Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas A.Kisielius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.1.;

1.1.16.1; 1.2.17.1.; 1.2.18.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. spalio 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Sigitui Juodeliui, Džiolanai Tarvainytei, Vincui Pacevičiui, Vytautui Kupcikevičiui, Vladui Gerasičkinui, Michailui Gaibel, Ignatijui Šuškevičiui, Konstantinui Mironovui,

asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. , V. S. , nuteistiesiems V. K. , V. P. , V. R. , M. R. , V. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų V. K. , V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. , padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šiai jo padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingai. G. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

V. S. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šiai jo padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingai. V. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

V. K. į bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir laikyta, kad V. K. atliko bausmę.

V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas 200 MGL (25000 litų) bauda.

M. R. į paskirtą bausmę įskaityta sulaikyme išbūtas laikas nuo 2002 m. liepos 06d. iki 2002 m. liepos 8 d., nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. lapkričio 21 d., laikant, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas 200 MGL (25000 litų) bauda.

V. R. į paskirtą bausmę įskaityta sulaikyme išbūtas laikas nuo 2002 m. liepos 06d. iki 2002 m. liepos 8 d., nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. lapkričio 21 d., laikant, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199 str. 1d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas 50 MGL (6250 litų) bauda.

V. B. į paskirtą bausmę įskaityta sulaikyme išbūtas laikas nuo 2003 m. spalio 22 d. iki 2003 m. spalio 24 d., laikant, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 233 str. 1 d. (G. A. R. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 231 str. 1 d. (2002 m. lapkričio 19 d. V. P. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 231 str. 1 d. (2002 m. lapkričio 19 d.- 2002 m. lapkričio 29 d. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 231 str. 1 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002 m. lapkričio 25 d. – 2002 m. lapkričio 28 d. V. P. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 231 str. 1 d. (2002 m. lapkričio 30 d. G. S. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 231 str. 1 d. (2003 m. sausio 8 d. – 2003 m. sausio 10 d. A. P. epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje pareikštas prokuroro civilinis ieškinys 1 475 402 Lt atmestas.

2002 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas kontrabandos dalykas – 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, kurie saugomi AB ,,V“ esančioje Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje valiuta – konfiskuotas.

Automobilis ,,VW Sharan“, VFR v/n XXXX – konfiskuotas.

Iš V. S. paimti mobiliojo ryšio telefono aparatai ,,Nokia 3210“ bei ,,Nokia 6210“ konfiskuoti.

Iš V. S. ir G. S. priteista po 210,5 Lt proceso išlaidų už specialisto išvadą, atliktus automobilio ,,VW Sharan“ apžiūrą.

Iš V. R. paimti du mobiliojo ryšio telefono aparatai ,,Nokia 3310“ konfiskuoti.

Iš M. R. paimti du mobiliojo ryšio telefono aparatai ,,Nokia 3310“ konfiskuoti.

Iš V. K. , V. P. , V. R. , M. R. , V. B. priteista po 84,76 Lt proceso išlaidų už specialisto išvados dėl tabako gaminių vertės pateikimo.

Iš V. S. asmens kratos metu paimti 1180 litų, 1110 JAV dolerių, 625 eurus, 20 zlotų grąžinti V. S. .

Iš V. K. kratų metu išimti 1200 JAV dolerių, 1060 litų, 1050 eurų, 80 Latvijos latų grąžinti V. K. .

Nesunaikinta dalis 2002 m. liepos 5 d. kontrabandos dalyko – cigarečių ,,Sovereign classic“- sunaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. , bendrininkų grupėje, sukurstė V. S. gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - pinigus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengė, o būtent:

G. S. , 2002 m. liepos 1 d. sukurstė V. S. išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu pergabenti automobilio (duomenys neskelbiami) salone paslėptą užsienio valiutą - 139120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (774570 Lt 24 ct pagal 2002 m. liepos 3 d. Lietuvos banko nustatytą kursą), o šiam sutikus padaryti prašomus nusikalstamus veiksmus, sukurstė šio kontrabandos dalyko gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbiami) teritorinę muitinę.

V. S. , 2002 m. liepos 3 d. 00 val. 45 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio postą kirsdamas valstybės sieną ,,žaliuoju" kanalu automobiliu (duomenys neskelbiami), gabeno privalomus pateikti muitinei 139120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (744.570 Lt 24 ct pagal 2002 m. liepos 3 d. Lietuvos banko nustatytą kursą), kurių vertė viršija 250 MGL, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, nes minima užsienio valiuta buvo paslėpta vietoje, apsunkinančioje jos aptikimą - po automobilio priekinės keleivio sėdynės pasoste įrengtoje uždarytoje varžtais prisuktu dangčiu ir apdengtoje į automobilio kilimine danga slėptuvėje.

V. P. organizavo kontrabandos gabenimo įrankių ir priemonių -krovininių automobilių (duomenys neskelbiami) bei priekabos (duomenys neskelbiami), pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sudarant jų pirkimo - pardavimo Latvijos Respublikos firmai (duomenys neskelbiami) sandorio regimybę bei organizavus fiktyvų šių transporto priemonių pardavimą ir jų užregistravimą (duomenys neskelbiami) vardu, o V. K. pasinaudodamas savo ryšiais ir pažintimis, per A. P. , FNTT (duomenys neskelbiami) apskrities komisarą inspektorių A. B. ir UAB (duomenys neskelbiami) direktorių S. A. pradėjo ieškoti parduodamos tarptautinių pervežimų firmos, kurios legalia tarptautinių pervežimų veikla prisidengiant būtų organizuojama cigarečių krovimų kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2002 m. birželio 11 d. - 2002 m. birželio 27 d. V. K. , veikdamas Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, turėdamas tikslą įgyjamos tarptautinių parvežimų firmos vardu užregistruoti, bei priekabą (duomenys neskelbiami) ir prisidengiant šios firmos vykdoma legalia tarptautinių krovinių pervežimų veikla, padėjo cigarečių krovinių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimą, panaudojant suklastotus krovinio dokumentus ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, per S. A. surado parduodamą tarptautinių krovinių pervežimu užsiimančią UAB (duomenys neskelbiami) ir 2002 m. birželio 19 d. - 2002 m. birželio 21 d. laikotarpiu, kartu su V. P. Vilniuje vykusių susitikimų su UAB (duomenys neskelbiami) pardavusiais G. S. ir Č. G. metu, bei tarpininkaujant S. A. , 2002 m. birželio 28 d UAB (duomenys neskelbiami) nupirko.

