- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-997-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6885-779/2012 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo J. D. tikroji ūkinė bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2005-05-25 Kredito sutarties Nr. 05-029720-FA nutraukimą neteisėtu; pakeisti 2005-05-25 Kredito sutarties Nr. 05-029720-FA nuostatas, atidedant palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimą iki 2013-12-31 bei pratęsiant kredito grąžinimo terminus iki 2036-12-31 ir išdėstyti jas taip: 2.1. Palūkanos pagal 2005-05-25 kredito sutarties Nr. 05-029720-FA pradedamos mokėti nuo 2013-12-31, išdėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2025-12-31; 2.2. Kreditas pagal 2005-05-25 Kredito sutarties Nr. 05-029720-FA pradedamas mokėti nuo 2014-12-31, išdėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2025-12-31. Nurodė, kad 2005-05-25 tarp šalių buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 05-029720-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 840170,76 eurų dydžio kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2020-04-30. Pagal su kredito sutartimi pateiktą įmokų mokėjimo grafiką, mokėjimų skaičius -154, įmokos dydis kintantis - nuo 2973,30 eurų iki 6590,07 eurų. Ieškovas ir J. D. tikroji ūkinė bendrija, užtikrindami paskolos grąžinimą, įkeitė nekilnojamąjį turtą - pastatą su sandėliu, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2005-05-27 hipotekos lakštą Nr. 03/1/2005/0005402. Įkeistą turtą šalys yra įvertinusios 5870000 Lt suma. 2010-11-04 atsakovas raštu pranešė ieškovui, kad jis yra skolingas atsakovui 21857,92 eurų ir kad atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį, jei ieškovas iki 2010-11-29 nesumokės šios sumos atsakovui. Tokią teisę atsakovui suteikė Kredito sutarties 11.2.1 punktas. 2010-12-28 dėl sunkios tuometinės finansinės padėties ieškovas negalėjo sumokėti atsakovo reikalaujamos sumos per nustatytą itin trumpą terminą, bet siekdamas tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį kreipėsi į atsakovą, siūlydamas atsakovui perimti turimus kreditorinius reikalavimus bei taip padengti bent dalį pagal kredito sutartį susidariusio įsiskolinimo (21857,92 eurų). 2011-01-10 atsakovas išsiuntė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad ieškovo pasiūlytas skolos grąžinimo būdas atsakovui yra nepriimtinas, o kredito sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2010-11-30. Atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir parduoti jį iš varžytynių. Atsakovo prašymas buvo tenkintas. Kredito sutartis buvo nutraukta ieškovui pradelsus sumokėti mokėtinas palūkanas pagal kredito sutartį, kredito dalį bei delspinigius (iš viso 21857,92 eurų), kurių negrąžinta suma sudaro apie 2,6 % kredito, suteikto pagal kredito sutartį, neskaičiuojant mokėtinų palūkanų. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į eilę aplinkybių, įskaitant, bet neapsiribojant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių bei kitas aplinkybes. Jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui, ji gali sutartį nutraukti (CK 6.209 str. 3 d.). LR CK 6.209 str. 4 d. yra nustatyta, jog šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties, neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių, dalį, todėl atsakovas neturėjo teisės nutraukti Kredito sutartį net ir vadovaudamasis ne sutarties, bet ir CK 6.209 str. 3 d., nes neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. 2,6 % visos kredito bei palūkanų sumos dydžio mokėjimo uždelsimas mėnesį ar keletą nėra ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nors formaliai ir atitiktų sutarties nuostatas. Kredito sutarties 11.2.1 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos neatsiejamai nuo kitų sutarties nuostatų (kredito grąžinimo grafiko), nuo šalių derybų sudarant sutartį bei kiekvienos iš jų teisėtų lūkesčių, taip pat į tai, kad atsakovas - bankas, kuriam kaip profesionalui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas siūlė atsakovui perimti jo turimus reikalavimus, kad būtų padengta bent dalis skolos, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir nutraukė sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad toks kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes negali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, kadangi nutraukimo pasekmės yra neadekvačios pačiam pažeidimui: nutraukus sutartį, ieškovas įgijo prievolę per 10 dienų (nuo pranešimo išsiuntimo) grąžinti visą kredito sumą - 840170,76 eurų, kai tokios prievolės realiai