- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eI3-134-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00939-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litnedas“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Litnedas“ ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020-03-12 raštą Nr. (39.8)-R2-571.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-11-08 patvirtintas privataus miško valdos miškotvarkos projektas Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225, miško kvartale Nr. 894, (duomenys neskelbtini). Projektas registruotas viešame miškotvarkos projektų registre. Minėtas žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. 4347/0004:0027. Kaip gretimo sklypo savininkas, pareiškėjas suinteresuotas minėto miškų ūkio sklypo rekreaciniu ir socialiniu naudojimu, miško kelių sutvarkymo, hidrologinio režimo atkūrimo priemonėmis. Nurodė, kad 2020-02-17 Aplinkos ministerijai pateikė prašymą peržiūrėti 2018-11-08 Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus sprendimą patvirtinti privataus miško valdos miškotvarkos projektą Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225. 2020-03-12 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. (39.8)-R2-571 priimtas sprendimas palikti galioti 2018-11-08 privataus miško valdos miškotvarkos projektą Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225. Skundžiamas 2020-03-12 Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. (39.8)-R2-571 neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime nurodoma, kad rengiant miškotvarkos projektą atliktas taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimas vietoje, užpildytas nustatytos formos patikrinimo aktas, tačiau šio akto VMT nepateikė. Faktinė medynų būklė miško valdos sklype Nr. 4347/0004:0225 skiriasi nuo nurodytų taksacinių rodiklių. Pagal viešai prieinamus duomenis miško sklype 54 nurodoma, kad čia vyraujanti medžių rūšis nurodoma beržas, vidutinis medžių amžius – 75 metai, aukštis 26 metrai. Šiuo metu šiame sklype auga išimtinai 10 metų amžiaus baltalksnio atžalynas. 2005 metų ortofotonuotraukoje matomas plynas kirtimas šiame ir gretimuose sklypuose. Sklype 51 vyraujanti medžių rūšis nurodomas beržas. Sprendime patikslinama, kad sklype inventorizuotas beržynas (medyno rūšinė sudėtis – 5B2J2P1Bt), kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai. Matininko atliktas fakto konstatavimas paneigia šį tvirtinimą. Miškotvarkos projekto inventorizacinėje dalyje klaidingai nurodomi vyraujantys medynai taksaciniuose miško sklypuose. Vadovaujantis Taisyklų 12.3, 30 punktais Miškotvarkos projektas turi būti tikslintinas. Pažeistas taisyklių 5 punkto reikalavimas, numatantis, kad projektai rengiami, kai miško valdos yra atribotos aiškiomis ribinėmis linijomis. Minėtas sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybe priklausančiu sklypu Nr. 4347/0004:0027. Kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypų riba nepažymėta. Žemės sklypas patenka į Pratkūnų geomorfologinio draustinio teritoriją. Šiame draustinyje saugomas Sėlių aukštumos aukščiausias moreninis masyvas. Miškotvarkos projekte įstatymai reikalauja aiškiai nurodyti aplinkosaugos apribojimus, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Skundžiamame sprendime nenurodoma, ar miškotvarkos projekte aiškiai nurodomi šie apribojimai. Sprendime informuojama, kad miškotvarkos projektas numato atvejinį pagrindinį miško kirtimą sklype Nr. 52, besiribojančiame su pareiškėjui priklausančiu sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu. Bet koks miško kirtimas ir medžių ištraukimas šiame 45 laipsnių nuolydžiui artimame taksaciniame sklype kelia grėsmę 1945 m. statyto medinio pastato konstrukcijoms ir šlaito stabilumui. Miško valdos 4347/0004:0225, esančios Pratkūnų geomorfologinio draustinio širdyje, teritorija patenka į nurodytą 15 laipsnių kriterijų. Valdos sklypai Nr. 50, 51, 52, 53, 63, 64 ir 65 patenka į 15 laipsnių nuokalnės arba į kalvos viršūnės kategoriją. Šlaitų medynų specifika ir reikšmė įtvirtinta Zarasų miškų urėdijos gamtosauginių priemonių plane. Tačiau Sprendime nurodoma, kad Zarasų miškų urėdijos gamtosauginių priemonių plano nuostatos buvo skirtos valstybinių miškų valdytojui. Kitiems miškų savininkams ar valdytojams jos nėra privalomos, todėl rengiant miškotvarkos projektą, taikomas valstybinių miškų valdytojui, tačiau jo tikslai ir priemonės turi rekomendacijų galią tvirtinant privačių miško valdų miškotvarkos projektus saugotinoje teritorijoje. Visi šios miško valdos medynai priskiriami III grupei – apsauginiai miškai. Greta kitų miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, į kuriuos turi būti atsižvelgta tvirtinant miškotvarkos projektą nurodytame sklype reikia paminėti išlikusių Pratkūnų geomorfologinio draustinio medynų svarbą gyvūnijai, nuolat stebimas lūšis, šermuonėlį. 