V. P. atlikus šiuos suderintus parengiamuosius cigarečių krovinių kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimui reikalingus veiksmus, sudaryti galimybę, jog UAB (duomenys neskelbiami) vardu registruotomis minimomis autotransporto priemonėmis bus vykdomi teisėti tarptautiniai krovinių pervežimai, sutarė su G. A. R. , kad šis sutiktų būti šios priedangos firmos direktoriumi, jo vardu įformino UAB (duomenys neskelbiami) akcijų pirkimą, įregistravo UAB (duomenys neskelbiami) vardu kontrabandos gabenimo įrankius bei priemones -minėtus krovininius automobilius (duomenys neskelbiami), suteikiant valstybinius (duomenys neskelbiami), o priekabai (duomenys neskelbiami) - valstybinį Nr. (duomenys neskelbiami) bei įdarbino į ją kontrabandos vežėjus - organizuotos grupės narius V. R. ir M. R. .

Po to, V. P. 2002 m. birželio 28 d. – 2002 m. liepos 2 d. laikotarpiu nusikaltimo vykdytojams V.ir M. R. davė nurodymą 2002 m. liepos 5 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją už 750 JAV dolerių atlygį minimais automobiliais įvažiuoti į Latvijos Respubliką, ten pasikrauti cigarečių ,,Sovereign calassic" krovinį ir panaudojant legalaus tarptautinio krovinio pervežimo regimybei sudaryti dokumentus - suklastotas CARNET - TIR knygeles, CMR važtaraščius ir sąskaitas, kuriose bus nurodyta, jog per Lietuvos Respubliką tranzitu bus gabenamas sodo namelių iš Estijos Respublikos krovinys, šį 2.448.800 litų vertės cigarečių ,,Sovereign classic" krovinį 2002 m. liepos 5 d. vakare per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją kur su jais susisieks, juos pasitiks ir iki krovinio iškrovimo vietos lydės už įvežto cigarečių krovimo apsaugą atsakingas organizuotos grupės narys V. B. ., kuriam 2002 07 05 davė nurodymą už 1000 JAV dolerių atlygį, panaudojant I krovininių automobilių su kontrabandiniais cigarečių kroviniais lydėjimui skirtą automobili ,,Audi - 100", užtikrinti V. ir M. R. krovininiais automobiliais per (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio postą įvežto krovinio apsaugą, - įvažiavus jiems į Lietuvos Respublikos teritoriją su jais susisiekti ir, siekiant išvengti teisėtvarkos pareigūnų kontrolės, koordinuojant V. ir M. R. vairuojamų krovininių automobilių su įvežtu 2.448.800 litų vertės cigarečių ,,Sovereign classic" kroviniu vykimą, lydėti juos keliu nuo (duomenys neskelbiami) pasienio posto iki papildomai nurodytos šio kontrabanda įvežto cigarečių krovinio iškrovimo vietos Lietuvos Respublikoje, o taip pat apie kontrabandinio krovinio judėjimą į pastoviai informuoti mobiliojo ryšio telefonu.

V. ir M. R. , vykdydami šiuos V. P. nurodymus, 2002 m. liepos 5 d., tarp 21 val. ir 21 val. 30 min. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio postą gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus V. R. krovininiu automobiliu (duomenys neskelbiami), v/n. XXXXXXX įvežė 1560 cigarečių dėžių, kuriose buvo 15.600.000 vienetų 1.248:000 litų vertės Didžiojoje Britanijoje pagamintų cigarečių ,,Soveregin classic", o po jo Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kirtęs M. R. krovininiu automobiliu (duomenys neskelbiami), v/n XXXXXXXX įvežė 1501 cigarečių dėžių, kuriose buvo 15.010.000 vienetų 1.200.800 litų vertės Didžiojoje Britanijoje pagamintų cigarečių ,,Sovereigin classic", bendrai kartu per valstybės sieną gabendami 30.610.000 vienetų 2.448.800 litų vertės cigarečių ,,Sovereign classic" krovinį, išvengdami šių daiktų muitinės kontrolės, kadangi muitinei pateiktuose suklastotuose krovinio dokumentuose - CARNET-TIR suklastotose knygelėse Nr.XXXXXXXXX ir Nr.XXXXXXXXX, 2002 07 04 sąskaitose (duomenys neskelbiami) Nr.XXXXXXXXX ir Nr.XXXXXXXX, CMR važtaraščiuose Nr.XXXXXXXX bei Nr.XXXXXX buvo nurodoma, jog iš Estijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamas sodo namelių krovinys. Jiems įvažiavus, su jais susisiekė už šio krovinio apsaugą atsakingas V. B. , kuris lydėjo V.ir M. R. krovininius automobilius su įvežtu 2.448.800 litų vertės 30.610. 000 vienetų cigarečių ,,Sovereign classic" kroviniu (duomenys neskelbiami) keliu ir apie tai, jog kelyje nėra teisėsaugos pareigūnų užtvarų ir kitų kliūčių, galinčių sukliudyti sėkmingai nugabenti krovinį į paskirties vietą, pranešdavo kontrabandos gabentojams V. ir M. R. , o nustatęs, jog kontrabanda įvežti kroviniai sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, po 22 val. mobiliojo ryšio telefonu apie tai informavo V. P. , o šis informavo V. K. .

