- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-432-524/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-432-524/2015
Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-12743-2014-5)
NUTARTIS
2015 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. (L. G.) ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, dėl kredito sutarties punktų pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis J. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką atsakovo „Swedbank“, AB, kredito sutarties Nr. 08-062878-FA, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį; panaikinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. 08-062878-FA 11.2.1 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą, pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį, bei sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procento dydžio. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – J. P. veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01096 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo bankui įkeisto turto. Ieškovas nurodė, kad teismui tenkinus jo ieškinį, kredito sutartis būtų galiojanti ir būtų panaikintos kredito sutarties teisinės pasekmės – kredito sutartimi įkeisto turto priverstinis realizavimas, visos kredito sumos išieškojimas ir kt., todėl ieškovui būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar jo įvykdymas būtų neįmanomas. Antstoliui pardavus ieškovo turtą iš varžytynių, pasunkėtų ne tik ieškovo teisių įgyvendinimas, ieškovui tektų inicijuoti kitus teisminius procesus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra reikalingas ir dėl viešojo intereso apsaugos, ieškovas yra vartotojas, o atsakovas, žinodamas, kad sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai, elgėsi nesąžiningai ir pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-06 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: sustabdė antstolio J. P. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01096, iki bus išnagrinėtas ieškovo L. G. ieškinys ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį. Nurodo, kad ieškovas, pareikšdamas patikslintą ieškinį, nenurodė teismui, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01096 įvyko varžytynės, jų metu trečiasis asmuo įsigijo ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad varžytynės pasibaigė anksčiau (2014-11-03), nei buvo pateiktas patikslintas ieškinys (2014-11-05) ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2014-11-06). Taigi ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teigia, kad ieškovas ieškinio tikėtinai nepagrindė – nėra aišku, kokiu būdu atsakovas ruošiasi vykdyti kredito sutartį, ieškovas nepasisako dėl pradelstų sumokėti įmokų pagrįstumo ir pan. Pažymi, kad už varžytynėse nupirktą butą yra sumokėjęs visą kainą, bet naudotis minėtu butu negali, todėl patiria didžiulių finansinių nuostolių, yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti visą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė ieškiniu keliamų reikalavimų, jis kredito sutarties vykdyti neketina. Dėl minėtos priežasties mano, kad išieškojimas iš įkeisto turto bus vykdomas bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo teisminio ginčo išsprendimo rezultato. Pažymi, kad ieškovas nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad ieškovas neginčija notaro išduoto vykdomojo įrašo, kurio pagrindu vykdomas skolos išieškojimas. Pažymi, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas. Teigia, kad ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl turėtų būti atmestas.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Apeliantas ir trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad ieškovas nepagrindė ieškinio ir teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti atitinkami dokumentai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai apie ieškinio pagrįstumo netinkamą vertinimą. Preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti (sumažinti) ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, tokio reikalavimo įgyvendinimas negalimas pagal teisės normų reikalavimus ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas šios sąlygos ir nevertino, tačiau byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
CPK 145 str. 1 d. 10 p. yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju antstolis pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojo įrašo, išduoto hipotekos lakšto, kuriuo banko naudai prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui buvo įkeistas ieškovui priklausantis turtas, pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo išsprendimas šioje byloje turi esminę įtaką išieškojimo nukreipimo į minėtą nekilnojamąjį turtą galimumui. Kadangi pareikštu ieškiniu ginčijamos kredito sutarties sąlygos ir vienašalis kredito sutarties nutraukimas, tai neabejotinai turės įtakos vykdomam išieškojimui, kuris yra nukreiptas į prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą. Pripažinus, jog kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kredito sutarties šalys turėtų būti grąžinamos į sutarties galiojimo momentu buvusią padėtį, t. y. atsakovui faktiškai neatsirastų pagrindas nukreipti skolos grąžinimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, kurią taikyti, atsakovui perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, taptų neįmanoma, vadinasi, būtų apsunkintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Pagal formuojamą teismų praktiką priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovo naudai, priverstinis kredito sutarties padengimas iš įkeisto turto nagrinėjamu atveju bus įvykęs, kas apsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių ieškovui galimai palankus sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti modifikuojami šalių sutartiniai teisiniai santykiai, netektų jokios prasmės, nes atsakovui priverstinio išieškojimo tvarka susigrąžinus kredito sumą, tie santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia tik laikiną prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų panaudojimo sustabdymą, todėl tokio pobūdžio apsaugos priemonių taikymu nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtą pardavus iš varžytynių sąžiningam įgijėjui, iškiltų restitucijos taikymo problemos (CK 6.222 str.).
Apeliantas nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01096 varžytynės jau įvyko, jų metu apeliantas įsigijo ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad varžytynės pasibaigė anksčiau (2014-11-03), nei buvo pateiktas patikslintas ieškinys (2014-11-05) ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2014-11-06). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui metu (pradinio ieškinio teismui pateikimo dieną – 2014-10-28) turtui paskelbtos varžytynės dar buvo vykdomos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, galėjo nurodyti teismui, kad jam priklausančio turto varžytynės yra pasibaigusios, yra paskelbtas jų laimėtojas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 715 straipsnį nuosavybės teisės perėjimo momentu laikomas turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momentas. Nagrinėjamu atveju minėtas aktas pasirašytas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas, laimėjęs varžytynes, iki minėtos dienos buvo sumokėjęs tik varžytynių dalyvio įmoką. Likusią turto kainą apeliantas sumokėjo po teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2014-11-06 nutarties priėmimo dieną ieškovui priklausančio buto iš varžytynių nusipirkęs nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis, priimdamas 2014-11-10 patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, apie vykdymo veiksmų sustabdymą turėjo informuoti varžytynių laimėtoją, bet to nepadarė. Būtent dėl pastarosios priežasties apeliantas, tikėdamasis nusipirkti butą už laimėtose varžytynėse jo pasiūlytą kainą, 2014-11-18 pervedė likusią turto kainą. Kaip minėta, apeliantas likusią laimėtose varžytynėse turto kainą sumokėjo po teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teigti, kad jis nusipirko iš varžytynių butą, nėra pagrindo. Asmuo, laimėjęs varžytynes, įgyja teisę už jo pasiūlytą varžytynėse kainą įsigyti konkretų turtą. Asmuo laikomas nusipirkusiu atitinkamą turtą iš varžytynių po to, kai jis sumoka turto kainą, o nuosavybės teisė į turtą iš varžytynių nusipirkusiam asmeniui pereina po turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo.
Anksčiau paminėtais motyvais taip pat atmestinas apelianto teiginys dėl patiriamų nuostolių. Tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas ir išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimui, apeliantui iš antstolio depozitinės sąskaitos būtų sugrąžintos jo įmokėtos piniginės lėšos. Kitų aplinkybių dėl patiriamų nuostolių apeliantas nenurodo, jų nepagrindžia jokiais įrodymais.
Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas, nes atsakovas yra patikimas verslininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nukreiptos į konkretaus turto išsaugojimą, kol bus išspręstas tokio turto realizavimo pagrindo pagrįstumas, todėl tokiu atveju neturi teisinės reikšmės trečiojo asmens argumentai dėl atsakovo, kaip patikimo verslininko, galimybių įvykdyti sprendimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai dėl kreditorių teisių suvaržymo ir ekonomiškumo principų pažeidimo laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu. Konstatuojama, kad atskirąjį skundą atmetus, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.