52 ir 55 sklypuose identifikuotos žvirblinės pelėdos, baltnugario genio ir vapsvaėdžio radimvietės. Aplinkosaugos reikalavimus draustiniuose detalizavo LR Vyriausybės 2008-04-02 nutarimu Nr. 318 patvirtinti gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, taikomi ir Pratkūnų geomorfologiniam draustinyje. Vadovaujantis šių nuostatų 11.1 punktu jame draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose yra į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu įrašytų augalų augavietės arba gyvūnų radavietės, taip pat į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu. Šis reikalavimas išliko Sprendime nurodytos 2018-01-31 Vyriausybės nutarimu Nr. 116 patvirtintos redakcijos 5.1 punkte, o priėmus 2020-01-29 nutarimo redakciją – šis reglamentavimas deleguotas savivaldybėms. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui R. S.. Žemės sklypas kadastrinis Nr. 4347/0004:0225 priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Litnedas“. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Salako k.v., esantis miško žemės plotas paskutinį kartą inventorizuotas 2008 m., tai yra atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenys registruoti 2009 m. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vidinės miškotvarkos projektas (toliau Projektas) buvo parengtas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, patvirtintas 2018 m. lapkričio 8 d., registracijos Nr. 62021. Valstybinėje miškų tarnyboje buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-02-28 raštas Nr. (66)-D8-340 dėl pareiškėjo R. S. skundo, kuriame prašoma „Panaikinti 2018-11-08 Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus sprendimą patvirtinti privataus miško valdos miškotvarkos projektą Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225“. Tarnyba 2020-03-12 raštu (39.8)-R2-571 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.D1-406 (toliau Taisyklės), 43 punktu, projektą pripažinti netekusiu galios galima tik tada, kai jis neatitinka Taisyklių 40 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų ir įvertinamas blogai. Kadangi visos ūkinės priemonės projekte suprojektuotos tinkamai, tai projektą įvertinti blogai ir pripažinti netekusiu galios, nėra pagrindo. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, Miškų įstatymu, Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais bei kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis Taisyklių 30 punktu, derinant miškotvarkos projektus, tikrinami taksaciniai rodikliai (medyno rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies amžius, medžių tūris, medynų skalsumas), lyginant juos su valstybinės miškų inventorizacijos medžiaga, suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, suderinamumas su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse valdose, suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, „Natura 2000“ teritorijose ir, kilus neaiškumų, vietoje – taksacinių rodiklių nustatymo teisingumas. Taksacinių sklypų, kuriuose suprojektuoti kirtimai, taksacinių rodiklių nustatymo teisingumas tikrinamas vietoje. Apie taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimą vietoje prieš dvi darbo dienas pranešama Rengėjui. Patikrinus taksacinių rodiklių teisingumą vietoje, užpildomas nustatytos formos patikrinimo aktas. Miškams esantiems saugomose teritorijose taikomi griežtesni apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai nei įprastiems miškams. Vadovaujantis Taisyklių 21 punkto reikalavimais parengtam vidinės miškotvarkos projektui turi būti gauta išvada iš saugomos teritorijos direkcijos. Tarnyba kreipėsi į Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkciją, iš kurios gauta 2018-07-25 išvada Nr. V3-413(7.13). Pateiktoje išvadoje nėra jokių duomenų apie miško valdoje randamas saugomas rūšis ir taikytinas apsaugos priemones, nėra pateikta jokių pastabų, kad miškotvarkos projekto sprendiniai pažeidžia miško apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimus. Dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo Projekto nederinti ar jo netvirtinti. Projekto derinimo - tvirtinimo metu Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenų apie miško valdoje esančias lizdavietes nebuvo. Taip pat nebuvo duomenų apie stebėtus saugomų rūšių individus. Duomenys apie saugomas rūšis SRIS atsirado 2019-2020 m., tai yra, po Projekto suderinimo ir patvirtinimo. Vyraujančių medžių rūšių vidutiniai amžiai nustatomi amžiaus grąžto pagalba natūroje (miške). 50 taksaciniame sklype vyraujanti medžių rūšis pagal Projektą yra pušis (medyno rūšinė sudėtis - 9P1BBt). 