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., tuo, jog jis žinodamas, kad V. K. 2002 m. laikotarpiu užsiima nusikalstama veikla - organizuoja didesnės negu 250 MGL vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių krovinių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2002 m birželio - 2002 m. liepos 05 d. laikotarpiu organizuojant 2.448.800 litų vertės cigarečių ,,Sovereign classic" kontrabanda, padėjo V. K. padaryti šį sunkų nusikaltimą - iš anksto pažadėjo V. K. šio sunkaus nusikaltimo išaiškinimo atveju paslėpti nusikaltėlius, trukdydamas ikiteisminiam tyrimui, pridengti jį ir jo bendrininkus, kad jie nebūtų nustatyti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir 2002 m. liepos 5 d. teisėsaugos pareigūnams (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio poste sulaikius šį kontrabandinį cigarečių krovinį bei dėl šio fakto 2002 m. liepos 06 d. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 3 d. iškėlus baudžiamąsias bylas Nr. XXXXXXXXX ir Nr. XXXXXXXX, 2002 m. liepos 10 d. - 2003 m. sausio 10 d., 14 val. 13 min. laikotarpiu, veikdamas Vilniuje, Biržuose, Panevėžyje, nebūdamas nusikaltimo organizatoriaus V. K. gynėju ar atstovu baudžiamojoje byloje Nr. XXXXXXXX ir kitose baudžiamosiose bylose, neteisėtu būdu tiesiogiai ir per tarpininkus rinkdamas duomenis apie baudžiamosios bylos Nr. XXXXXXXX ir su ja 2002 m. liepos 15 d. sujungtos baudžiamosios bylos Nr. XXXXXXXXX tyrimo eigą, derindamas ir darydamas poveikį įtariamųjų parodymams, neteisėtai kišosi į šio sunkaus nusikaltimo ikiteisminį tyrimą bei žinodamas, jog suteikdamas turimą informaciją apie šios bylos ikiteisminį tyrimo tyrimą vienam iš nusikaltimo organizatorių V. K. ir duodamas patarimų, jis padeda šiam ir jo bendrininkui V. P. išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, šiuos iš anksto pažadėtus V. K. intelektualaus padėjėjo padaryti kontrabandą veiksmus atliko, darė poveikį liudytojams, trukdė Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorui ir Biržų rajono apylinkės teismo teisėjoms atlikti su baudžiamosios bylos Nr. XXXXX tyrimu ir nagrinėjimu susijusiais pareigas, pasikėsino trukdyti (duomenys neskelbiami) rajono apylinkės teismo teisėjoms atlikti su baudžiamosios bylos Nr. XXXXXXXXXX baudžiamosios bylos Nr.XXXXXXXXXX nagrinėjimu susijusiais pareigas, o būtent:

Jis - J. K. , veikdamas kaip intelektualus padėjėjas padaryti 2002 m. liepos 05 d. sulaikytos 2.448.800 litų vertės cigarečių ,,Sovereign Classic" krovinio kontrabandą, vykdydamas išankstinį pažadą vienam iš šio sunkaus nusikaltimo organizatoriui V. K. paslėpti nusikaltėlius - ikiteisminio tyrimo metu pridengti jį ir kartu su juo šį nusikaltimą organizavusį jo bendrininką V. P. , kad jie ikiteisminio tyrimo metu nebūtų nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, negindamas ir neatstovaudamas šioje byloje įtariamaisiais patrauktų asmenų, neturėdamas teisės kištis į šio sunkaus nusikaltimo tyrimą, 2002 m. liepos 10 d. - 2002 m. liepos 30 d. laikotarpiu veikdamas (duomenys neskelbiami) esančiame (duomenys neskelbiami) advokatų kontoros biure, siekė paveikti baudžiamojoje byloje Nr.XXXXXXX apklaustiną liudytoją UAB (duomenys neskelbiami) direktorių G. A. R. , kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus - siūlydamas ateityje perduoti piniginį atlygį už melagingų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. XXXXXXXXX davimą, šiam nurodė, jog apklausimas kaip liudytojas, šis duotų neatitinkančius tikrovės parodymus apie reikšmingas 2002 m. liepos 5 d. sulaikyto 2.448.800 litų vertės cigarečių kontrabandinio pervežimo tyrimui aplinkybes bei su jais susijusius asmenis: nuslėptų, jog visus su 2002 m. liepos 5 d. sulaikyto 2.448.800 litų vertės kontrabandinio cigarečių krovinio pervežimo organizavimu susijusius veiksmus atliko, o taip pat šio UAB direktoriumi fiktyviai jį paskyrė V. P. ir klaidingai nurodytų, jog UAB (duomenys neskelbiami) vardu registruoti kontrabandos gabenimo įrankiai ir priemonės - krovininiai automobiliai (duomenys neskelbiami), v/n. XXXXXXXX bei (duomenys neskelbiami), v/n XXXXXXXXX buvo pirkti iš UAB (duomenys neskelbiami), užsakymą iš Latvijos Respublikos firmos ŠIA (duomenys neskelbiami) 2002 m. liepos 5 d. sulaikyto kontrabandinio krovinio pervežimui iš Estijos Respublikos į Lenkijos Respubliką gavo iš UAB (duomenys neskelbiami) darbuotojų S. S. ir A. P. , kurie jį rado internete, o kontrabandinį cigarečių krovinį gabenusius vairuotojus V. ir M. R. pasamdė pagal skelbimą laikraštyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime atbūtą laiką nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d., nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. gegužės 23 d., nuo 2003 m. spalio 16 d. iki apeliacinės instancijos nuosprendžio priėmimo dienos.

J. K. 2002 m. lapkričio 19 d. - 2002 m. lapkričio 29 d. epizode pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. ir nubausti 75 MGL (9375 litų} bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti 100 MGL (12500 litų) baudą.

Byloje prokuroro pareikštą 1 475 402 litų civilinį ieškinį tenkinti, jį solidariai priteisiant iš V. K. , V. P. , V. B. , M. ir V. R. .