neįmanoma įvykdyti. Be to, kredito sutarties nutraukimo dieną atsakovo naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra pastebimai didesnė, nei kredito dydis (pagal 2007-07-17 Vertinimo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą, turto vertė 7500000 Lt), todėl kredito sutarties nutraukimo dieną atsakovui nebuvo jokios grėsmės patirti finansinių nuostolių nenutraukus kredito sutarties, o pratęsus ar atidėjus kredito palūkanų mokėjimo terminą. Trečiasis asmuo (J. D. TŪB) yra kreipęsis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl 447594,29 Lt dėl neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimo. Patenkinus šį trečiojo asmens prašymą, visos lėšos būtų skirtos įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti. Atsakovo veiksmai, nutraukiant kredito sutartį iš esmės pažeidžia CK 6.200 str. numatytą šalių pareigą, vykdant sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis, prievolę vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Atsakovas, prieš nutraukdamas sutartį, privalėjo įvertinti įmokų pagal jas atidėjimo galimybes, atsižvelgiant į ieškovo prieš tai savalaikiai mokamas įmokas, taip pat į ieškovo siekį bendradarbiauti ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir priimti sprendimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu ieškovas yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau aktyviomis pastangomis siekia stabilizuoti savo finansinę padėtį. Atsakovas taip pat turėtų prisiimti dalines neteisėto nutraukimo pasekmes, taip pat ir finansų krizės pasekmes, atidedant palūkanų pagal sutartį mokėjimą vieneriems metams nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o kredito grąžinimą - dvejiems metams nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (LR CK 6.38 str., 6.200 str., 6.209 str., 6.217 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendradarbiavo su kredito gavėju (ieškovu), stengėsi ieškoti galimų skolininko mokumą padėsiančių atstatyti sprendimų, tačiau net ir pakeitus kredito sutarties sąlygas ieškovui palankiu būdu, įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi tinkamai. Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punktas atsakovui suteikia teisę nutraukti Kredito sutartį, bet ne įpareigoja. Nustatęs pažeidimo buvimo faktą atsakovas kiekvienu atveju vertina pažeidimą, jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimą su kreditoriumi ir kitas aplinkybes. Atsakovas visada informuoja kredito gavėją apie netinkamą sutarties vykdymą, nustato terminą trūkumų pašalinimui ir tik išimtiniais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiškai nevykdo savo pareigų, ir kai toks pareigų nevykdymas kelia grėsmę paskolos susigrąžinimui, atsakovas inicijuoja sutarties nutraukimą. Kreditavimo sutartimi kreditorius įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis kreditą, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Sudarydamos kredito sutartį, šalys aiškiai susitarė, kas yra laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu, todėl kreditoriui šiuo atveju nebereikia įrodinėti esminio sutarties pažeidimo, remiantis CK 6.217 str. 2 d., o CK 6.209 str. 3 bei 4 d. nuostatos yra taikomos tik tada, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad 2,6 % visos kredito bei palūkanų sumos dydžio uždelsimas mėnesį ar keletą nėra ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas iki kredito sutarties nutraukimo ne vieną kartą buvo praleidęs kredito sutarties mokėjimo grafikuose nustatytų įmokų terminus, dėl ko buvo sudaryti susitarimai, kuriais ieškovui suteiktas lengvatinis kredito grąžinimo terminas ir kapitalizuotos pradelstos sumokėti palūkanos bei delspinigiai. Ieškovas nuo kredito sutarties nutraukimo dienos nėra grąžinęs net dalies skolos. S. S. nepagrįstai teigia, kad atsakovo veiksmai, nutraukiant kredito sutartį, iš esmės pažeidžia CK 6.200 str. numatytą šalių pareigą, vykdant sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis, prievolę vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Kredito sutartyje numatytos įmokos laiku nebuvo mokamos jau nuo 2008 m. liepos mėnesio ir tik atsakovo ir ieškovo bendradarbiavimo bei atliktų kredito sutarties restruktūrizavimų kredito sutartis nebuvo nutraukta anksčiau, kai formalus pagrindas nutraukti kredito sutartį jau egzistavo. Atsakovo valią bendradarbiauti ir kooperuotis patvirtina ne kartą daryti kredito sutarties pakeitimai. Tarp šalių sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis. Ieškovas kaip galimą lėšų šaltinį įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui nurodo