51 taksaciniame sklype inventorizuotas beržynas (medyno rūšinė sudėtis - 5B2J2P1Bt), kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai, 55 taksaciniame sklype – pušynas (medyno rūšinė sudėtis - 5P3E1E1BD ), kur vyraujančios medžių rūšies P vidutinis amžius 110 metų. 2018 m. derinant Projektą ir natūroje atliekant jo tikrinimą, ribinės linijos atitiko aukščiau keliamiems reikalavimams. Net ir šiuo metu, po Projekto derinimo praėjus pusantrų metų, natūroje yra matomi su ribine linija besiribojančių medžių paženklinimai dažais bei trako kirtimo žymės. Visą miško žemės plotą, kuriame suprojektuoti plyni ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai, numatyta atkurti. Dalyje miško valdos suprojektuoti ugdomieji miško kirtimai. Projekte taip pat pateiktas miško kirtimo atliekų potencialas. Vienintelis taksacinis sklypas, kurio dalyje šlaito nuolydžiai yra artimi šiam laipsniui yra 52. Šiame sklype suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kituose sklypuose šlaitų nuolydžiai net nėra artimi 45°. Pareiškėjo minimoje miško valdoje nebuvo nustatyta nei vieno šlaitinės augavietės taksacinio sklypo. Atlikus miško žemės inventorizacijos darbus miško valdoje išskirtas vienintelis 52 taksacinis sklypas, kurio plotas atitiko minimalaus sklypo išskyrimo reikalavimus, o šlaitų nuolydis statesnis nei 15 laipsnių. Šiame sklype, kaip to reikalauja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų (nauja redakcija patvirtinta 2018 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 116) 8.1. punktas, suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Ginčo sklypo patvirtintame projekte, numatytas miško atkūrimas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199. Rengiant projektą miškas inventorizuotas ir mišku apaugusioje ne miškų ūkio paskirties žemėje, todėl miško plotas projekte yra didesnis, nei nuosavybės dokumentuose. Miškas naujai inventorizuotas toje teritorijoje, kuriai Nacionalinė žemės tarnyba išdavė Leidimą įveisti mišką ne miško ūkio paskirties žemėje (projekte yra leidimas iš Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-18 Nr.42L-22-(14.42.37)). Leidimas išduotas vadovaujantis Zarasų savivaldybės tarybos 2005-12-22 sprendimo Nr.T-245 pagrindu, kuriame patvirtinta miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, bei Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus 2018-06-08 parengtu žemės planu. Nurodė, jog skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020-03-12 rašto Nr. (39.8)-R2-571 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinėje miškų tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-02-28 raštas Nr. (66)-D8-340 dėl pareiškėjo R. S. skundo, kuriame prašoma „Panaikinti 2018-11-08 Valstybinės miškotvarkos tarnybos regioninio skyriaus sprendimą patvirtinti privataus miško valdos miškotvarkos projektą Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225“. Tarnyba 2020-03-12 raštu (39.8)-R2-571 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.D1-406 (toliau Taisyklės), 43 punktu, projektą pripažinti netekusiu galios galima tik tada, kai jis neatitinka Taisyklių 40 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų ir įvertinamas blogai. Kadangi visos ūkinės priemonės projekte suprojektuotos tinkamai, tai projektą įvertinti blogai ir pripažinti netekusiu galios, nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui R. S.. Žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Litnedas“. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Salako k.v., esantis miško žemės plotas paskutinį kartą inventorizuotas 2008 m., tai yra atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenys registruoti 2009 m. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vidinės miškotvarkos projektas 2018-2027 metams (toliau Projektas) buvo parengtas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, patvirtintas 2018-11-08, registracijos Nr. 62021.
Pareiškėjas nurodė, kad miškotvarkos projektas patvirtintas nepaisant inventorizacinių netikslumų ir pažeidžiant Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, neatsižvelgta į miško, kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos reikalavimus nustatytus LR teisės aktais.
Miškų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (Įstatymo 14 str. 2 d. 2 p.). Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (Įstatymo 14 str. 3 d.). Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės patvirtintos Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad miškotvarkos projektų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams, saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir apsaugos sutartims jų galiojimo laikotarpiu.
Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius o tvirtina ir registruoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Valstybinė miškų tarnyba. Taisyklių 29 punkte numatyta, kad derinti pateikti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai per 1 darbo dieną registruojami Miškotvarkos projektų registre, kurio formą tvirtina Valstybinė miškų tarnyba. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 10 darbo dienų suderinamas arba jo rengėjui raštu nurodomos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Pateikus pataisytą projektą, derinimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius turi kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijose direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymą saugomų teritorijų direkcijoms. Kai privačioms miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos, projekto rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl šio miškotvarkos projekto iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, ir jas pateikti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui. Išvadas teikiančios institucijos jas pateikia per 5 darbo dienas. Jeigu išvadas teikiančios institucijos per nustatytą terminą išvadų nepateikė, laikoma, kad jos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Tokiu atveju pateikiami kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodantys dokumentai.
Derinant miškotvarkos projektus, tikrinami taksaciniai rodikliai (medyno rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies amžius, medžių tūris, medynų skalsumas), lyginant juos su valstybinės miškų inventorizacijos medžiaga, suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, suderinamumas su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse valdose, suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, „Natura 2000“ teritorijose ir, kilus neaiškumų, vietoje – taksacinių rodiklių nustatymo teisingumas. Taksacinių sklypų, kuriuose suprojektuoti kirtimai, taksacinių rodiklių nustatymo teisingumas tikrinamas vietoje. Apie taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimą vietoje prieš dvi darbo dienas pranešama Rengėjui. Patikrinus taksacinių rodiklių teisingumą vietoje, užpildomas nustatytos formos patikrinimo aktas (Taisyklių 30 punktas).
Pareiškėjas nurodė, kad projekto inventorizacinėje dalyje klaidingai nurodomi vyraujantys medynai taksaciniame miško sklype Nr. 50, nebuvo tikslinami taksaciniai rodikliai, klaidingai inventorizuotas medynų amžius taksaciniuose miško sklypuose Nr. 51 ir Nr. 55.
Teismas pažymi, kad pagal Miškotvarkos projekto duomenis nustatyta, kad 50 taksaciniame sklype vyraujanti medžių rūšis yra pušis (medyno rūšinė sudėtis - 9PlBBt). Atsakovas skundžiame rašte nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 51 taksaciniame sklype inventorizuotas beržynas (medyno rūšinė sudėtis - 5B2J2PlBt), kur vyraujančios medžių rūšies B vidutinis amžius 75 metai, 55 taksaciniame sklype - pušynas ( medyno rūšinė sudėtis - 5P3E1E1BD ), kur vyraujančios medžių rūšies P vidutinis amžius 110 metų. Vyraujančių medžių rūšių vidutiniai amžiai nustatomi amžiaus grąžto pagalba natūroje ( miške ), o ne „ pagal išvartų rievių skaičių“ ar skunde minimus kitus būdus.
Iš į bylą pateikto Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo akto nustatyta, kad 2018-08-28 dalyvaujant Miškotvarkos projekto autoriui M. N. ir VMT MKS Utenos teritorinio poskyrio vyriausiajai specialistei J. L. buvo atliktas taksacinių rodiklių teisingumo patikrinimas vietoje ir užpildytas Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo aktas, jame nurodyta, kad taksaciniai rodikliai teisingi, ūkinės priemonės nekeičiamos, todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo tikslinami taksaciniai rodiklai, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad pažeistas Taisyklių 5 punkto reikalavimas, kad Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, kai miško valdos yra atribotos aiškiomis ribinėmis linijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Vadovaujantis Taisyklių 3.2. punktu aiški ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės.
Atsakovės atstovas nurodė, kad 2018 m. derinant Projektą ir natūroje atliekant jo tikrinimą, ribinės linijos atitiko aukščiau keliamiems reikalavimams. Net ir šiuo metu, po Projekto derinimo praėjus pusantrų metų, natūroje yra matomi su ribine linija besiribojančių medžių paženklinimai dažais bei trako kirtimo žymės.
Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu - parengtam vidinės miškotvarkos projektui turi būti gauta išvada iš saugomos teritorijos direkcijos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2018-07-24 raštu Nr. S-7K-05-75 kreipėsi į Sartų ir Gaižutės regioninio parko direkciją dėl išvados pateikimo dėl vidinės miškotvarkos projekto, parengto miško valdai, esančiai Bajorėlių k., Salako s., Zarasų r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2018-07-25 pateikė išvadą Nr. V3-413(7.13). Pateiktoje išvadoje nurodoma, kokius medžius būtina palikti vykdant miško kirtimus, kada draudžiama atlikti kirtimus. Teismas pažymi, kad minėtoje išvadoje nėra nurodyta, kad miško valdoje yra randamos saugomos rūšys, taikytinos apsaugos priemonės, nėra pateikta pastabų, kad miškotvarkos projekto sprendiniai pažeidžia miško apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimus.