1) Dėl bendrininkų grupės 2002 m. liepos 3 d. užsienio valiutos kontrabandos epizode

2) Dėl bendrininkų formos ir rūšies 2002 m. liepos 3 d. užsienio valiutos kontrabandos epizode

9) Dėl nuosprendyje padarytų klaidų paskiriant bausmę V. K. .

Prokuroras mano, kad teismas, paskirdamas bausmę V. K. , netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas V. K. paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje V. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. V. K. suėmime išbuvo 2 metus ir 20 dienų. Tai rodo, kad teismas, sutinkamai su BK 66 str., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį neįskaitė dalies suėmime išbūto laiko – 20 dienų.

Prokuroras mano, kad teismas priėmė teisingą sprendimą dėl turto konfiskavimo, tačiau netinkamai motyvavo ir pritaikė ne tą įstatymą, kurį reikėjo pritaikyti. Pažymi, kad BK 94 str., kurį šiuo atveju taikė teismas, nenumato pagrindų turto konfiskavimui. Procesinius turto konfiskavimo pagrindus numato BPK 94 str., o materialiosios teisės - BK 72 str. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti konfiskuoti daiktai atitinka BK 72 str. 2 d. numatytą konfiskuotino turto sampratą -jie buvo nusikaltimo įrankiai ir priemonės. Todėl turtas turi būti konfiskuotas BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. numatytais pagrindais. Kadangi turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, prokuroro manymu, turi būti nurodyti ir jos skyrimo pagrindai, numatyti BK 67 str. 2 d.5 p.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nuteistojo V. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalis, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nėra įrodyta, kad V. S. vežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigai - 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų buvo įgyti už realizuotus Vakarų Europos šalyse kontrabandinius cigarečių krovinius. Prokuroras, nurodydamas, kad pinigai, vežti per valstybės sieną, buvo įgyti nusikalstamu būdu, šią savo apeliacinio skundo dalį grindžia liudytojų - valstybės saugumo departamento ir muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų - T. G. ir S. U. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi minėtų liudytojų parodymais, laikė juos teisingais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo abejoti liudytojų T. G. ir S. U. parodymais, minėtų liudytojų parodymai savo visumoje neprieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams. Tačiau liudytojų T. G. ir S. U. parodymų negalima suabsoliutinti ir aiškinti plečiamai. Liudytojai T. G. ir S. U. parodė, kad operatyvinėmis tyrimo priemonėmis buvo nustatyta, jog 2002 m. birželio mėnesį į Vakarų Europą kontrabanda buvo nugabentas ir parduotas vienas vilkikas cigarečių, už kurį turėjo būti gauta apie 100 000-150 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, šie pinigai ir buvo surasti V. S. automobilyje, jam kertant Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tam, kad įrodyti, jog V. S. vežti per Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sieną pinigai įgyti iš kontrabandos, t.y. nusikalstamu būdu, visų pirma turi būti nustatytas pats nusikaltimo, t.y. kontrabandos, faktas (įvykis) ir jo sudėtis. Nei liudytojų T. G. ir S. U. parodymuose, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra faktinių duomenų apie tai kokie asmenys kada, iš kur ir į kur gabeno kontrabandą, kur, kokioje valstybėje ir už kokią kainą realizavo kontrabandos dalyką, nėra tikslių duomenų nei apie kontrabandos dalyką, nei apie jo kiekį. Dėl liudytojų T. G. ir S. U. parodymuose minimos kontrabandos fakto nėra ne tik teismo nuosprendžio, bet net nėra duomenų, kad dėl šio tariamo nusikaltimo būtų V. S. , G. S. ar kitiems asmenims pareikšti įtarimai, kad būtų pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas. Kolegijos nuomone, vien T. G. ir S. U. parodymai apie tai, kad V. S. vežti pinigai buvo įgyti iš kontrabandos, nesant kitų įrodymų apie patį kontrabandos faktą, nėra pakankami, kad paneigti G. S. ir V. S. versiją apie V. S. vežtų per Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sieną 139 120 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kilmę, nes baudžiamojoje byloje nuosprendis gali būti grindžiamas tik neabejotinais įrodymais, o ne prielaidomis, spėjimais ar išvestiniais samprotavimais, visi kylantys neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Sprendžiant pagal byloje surinktus įrodymus, šiuo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, surinkti papildomų duomenų apie V. S. gabentų pinigų kilmę nėra galimybės.

Veikos padarymo metu 2002 m. liepos 5 d. V. S. veiksmai atitiko požymius nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnyje 3 dalyje, 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamam kodeksui, V. S. veika buvo kvalifikuojama pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, pagal šį straipsnį kaltinant V. S. 2004 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamoji byla buvo atiduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta kontrabanda laikoma privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Veikos padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarime Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo" buvo nustatyta, kad gabenant pinigus užsienio valiuta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jeigu jų vertė pagal valiutos ir lito kursą viršija 10000 litų, tai juos būtina deklaruoti muitinėje, o tuo pačiu ir pateikti muitinės kontrolei. V. S. , per valstybės sieną veždamas 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, paslėpęs po automobilio sėdyne ir taip išvengdamas muitinės kontrolės bei nepateikdamas pinigų muitinės kontrolei, pažeidė minėtų norminių aktų reikalavimus, todėl jo veika veikos padarymo metu buvo nusikalstama. Po 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, sienos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (tame tarpe ir su Lenkijos Respublika) ekonominės erdvės ir muitų prasme tapo vidinėmis sienomis. Pagal Europos Bendrijų steigiamąją sutartį Europos Sąjungos valstybės narės įkūrė vieningą muitų sieną, jų teritorijos tapo viena muitų teritorija (Europos Bendrijų steigiamosios sutarties 23 straipsnis). Europos Sąjungos valstybės tarpusavio santykiuose vadovaujasi principais - laisvas žmonių judėjimas, laisvas prekių judėjimas, laisvas pinigų judėjimas (Europos Bendrijų steigiamosios sutarties 3 straipsnis). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. muitinės veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kuriuo įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. Pagal jų esmę galima konstatuoti, kad gabenant prekes (pinigus) per vidines Europos Sąjungos sienas nebeliko pareigos jas pateikti muitinės kontrolei. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis nebuvo nei pakeista, nei panaikinta, baudžiamasis kodeksas nebuvo papildytas kitomis normomis, reglamentuojančiomis prekių vežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl formaliai veikos nusikalstamumas nebuvo panaikintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2004 m. spalio 2 d. konsultacijoje Nr. B3-338 išaiškino, kad, nors veikų padarytų iki 2004 m. gegužės 1 d. nusikalstamumas nepanaikintas, tačiau pasikeitusios faktinės aplinkybės duoda pagrindą kitaip vertinti jų pavojingumą. Atskirais atvejais šiose bylose teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 36 straipsniu, gali kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šio klausimo sprendimas siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, dėl paminėtų aplinkybių veika gali būti ir nepripažįstama tapusi nepavojinga, o į faktinių aplinkybių pasikeitimą gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, taip pat ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pirmosios instancijos teismas pripažino V. S. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nebepavojinga, taip pat konfiskavo įvykio vietos apžiūros metu iš V. S. paimtus automobilį (duomenys neskelbiami) bei 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų.

Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas, kad G. S. ir V. S. veika prarado pavojingumą, nurodo, kad jei sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog po 2004 m. gegužės 1 d. gabenant prekes kontrabanda per Europos Sąjungos vidines sienas Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sudėtis žymiai susiaurėjo, teismas turėjo konstatuoti, jog ši veika dekriminalizuota ir G. S. ir V. S. atžvilgiu turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, prokuroro nuomone, po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama, pati norma nepasikeitė ir veikos nusikalstamumas nėra panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis po 2004 m. gegužės 1 d. susiaurėjo, nepagrįsta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, norminė bazė, reguliuojanti nagrinėjamus byloje teisinius santykius, pasikeitė. 2005 m. birželio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 147¹, 199¹, 199², 267¹, 270¹, 308² straipsniais įstatymas Nr. X-272. Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 199¹ straipsniu - Muitinės apgaulė, - kuris nustatė, kad atsako baudžiamąja tvarka tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Įsigaliojus šiam įstatymui, aiškinant jį tiek gramatiniu, tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis šiuo metu reglamentuoja tik daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių) ar į trečiąsias šalis. Prekių (pinigų) įvežimas iš Europos Sąjungos valstybės narės (šiuo atveju Lenkijos Respublikos) į Lietuvos Respubliką negali būti kvalifikuojamas kaip kontrabanda pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį. Tiek Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis, tiek Lietuvos Respublikos BK 199¹ straipsnio 1 dalis. yra blanketinės teisės normos, nenustatančios visų konkrečių nusikaltimo požymių, t.y. jose tik nustatyta baudžiamoji atsakomybė už gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybės narės privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, tačiau nekonkretizuota, kokie daiktai yra privalomi pateikti muitinės kontrolei. Konkrečias daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiek su Europos Sąjungos valstybėmis, tiek su trečiosiomis šalimis (valstybėmis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai) taisykles nustato bei privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus įvardija kiti norminiai aktai – tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Jokie šiuo metu galiojantys tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos norminiai aktai neįpareigoja, gabenant pinigus iš Europos Sąjungos valstybės (šioje byloje – Lenkijos Respublikos) į Lietuvos Respubliką, pateikti šiuos pinigus muitinės kontrolei, t.y. pinigų gabenimas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikiant jų muitinės kontrolei, nebėra nusikaltimas, veika yra dekriminalizuota.

Byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. įvežtų iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pinigų kilmė būtų ne Europos Sąjungos valstybėse. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. S. pinigus įgijo Lenkijos Respublikoje (Europos Sąjungos valstybė) ir įvežė juos paslėpęs automobilyje į Lietuvos Respubliką. V. S. veikoje nėra nei Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, nei Lietuvos Respublikos BK 199¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (lex agit).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.38 12 punkte nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusio nusikaltimo sudėties arba susiaurina nusikaltimo sudėtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamomis.

Teisinės atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui už veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kadangi anksčiau nurodyti norminiai aktai panaikino V. S. padarytos veikos nusikalstamumą, tai jis nebegali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam negali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė už veiką, kuri šiuo metu nebėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. V. S. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalie 1 punktas).

Vykdytojo V. S. veiką pripažinus nenusikalstama ir nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atitinkamai turi būti vertinama ir G. S. , kurį pirmosios instancijos teismas pripažino sukursčius V. S. padaryti kontrabandą, veika, t.y. G. S. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nustačius, kad V. S. ir G. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jų veika negali būti kvalifikuojama nei kaip padaryta bendrininkų grupės, nei kaip organizuotos grupės, o G. S. nėra nei nusikaltimo kurstytojas, nei organizatorius, todėl netenkinama prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma V. S. ir G. S. veiką kvalifikuoti kaip padarytą organizuotos grupės, G. S. organizavus nusikaltimą, o V. S. vykdant jo nurodymus.

Pripažinus, kad V. S. ir G. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, negali būti taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje, 72 straipsnyje. 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir automobilis (duomenys neskelbiami) valstybinis numeris XXXXXX turi būti grąžinti asmeniui, iš kurio jie buvo paimti – V. S. .

