Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d., 14 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „S. L. ST“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 117 km/val. greičiu (± 2 km/val. paklaida), kai leistinas greitis tame kelio ruože 50 km/val., tai yra leistiną greitį viršijo 65 km/val., šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Skunde pažymima, kad pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės greitį, taigi ir asmens kaltę dėl nustatyto greičio viršijimo, laikytini greičio matavimo prietaiso parodymai. Nagrinėjamu atveju apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas panaudojant techninę greičio matavimo priemonę ,,Vizir“ Nr. 0910077. Pats teismas patvirtino, kad byloje esanti fotonuotrauka nėra ryški, tačiau objektyviai vertinant šį įrodymą būtina pažymėti, kad byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 7) neįmanoma identifikuoti nei automobilio modelio, nei automobilio valstybinio numerio, tuo labiau asmens, vairuojančio šią transporto priemonę. Todėl šiuo atveju iškyla įrodymo, patvirtinančio asmens padarytą pažeidimą, patikimumo problema. Šiame kontekste apeliantas taip pat kritikuoja teismo išvadą, kad be greičio matuoklio duomenų jo kaltę įrodo patikimi ir nuoseklūs policijos pareigūnų – R. J. ir A. G. (A. G.), parodymai. Joks teisės aktas nenumato galimybės pareigūnams „iš akies” nustatyti važiuojančios transporto priemonės greitį, todėl, skundo autoriaus nuomone, šioje byloje pareigūnų parodymai gali būti laikomi tik netiesioginiais įrodymais. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas R. J. patvirtino, kad apeliantas buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) kaime, nes viršijo greitį daugiau nei 50 km/val. Pareigūnas tuo metu patruliavo su nežymėtu tarnybiniu automobiliu ir matavo greitį iš važiuojančio automobilio. Tuo tarpu su minėtu policijos pareigūnu patruliavęs A. G. nurodė, kad kurį laiką važiavo iš paskos paskui administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir tik vėliau jį sustabdė. Todėl V. P. skunde nurodo, jog kyla abejonės, kurioje vietoje (gyvenvietėje ar iki gyvenvietės pradžios) buvo fiksuojamas apelianto vairuoto automobilio greitis.

Skundo autorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nes nesiaiškino, koks greičio matuoklio veikimo diapazonas ir kurioje vietoje foto kamera fiksuoja greitį, taip pat nesiaiškino, ar šis prietaisas apskritai negalėjo suklysti. Visas šias aplinkybes galima patikrinti, išreikalaujant greičio matuoklio prietaiso ,,Vizir“ technines specifikacijas ar naudojimo instrukciją. Apelianto nuomone, tik patikrinus minėtas aplinkybes, būtų galima daryti išvadą, kad greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas būtent jo važiavimo greitis įvykio metu. V. P., siekdamas pašalinti minėtus prieštaravimus ir vadovaudamasis ATPK 299 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašė pirmosios instancijos teismą išduoti jo atstovui leidimą gauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vaizdo įrašą, patvirtinantį 2015-10-15 administracinio teisės pažeidimo fiksavimo aplinkybes ir policijos pareigūnų R. J. ir A. G. darbo laiko ir paskirtų maršrutų grafiką, tačiau pirmosios instancijos teismas 2015-12-16 rašte nurodė, kad iki tol, kol nėra išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjo prašymą, kartu pažymint, kad su šiuo prašymu apeliantas pats gali kreiptis į minėtą instituciją.

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad gyvenvietėje vairuodamas transporto priemonę važiavo 117 km/val. greičiu (+/– 2 km/val.), kai toje kelio atkarpoje nustatytas 50 km/val. leistinas greitis. Apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę nurodytu greičiu ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. P. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Analizuojant ATPK 124 straipsnyje įtvirtintas administracinių teisės pažeidimų sudėtis, matyti, kad administracinė atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į viršyto nustatyto greičio dydį. Taigi nustatyto važiavimo greičio viršijimas yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, turi būti konkretus ir nekeliantis abejonių. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl nustatyto V. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuoto automobilio važiavimo greičio. Pažymėtina, kad transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaisu užfiksuoti duomenys, kuriuos ginčija apeliantas, šioje byloje nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes.

Apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. J. ir A. G. parodymais. Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad minėti policijos pareigūnai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad įvykio dieną jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo transporto priemonę „S. L. ST“, kuri iš pradžių važiavo leistinu greičiu, tačiau vėliau greitį padidino ir greičio matuoklis užfiksavo minėto automobilio greitį – 117 km/val. Pažeidimo fiksavimo metu oro sąlygos buvo geros, kitų automobilių nebuvo, greitis buvo matuojamas patruliavimo režimu ir prietaisas greitį fiksavo tiksliai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apklaustų liudytojų parodymai dėl pažeidimo nustatymui svarbių aplinkybių buvo nuoseklūs. Tiek R. J., tiek A. G. aiškiai nurodė, kad jie greičio matuokliu V. P. vairuotos transporto priemonės greitį užfiksavo jau gyvenvietės teritorijoje, todėl apelianto keliamos abejonės šiais klausimais visiškai nepagrįstos. Minėti policijos pareigūnai betarpiškai matė eismo įvykį, jie bylos tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė tokį patį eismo įvykio mechanizmą. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad šie policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar nepagrįstai apkalbėti V. P., tokių duomenų nenurodė ir apeliantas, todėl šių liudytojų parodymai laikytini patikimais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvios kilmės įrodymai, nors juos taip pat savo skunde kritikuoja apeliantas.

Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo V. P. neigia kaltę dėl pažeidimo padarymo, yra tas, kad greičio matuokliu ,,Vizir“ užfiksuotoje fotonuotraukoje nesimato nei pažeidimą padariusio automobilio modelio, nei valstybinio numerio, todėl, jo nuomone, šis įrodymas nepatvirtina, kad šiuo prietaisu užfiksuotas greitis yra būtent apelianto vairuoto automobilio. Apygardos teismas pažymi, kad nors iš fotonuotraukos negalima identifikuoti automobilio, tačiau, kaip jau minėta, pažeidimo padarymą tiesiogiai stebėję ir jį užfiksavę policijos pareigūnai A. G. ir R. J. iš karto po greičio nustatymo fakto sustabdė pažeidėją ir pakvietė susipažinti su greičio matuoklio parodymais, kurių V. P. neginčijo ir su pažeidimu sutiko. Svarbu ir tai, kad greičio matuokliu padarytoje fotonuotraukoje užfiksuota data ir laikas sutampa su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo laiku. Pats V. P. administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame dėl 2015-10-08, 14.59 val., padaryto pažeidimo, paaiškino, kad labai skubėjo, dėl pažeidimo gailisi. Be to, iš greičio matavimo nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad tuo metu kelio atkarpoje jokių kitų transporto priemonių nebuvo, tą patvirtino ir policijos pareigūnai. Apygardos teismo vertinimu, visuma šių paminėtų aplinkybių paneigia V. P. apeliacinio skundo teiginius, kad nustatant jo važiavimo greitį, greičio matuoklio parodymais ir fotonuotrauka galimai užfiksuotas kitas, ne apelianto vairuotas automobilis. Šie pažeidėjo argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl V. P. vairuoto automobilio greitį matavimo prietaisu ,,Vizir“ nustačiusių policijos pareigūnų gebėjimais dirbti šiuo prietaisu, taip pat abejonės dėl šio prietaiso patikimumo. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininko atsiliepimu teismui pateikti įskaitos laikymo žiniaraščiai patvirtina, kad abu policijos pareigūnai A. G. ir R. J. yra susipažinę su prietaiso „Vizir“ naudojimo instrukcija, todėl teismui nekyla abejonių dėl pareigūnų kompetencijos naudotis šiuo matavimo prietaisu ir juo gautų duomenų patikimumo. Be to, remiantis AB „Vilniaus metrologijos centro“ 2015-02-20 patikros sertifikatu Nr. 0003012, prietaisas „Vizir“ Nr. 0910077 yra ir pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti. Duomenų, kad greičio matuoklis buvo naudojamas pažeidžiant instrukciją, byloje nėra. Todėl kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad šioje situacijoje pažeidimą fiksuojantis aparatas galėjo suklysti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino V. P. padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, už kurį jam paskyrė teisingą administracinę nuobaudą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimas V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.