-09-04 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo išduotą Teismo Įsakymą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4428,66 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. R., išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei atsakovo teismo posėdžio metu išsakytą poziciją (sutiko, kad kreditas būtų pripažintas jo asmenine prievole), ieškovės reikalavimas dėl minėtos skolos pripažinimo atsakovo asmenine prievole kreditorei UAB „B2Kapital“, išieškomos antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. R. asmenine prievole, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 1 936 Eur teisinės pagalbos išlaidos tai yra iš viso 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ieškovė raštu siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, be to, jam buvo siūlyta dalyvauti neteisminėje mediacijoje, tačiau atsakovas nesutiko, taip akivaizdžiai didindamas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju įvertinus atsakovo procesinį elgesį, ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą neviršija dydžių, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, ieškovės prašymas priteisti 1936 Eur bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas.

Byloje susidarė mokėti 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei J. R. palikti jos santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovui V. R. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei J. R. piniginės kompensacijos.

Pripažinti atsakovo V. R. piniginę prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. R. asmenine pinigine prievole.

Priteisti iš atsakovo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2 045 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. R. valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.