Pirmosios instancijos teismas automobilį (duomenys neskelbiami) ir 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų konfiskavo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kadangi nesant nusikaltimo, tiek automobilis, tiek pinigai negali būti pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu, priemonėmis ir rezultatais, jų klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 5 dalimi, t.y. grąžinami asmeniui, iš kurio buvo paimti – V. S. . Jei dėl šių daiktų priklausomybės kiltų ginčai, tokie ginčai būtų sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas įvertino ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų V. K. , V. P. , M. R. , V. R. , V. B. nusikalstamą veiką dėl 2002 m. sausio 5 d. padarytos cigarečių ,,Sovereingn classic“ kontrabandos. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos vertinimo ir kvalifikacijos, nuteistasis V. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o nuteistasis V. P. , pripažindamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. V. K. pripažįsta padėjęs V. P. , tarpininkaujant A. A. , iš Č. G. ir G. S. įgyti transporto įmonę UAB (duomenys neskelbiami), tačiau neigia žinojęs, jog ši įmonė bus naudojama kontrabandos gabenimui per valstybės sieną, taip pat neigia kokiais nors kitais veiksmais prisidėjęs prie kontrabandos gabenimo. Prokuroras nurodo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaprašyti visi V. K. veiksmai, kuriuos jis atliko rengiantis kontrabandai, organizuojant organizuotą grupę, neišdėstyti liudytojo A. P. parodymai, prašo papildyti nuosprendžio aprašomąją dalį, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo, kokius dar papildomus veiksmus nuosprendžio aprašomojoje dalyje reikėtų inkriminuoti V. K. . Lyginant nuosprendį ir kaltinamąjį aktą matyti, kad be to, kas nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, V. K. buvo inkriminuoti ir visų kitų organizuotos grupės narių veiksmai, nurodant, kad jie šiuos veiksmus atliko vykdydami V. K. nurodymus arba susitarę su V. K. . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai surašė nuosprendžio aprašomąją dalį, aprašant tas, tiek V. K. , tiek kitų organizuotos grupės narių, veikas, kurias jie padarė, ir kurios įrodytos byloje surinktais įrodymais. V. P. , V. B. , V. R. , M. R. , prisipažinę padarę nusikalstamą veiką, smulkiai nupasakojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau nė vienas iš jų neparodė, kad V. K. būtų vadovavęs ar davęs nurodymus asmenims, kurie buvo tiesioginiai kontrabandos vykdytojai. Byloje nėra ir kitų įrodymų, kad V. K. būtų organizavęs ar vadovavęs organizuotai grupei betarpiškai per valstybės sieną gabenant kontrabandinį krovinį. Todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodyti tiek V. K. , tiek kitų organizuotos grupės narių veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas kaip padarytas organizuotos grupės parodo bendrininkų organizuotumo lygį, todėl aprašant kiekvieno bendrininko betarpiškai padarytus veiksmus nebereikia kiekvieną kartą nurodyti, kad jis šiuos veiksmus padarė susitaręs su V. K. ar kitais bendrininkų grupės nariais. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti visi nusikalstami veiksmai, kuriuos, kaip yra įrodyta šioje byloje, atliko organizuotos grupės narys V. K. – t.y. jis ieškojo, surado ir kartu su V. P. įgijo transporto įmonę UAB (duomenys neskelbiami), kurios legalia veikla prisidengiant, buvo gabenama kontrabanda.

Prokuroro apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje netiksliai aprašyti V. K. veiksmai nuperkant UAB (duomenys neskelbiami) (2005 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio 3 lapo 3 pastraipa). Išanalizavus minimą nuosprendžio nustatomosios dalies epizodą, akivaizdžiai matyti, kad yra padaryta rašymo ir spausdinimo klaidų, praleisti žodžiai ir žodžių junginiai, dėl ko netiksliai suformuluota V. K. padaryto nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė. Tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas, tačiau jis nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris darytų nuosprendį neteisėtu ar nepagrįstu, kolegijos nuomone, šis pažeidimas ištaisomas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodant patikslintą V. K. nusikalstamos veikos aprašymą: 2002 m. birželio 11 d. – 2002 m. birželio 27 d. V. K. Vilniuje ir kituose Lietuvos Respublikos vietovėse kartu su kitu organizuotos grupės nariu V. P. , turėdami tikslą, prisidengiant legalia tarptautinių krovinių pervežimų veikla, organizuoti cigarečių krovinių gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per S. A. surado parduodamą tarptautinių krovinių pervežimu užimančia UAB (duomenys neskelbiami) ir 2002 m. birželio 19 d. – 2002 m. birželio 21 d. suderinę pirkimo-pardavimo sutartį susitikimų su UAB (duomenys neskelbiami) pardavėjais G. S. bei Č. G. metu 2002 m. birželio 28 d. nupirko UAB (duomenys neskelbiami), sumokėdamas tarpininkaujant S. A. , G. S. ir Č. G. 13000 JAV dolerių.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padaryta ir kitų gramatikos, sintaksės, logikos klaidų, netiksliai vartojami teisės terminai, sumaišyti kai kurie liudytojų anketiniai duomenys. Tai yra nuosprendžio, kaip oficialaus dokumento trūkumai, tačiau jie iš esmės neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Analogiškai vertinama ir tai, kad nuosprendyje nėra išdėstyti liudytojo A. P. parodymai. Šių parodymų neaprašymas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Niekas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad V. K. kartu su V. P. įgijo UAB (duomenys neskelbiami), tačiau V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo, jog prisidengiant UAB (duomenys neskelbiami) legalia veikla, bus kontrabanda gabenamos cigaretės. Ši nuteistojo V. K. versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Nors, kaip minėta, nėra įrodyta, kad V. K. betarpiškai būtų dalyvavęs gabenant kontrabandos būdu cigaretes per valstybės sieną ar vadovavęs tokiems veiksmams, tačiau V. K. veiksmai prieš kontrabandinio krovinio gabenimą, tuoj po kontrabandos dalyko, priemonių ir nusikaltimo vykdytojų sulaikymo bei vėlesni veiksmai rodo, kad V. K. buvo organizuotos grupės, sukurtos daryti kontrabandą, narys, kad transporto įmonę UAB (duomenys neskelbiami) jis su V. P. įgijo, būtent kontrabandinių cigarečių gabenimui. Liudytojai G. S. , S. A. parodė, kad V. K. ne tik dalyvavo pokalbiuose, derybose dėl UAB (duomenys neskelbiami) pirkimo, bet ir buvo vienas iš šios įmonės pirkėjų, t.y. faktinių savininkų (S. A. parodymai). Iš telefoninių pokalbių klausymosi protokolų matyti, kad pokalbiuose su S. A. , A. P. , V. K. aktyviai siekė įsigyti transporto įmonę, kuri būtų „švari“, t.y. nebūtų užfiksuota, kaip kontrabandinių krovinių gabentoja (b.t. 14, l. 65-96, 113-120). 2002 m. liepos 5 d. V. R. ir M. R. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu įvežus iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką 30610000 cigarečių ir teisėsaugos pareigūnams sulaikius tiek kontrabandos gabentojus, tiek transporto priemones bei kontrabandinį krovinį ir dėl šio nusikaltimo muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriuje pradėjus ikiteisminį tyrimą, telefonų klausymosi protokoluose yra užfiksuoti nuteistojo V. K. pokalbiai su įvairiais asmenimis. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad V. K. yra tiesiogiai susijęs su minėto nusikaltimo padarymu. Tokie užfiksuoti V. K. teiginiai, kaip ,,vėl didelė bėda mums“, ,,vėl bėdų biški turim didelių“, ,,vėl griebė dvi didžiules“ ir kiti (b. t. 14, l. 115-154) leidžia daryti kategorišką išvadą, kad V. K. save identifikuoja kaip kontrabandos bendrininkų grupės narį, kad kontrabandinio krovinio sulaikymą jis vertina ne kaip pašalinis asmuo, o kaip tiesiogiai suinteresuotas šio krovinio valdytojas ar vienas iš valdytojų, priima kaip asmeninę nesėkmę. Vėlesni nuteistojo V. K. veiksmai, mėginant neteisėtai paveikti teisėsaugos pareigūnus, tyrusius kontrabandos bylą, taip pat rodo tiesioginį V. K. suinteresuotumą tiek kontrabandos vykdytojų, tiek kontrabandinio krovinio likimu. Byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai patvirtina, kad V. K. pats ir per įvairius asmenis aktyviai siekė paveikti baudžiamąją bylą tyrusius pareigūnus (b.t. 14, l. 115-166). Šių įrodymų viseto pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB (duomenys neskelbiami) V. K. kartu su V. P. įgijo turėdami tikslą daryti nusikalstamą veiką – per valstybės sieną kontrabandos būdu gabenti cigaretes, šią nusikalstamą veiką pridengiant legalia UAB (duomenys neskelbiami) veikla.