Iš Sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: geomorfologinių draustinių (apima visą Sklypo plotą – 16,4 ha), pelkių ir šaltinynų (0,10 ha plote); saugotinų medžių ir krūmų želdynų, augančių ne miško žemėje (0,20 ha plote), miško naudojimo apribojimų (12,25 ha plote), nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos (9 ha plote).
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti), o 5 dalyje – kad draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose. Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318, 8.1 punkte nurodyta, kad geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesniuose, taip pat kalvų viršūnėse.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos Miško kirtimų taisyklės. Taisyklių 10 punkte nurodoma, kad pagrindiniai miško kirtimai draudžiami aplink saugomų paukščių lizdavietes. Aktuali informacija apie saugomų paukščių lizdavietes registruojama ir skelbiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir skelbiama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Projekto derinimo - tvirtinimo metu Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenų apie miško valdoje esančias lizdavietes nebuvo. Taip pat nebuvo duomenų apie stebėtus saugomų rūšių individus. Duomenys apie saugomas rūšis SRIS atsirado 2019-2020 m., tai yra, po Projekto suderinimo ir patvirtinimo.
Miško kirtimų taisyklių 15 punkte nurodyta, kad plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotis 15°–45° nuolydžio šlaituose turi būti ne didesnis kaip 75 m. Statesniuose kaip 45° šlaituose plynieji pagrindiniai miško kirtimai nevykdomi.
Atsakovės atstovas nurodė, kad 2008 m. buvusioje VĮ Zarasų miškų urėdijos teritorijoje, vykdant visų nuosavybės formų miškų inventorizaciją, pareiškėjo minimoje miško valdoje nebuvo nustatyta nei vieno šlaitinės augavietės taksacinio sklypo. Atlikus miško žemės inventorizacijos darbus miško valdoje išskirtas vienintelis 52 taksacinis sklypas, kurio plotas atitiko minimalaus sklypo išskyrimo reikalavimus, o šlaitų nuolydis statesnis nei 15 laipsnių. Bylos duomenimis nustatyta, kad taksaciniame sklype Nr. 52 suprojektuoti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos 2018-07-29 raštas Nr. V3-413(7.13.) „Dėl išvadų pateikimo“, kuriame pateiktos išvados dėl Sklypo miškotvarkos projekto, nurodyti laikotarpiai, kada miško kirtimai yra draudžiami, nurodyti paliktini saugomi medžiai, ir pan., tačiau nėra nurodyta, kad Sklype medžių kirtimas yra draudžiamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Sklype yra plynai kertami medžiai šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesnis, taip pat kad vykdoma veikla kenkia sklype esančioms gamtos vertybėms ir pan.
Taisyklių 43 punkte nurodyta, jei kontrolės metu nustatoma, kad patvirtinti ir užregistruoti vidinės miškotvarkos projektai neatitinka Taisyklių 40 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų ir įvertinami blogai, kontrolę vykdanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia išvadas vidinės miškotvarkos projektus tvirtinančiai institucijai, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja išvadas ir pripažįsta juos netekusiais galios. Vidinės miškotvarkos projektų kokybė vertinama vadovaujantis Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-499 „Dėl Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Taisyklių 40 punktas).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas daro išvadą, kad visos ūkinės priemonės Projekte suprojektuotos tinkamai, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Projektą įvertinti blogai, o tuo pačiu ir pripažinti netekusiu galios.
Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad Vidinės miškotvarkos projektas patvirtintas pažeidžiant Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, neatsižvelgta į miško, kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos reikalavimus nustatytus LR teisės aktais, atsakovės duomenys nepatikimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovės priimtą aktą – 2020-03-12 atsakymą Nr. (39.8)-R2-571. Vertindama atsakovės, kaip viešojo administravimo organo, priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, teisėjų kolegija nustatė, jog Valstybinė miškų tarnyba 2020-03-12 atsakyme Nr. (39.8)-R2-571 išsamiai atsakė į pareiškėjo R. S. skundo visus argumentus, išsamiai nurodė priežastis kodėl miškotvarkos projektas negali būti panaikintas ir projektų rengimo pagrindus. Valstybinė miškų tarnyba atsakydama į pareiškėjo skundą nurodė teisinį pagrindą bei motyvavo savo atsakymą, ginčijamas atsakymas yra aiškus ir suprantamas.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.