trečiojo asmens J. D. TŪB Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl 447594,29 Lt nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo nėra įsipareigojęs atsakovui ar ieškovui, kad, patenkinus skundą, iš gautos sumos bus dengiama būtent ieškovo skola atsakovui. Taip pat nėra žinoma, ar trečiajam asmeniui nėra pareiškę finansinių reikalavimų kiti kreditoriai, kurių reikalavimai iš priteistos sumos būtų tenkinami vykdymo procese. Ieškovas nepateikė įrodymų apie galimybes vykdyti kredito sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus net ir teismui pakeitus kredito sutarties sąlygas ieškovo prašomu būdu. Atsakovas pažymėjo, jog nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio yra visiškai nevykdomi kredito sutartyje numatyti mokėjimai, o nuo 2008 m. liepos mėnesio įsipareigojimai buvo vykdomi nuolat pažeidžiant kredito sutartyje numatytus terminus, todėl šiuo atveju vertinti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, kaip laikinus finansinius sunkumus, nėra visiškai jokio pagrindo (LR CK 6.204 str., 6.228 str.).
Trečiasis asmuo J. D. tikroji ūkinė bendrija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-28 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo S. S. 23 Lt pašto išlaidų valstybės naudai; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-03-23 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti išieškojimą iš įkeisto turto pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-08-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4112-144/2011 (2005-03-27 hipotekos lakštas Nr. 03120050005402) bei jos pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo S. S. (kredito gavėjas) ir atsakovo AB Swedbank (kredito davėjas) 2005-05-25 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 05-029720-FA, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 506835,03 eurų dydžio kreditą (Sutarties 1.1 p.), o ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2010-04-30 ir mokėti palūkanas pagal kredito grąžinimo grafiką (b.l.16-28). Ieškovo prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (Sutarties 2.5.1 str.). Atsakovas nurodė, kad nuo 2008 m. sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovas vykdė, pažeisdamas sutarties sąlygas, o nuo 2010 m. rugsėjo mėn. visai nevykdė kredito sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovui nevykdant prievolių, atsakovas išsiuntė ieškovui 2010-11-04 raštą, nurodydamas, kad ieškovo įsiskolinimas 2010-11-04 dienai yra 21857,92 eurų, ir reikalavo šią sumą sumokėti iki 2010-11-29 (b.l. 9). Ieškovui nepadengus pradelsto mokėjimo, atsakovas kredito sutartį nuo 2010-11-30 vienašališkai nutraukė (Kredito sutarties 11.2.1 p.). Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nei įsiskolinimo fakto atsakovui, nei įsiskolinimo dydžio neginčijo. Atsakovas kredito sutartį nutraukė vadovaudamasis sutarties 11.2.1 punktu, kuriame yra nustatyta, jog bankas turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų dalį negrąžinto kredito, arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas padarė bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų, numatytų 11.2.1.1 - 11.2.1.6 punktuose. Kredito sutartyje šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu laikomi tie atvejai, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies; taip pat, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nesumoka bankui paskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų (sutarties 12.2.1.1 – 12.2.1.2 p.). CK 6.217 str. 5 d. numato, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Teismas nurodė, jog ieškovas neginčijo, kad sutarties 11.2.1.1 - 11.2.1.2 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimo sąlygos egzistavo. S. S. buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą (b.l. 9, CK 6.218 str. 1 d., sutarties 11.2.1 p.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju netaikytini CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, kadangi šalys sutartyje numatė, kad tokie pažeidimai laikomi esminiais sutarties pažeidimais (CK 6.217 str. 5 d., 6.156 str. 1 d.). Šios sutarties nuostatos (12.2.1.1 – 12.2.1.2 p.) nėra nuginčytos, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.209 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kadangi ši nuostata taikoma tuo atveju, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.209 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-7-272/2011 (2011-06-15 nutartis), 3K-3-247/2012 (2012-05-24 nutartis), kuriose kasacinis teismas nurodė, kad kreditavimo sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja. Teismas konstatavo, jog šioje byloje ir ieškovo nurodytose bylose iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas (kredito gavėjas) nėra vartotojas. Ieškovui suteikto kredito paskirtis yra paskolos iš AB Parex banko refinansavimas ir patalpų esančių, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija (sutarties 2.4.1 – 2.4.2 p.). 