V. K. , V. P. , M. R. , V. R. , V. B. veikė, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, organizuotoje grupėje. Jų padarytas nusikaltimas yra sudėtingas, nusikaltimo vykdymui buvo reikalinga ilga paruošiamoji organizacinė veikla, visi bendrininkai veikė pasiskirstę vaidmenimis. V. K. vaidmuo šio nusikaltimo daryme buvo surasti ir įgyti transporto įmonę, kurios legalia veikla prisidengiant būtų galima daryti kontrabandą. Nors V. K. nusikalstama veika buvo daroma tik parengiamojoje nusikaltimo stadijoje, tačiau jis veikė kaip organizuotos grupės narys, atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, po to kiti organizuotos grupės nariai, atlikdami savo vaidmenį, nusikaltimą užbaigė, įvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandinį krovinį, šie veiksmai nebuvo vykdytojo ekscesas, nusikaltimas nenutrūko rengimosi stadijoje, todėl V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį.

V. K. , V. P. , M. R. , V. R. , V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu atsakomybę už jų padarytą veiką numatė 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 3 dalis. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos BK, šio kodekso 199 straipsnio 1 dalis sušvelnino nuteistųjų teisinę padėtį, todėl nuteistieji ir buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal minėtą įstatymą (Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu, įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 147¹, 199¹, 199², 267¹, 270¹, 308¹ straipsniais įstatymui (2005-06-23 įstatymas Nr. X-272), V. K. , V. P. , M. R. , V. R. , V. B. padaryta veika nėra dekriminalizuota, kadangi įvežtų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką cigarečių kiekis žymiai viršija leistinas normas, ir veika turi požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199¹ straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Naujasis įstatymas nelengvina nuteistųjų teisinės padėties, todėl nėra pagrindo keisti jų nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl bausmių V. K. ir V. P. sugriežtinimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas – kontrabandos gabenimas - padarytas per Europos Sąjungos šalių narių – Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos – valstybių sienas, t.y. po 2004m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą pasikeitė faktinės aplinkybės, į šių faktinių aplinkybių pasikeitimą, kaip yra nurodyta 2004 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus konsultacijoje Nr. B3-338, atsižvelgiama skiriant bausmę, jei teismas nustato, kad veika netapo nepavojinga. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės atėmimas arba bauda. Laisvės atėmimo bausmė skiriama tik tuo atveju, kai nėra galimybės skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl skyrė griežtesnę bausmės rūšį. Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Paskyrus alternatyvią laisvės atėmimo bausmę anksčiau neteistiems asmenims už ekonominio pobūdžio nusikaltimą, net jei šios bausmės dydis ir nesiekia sankcijoje nustatytos medianos, nėra pagrindo laikyti, kad V. K. ir V. P. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Į tai, kad nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, jau atsižvelgta parenkant bausmės rūšį, todėl pirmos instancijos teismas nebeprivalėjo dar kartą dėl tos pačios atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir bausmės dydį nustatyti virš medianos. Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad individualizuojant bausmę V. K. ir V. P. atsižvelgtina į tai, jog V. K. asmenybė labiau neigiama nei V. P. , nes jis 2004 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį. 2004 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. K. nuteistas už veikas, kurias padarė jau po šio nusikaltimo padarymo, 2002m. liepos 5 d. kontrabandos daryme V. K. vaidmuo (pagal byloje surinktus įrodymus) nebuvo pagrindinis, jo nusikalstamų veikų apimtis nebuvo didelė, todėl jam ir paskirta švelnesnė bausmė negu nusikaltimo organizatoriui V. P. .