2002-08-28 kreditavimo sutartyje, sudarytoje tarp AB „Parex bankas“ ir J. D. tikrosios ūkinės bendrijos, numatyta, kad pagal šią sutartį suteikiamas kreditas sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir rekonstrukcijai (b.l. 140-146). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad pastatas rekonstruojamas įrengiant barą - restoraną, kuris bus nuomojamas (b.l. 197-198). Teismas padarė išvadą, kad paskola buvo suteikta ne fizinio asmens asmeninėms reikmėms – vartojimui, bet verslo tikslams įgyvendinti – pastato rekonstrukcijai ir rekonstruoto pastato nuomai. Tokia kredito sutartis nėra vartojimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.), todėl teismui nėra pagrindo tokios sutarties sąlygas vertinti CK 6.188 straipsnio nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Ieškovas sutarties 12.2.1.1 – 12.2.1.2 punktuose įtvirtintų sąlygų pripažinti negaliojančiomis neprašė. Aplinkybė, kad ieškovas dėl ekonominės krizės patyrė finansinių sunkumų, negavo nuomos mokesčio 2008 m. - 2010 m., iš kurio turėjo atlikti mokėjimus atsakovui pagal kredito sutartį, neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės dėl kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki sutarties nutraukimo būtų egzistavę CK 6.212 str. įtvirtintos sąlygos, atleidžiančios šalį nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas nebendradarbiavo, įgyvendinant 2005-05-25 kredito sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008-08-25, 2009-09-10 ir 2010-06-23 papildomais susitarimais buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos, ieškovui palengvinant kredito grąžinimo sąlygas, kurių ieškovas taip pat tinkamai nevykdė. Aplinkybė, kad ieškovas teikė atsakovui daugiau pasiūlymų dėl kredito sutarties pakeitimo, kurių atsakovas netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos ar neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, esant esminiam sutarties pažeidimui. Pripažinus, kad kredito sutartis vienašališkai nuo 2010-11-30 nutraukta teisėtai, atmestas ir ieškovo reikalavimas pakeisti kredito sutarties sąlygas, atidedant palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimą bei pratęsiant grąžinimo terminus (CK 6.189 str. 1 d., 6.209 str. 3 d., CK 6.217 str. 5 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimą ir apelianto ieškinyje išdėstytus reikalavimus tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymų normoms. Nagrinėjamu atveju pasirašytos kredito sutarties nuostatos dėl sutarties nutraukimo suteikia atsakovui ženklų pranašumą prieš apeliantą, nes ginčijami kredito sutarties punktai suteikia teisę atsakovui nutraukti sutartį, esant sutarties pažeidimui, kuris nėra esminis, bei suteikia teisę atsakovui reikalauti nepagrįstai didelių delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kredito sutartį yra įkeistas kelis kartus vertingesnis, likvidus nekilnojamasis turtas, atsakovui finansiškai yra naudingiau nesistengti išsaugoti sutartį, bet ją nutraukti. Nenutraukus kredito sutarties už ne laiku vykdomus įsipareigojimus apeliantas taip pat turėtų mokėti delspinigius atsakovui, tačiau šių delspinigių dydis būtų ženkliai mažesnis, nes šiuo atveju delspinigiai būtų skaičiuojami ne nuo pradelstos mokėti sumos, bet nuo viso kredito ir visų mokėtinų palūkanų. Apeliantas teigia, jog kredito sutarties sąlygos yra vertintinos, kaip prieštaraujančios bendriesiems teisės principams bei principui, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo reikalavimą pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu negrindė LR CK 6.212 ir jam apibrėžtomis force majeure aplinkybėmis. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, t.y. kredito sutarties vykdymas apeliantui yra pasunkėjęs dėl pasikeitusių aplinkybių. Teismas, vadovaudamasis atsakovo paaiškinimas kredito sutarties pakeitimus, pasirašytus 2008-08-25, 2009-09-10, 2010-06-23 analizavo neišsamiai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. 2008-08-25 pakeitime nurodyta, kad iki 2008-08-25 apelianto pradelsti mokėjimai yra įtraukiami į bendrą grąžinamo kredito sumą, t.y. atidedami tik anksčiau praleisti mokėjimai, bet neatsižvelgiama į apelianto prašymus pakeisti mokėjimų tvarką ir atidėti būsimus mokėjimus. Kiti sutarties pakeitimai yra identiški. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nesprendė, ar nėra LR CK 6.204 str. taikymo sąlygų, nenustatinėjo, ar nėra šioje normoje nustatyto kredito sutarties keitimo pagrindo, nesprendė dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal LR CK 6.217 str. nuostatas, todėl sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas nebuvo išspręstas. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad už tą patį laikotarpį atsakovas skaičiavo ir palūkanas: 2010-11-30 mokėtinų palūkanų suma buvo 15226,07 eurų, o 2011-05-30 mokėtinos palūkanos sudarė 34375,82 eurų, t.y. palūkanų už 6 mėn. priskaičiuota 19149,75 eurų (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.204 str., 6.217 str.1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nenurodo, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas atitinka kreditoriaus ketinimą gauti atlyginimą už paskolintas lėšas. Apelianto veiksmai, t.y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymas pažeidžia kreditoriaus ketinimus gauti pajamas iš finansavimo, o apelianto lūkesčiai yra iš esmės patenkinti, nes jam buvo suteiktas norimo dydžio finansavimas. Net ir pakeitus kredito sutarties sąlygas kredito gavėjui palankiu būdu, t.y. kredito sutarties sąlygos apelianto prašymu buvo pakeistos 2008-08-25, 2009-09-10, 2010-06-23 susitarimais, tačiau apelianto finansiniai įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi tinkamai, todėl tokioje situacijoje „Swedbank“, AB neturėjo kitokios išeities kaip tik imtis kraštutinės priemonės - kredito sutarties nutraukimo. Atsakovas privalo tikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, t.y. atlikti sutarties vykdymo kontrolę ir, nustatęs pažeidimus, reaguoti į juos, tam, kad neliktų grėsmė sutarties vykdymui. Atsakovas teigia, jog šiuo konkrečiu atveju kredito sutartis buvo nutraukta, kai skolininkas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai buvo gautas tik nedidelę dalį priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų padengiantis mokėjimas ir, kad įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi iki šio atsiliepimo surašymo dienos, todėl „Swedbank“, AB turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti kredito sutartį. Apeliantas neginčijo nei vienos kredito sutarties sąlygos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarytos sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią. Apelianto samprotavimai visiškai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių dėka galima būtų daryti prielaidas apie apelianto galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sudarydamos kredito sutartį, šalys aiškiai susitarė, kad yra laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti esminio sutarties pažeidimo remiantis LR CK 6.217 str., o 6.209 str. 3 d., 4 d. nuostatos yra taikomos tik tada, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Teismas, atnaujindamas sutarties galiojimą ar modifikuodamas kredito sutarties sąlygas, privalo itin atidžiai ir išsamiai įvertinti ieškinio pagrįstumą, kadangi tenkinant ieškinį iš esmės, eliminuojama kreditoriaus teisė vertinti kredito gavėjo mokumą ir galimą kredito riziką bei galimybę spręsti, ar kreditoriui tokio sandorio rizika yra priimtina (LR CK 6.156 str., 6.189 str., 6.223 str.).
Trečiasis asmuo J. D. tikroji ūkinė bendrija nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties pakeitimo, padarydamas išvadą, kad nepateikti įrodymai, kad iki kredito sutarties nutraukimo egzistavo CK 6.212 str. įtvirtintos sąlygos, atleidžiančios nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti viso kredito, palūkanų, delspinigių ir kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų ne tik iš kredito gavėjo S. S., bet ir iš laiduotojų J. D. tikrosios ūkinės bendrijos ir J. D., kaip fizinio asmens (b.l. 39, 50, 65, 87). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - laiduotojos J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl nurodyto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens, kaip laiduotojo, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su laiduotojos J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šio asmens įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, sprendžiant klausimą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties pakeitimo (LR CPK 320 str.).
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantas S. S. sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2012-09-21 mokėjimo nurodymą (b.l. 224). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.