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes, neteisingai nustatė V. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodant, kad V. P. yra teistas. Nei nuosprendžio įžanginėje dalyje, nei byloje surinktuose dokumentuose duomenų apie V. P. teistumą nėra. Teistumas yra svarbi kaltininko asmenybę apibūdinanti aplinkybė, į ją būtina atsižvelgti, skiriant bausmę. Kadangi V. P. nėra teistas, tai, atsižvelgiant į jo asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atitinkamai turi būti sušvelninta nuteistajam V. P. paskirtoji bausmė.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių išvadą, jog jis iš karto po krovinio sulaikymo apie šį faktą informavo V. K. . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad V. B. apie krovinio sulaikymą pranešė V. P. , o V. P. apie tai informavo V. K. , tačiau nėra nuosprendyje teigiama, jog V. P. tai padarė iš karto po to, kai jam apie tai pranešė V. B. . Byloje yra įrodyta, kad, būtent, V. P. pranešė V. K. apie kontrabandinio krovinio sulaikymą, nes nėra nustatyta, kad kiti nusikalstamos veikos bendrininkai su V. K. būtų bendravę ar iš viso jį pažinoję. Ta aplinkybė, kada V. K. sužinojo apie kontrabandinio krovinio sulaikymo, - iš karto po sulaikymo ar vėliau, - neturi įtakos nei V. P. ar V. K. veikos kvalifikavimui, nei bausmės rūšiai ar dydžiui.

Pirmosios instancijos teismas, į bausmės laiką V. K. įskaitydamas sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, netiksliai nurodė suėmimo periodą nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. liepos 4 d. Ši klaida ištaisoma apeliacinės instancijos teismo.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. K. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį G. A. R. epizode, pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį 2002 m. lapkričio 19 d. – 2002 m. lapkričio 29 d. epizode bei 2002 m. lapkričio 30 d. G. S. epizode ir pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį 2002 m. lapkričio 25 d. – 2002 m. lapkričio 28 d. V. P. epizode. Prokuroras prašo išteisintąjį J. K. pripažinti kaltu pagal įstatymus, kurie inkriminuojamos veikos padarymo metu dar negaliojo. J. K. inkriminuojama veika padaryta 2002 m. liepos 30 d. – 2002 m. lapkričio 30 d., o 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnis ir 233 straipsnis, pagal kuriuos buvo pareikšti įtarimai J. K. ir pagal kuriuos prokuroras prašo jį pripažinti kaltu apeliacinės instancijos teisme, įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnyje nustatyta, kad veikos nusikaltimą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, grįžtamąją galią turi tik asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. 2000m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalis ir 233 straipsnio 1 dalis savo sankcijomis yra griežtesni įstatymai negu inkriminuojamos veikos padarymo metu galioję 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalis ir 297 straipsnio 1 dalis, be to, kolegijos nuomone, 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta dispozicija yra platesnė negu 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalyje, nes, aiškinant įstatymą lingvistiniu ir loginiu metodu, trukdymas bet kokiu būdu teisėjui, prokurorui ir įstatyme nurodytiems teisėsaugos pareigūnams atlikti su bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas yra platesnė sąvoka, negu mėginimas bet kokia forma paveikti nurodytus pareigūnus, nes apima ne tik mėginimą bet kokia forma paveikti šiuos pareigūnus, bet ir kitokius veiksmus, kuriais nedaromas tiesioginis betarpiškas poveikis įstatyme išvardytiems pareigūnams, bet trukdoma jiems atlikti savo pareigas kitais būdais, t.y. naujas įstatymas ne tik sugriežtino bausmę, bet ir praplėtė veikos nusikalstamumą. Nagrinėjant prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl išteisintojo J. K. , kolegija išteisintojo padarytą veiką analizuoja tiek, kiek ji gali atitikti 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalyje ir 298 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienu atveju teisėjas arba teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia ar gauti duomenys laikytini įrodymais, o įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymais telefoninių pokalbių tarp V. K. ir J. K. įrašų, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šie telefoniniai pokalbiai yra tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys J. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Byloje yra nustatyta, kad 2002 m. balandžio 26 d. tarp V. K. ir advokato J. K. buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo, t.y. J. K. įsipareigojo teikti konsultacijas bei advokato pagalbą pagal atskirus susitarimus ir pavedimus. 2003 m. sausio 13d. J. K. pateikė baudžiamąją bylą tyrusiems pareigūnams advokato orderį ginti V. K. . Veiką, kurios padarymas inkriminuojamas J. K. , padaryta 2002 m. liepos 30d.– 2002 m. lapkričio 30 d., t.y. jau sudarius sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo su V. K. , bet dar nepateikus bylą tiriantiems pareigūnams advokato orderio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad advokato – kliento santykiai tarp J. K. ir V. K. atsirado nuo 2002 m. balandžio 26 d., t.y. nuo teisinės pagalbos sutarties sudarymo. Inkriminuojamų veikų padarymo metu oficialiai V. K. šioje byloje nebuvo pareikšti įtarimai, todėl nebuvo ir pagrindo pateikti advokato - gynėjo orderį. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, faktiškai V. K. , nors jam oficialiai ir nebuvo pareikšti įtarimai, šioje byloje įtariamuoju buvo visą J. K. inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpį. Oficialaus įtarimo nepareiškimas negalėjo iš V. K. atimti konstitucinės teisės naudotis advokato teisine pagalba, todėl, nors oficialiai tai ir nebuvo įforminta, tarp V. K. ir J. K. faktiškai buvo įtariamojo ir gynėjo (advokato) santykiai. Baudžiamojo proceso įstatymo norma, tiesiogiai draudžianti klausytis gynėjo telefoninių pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais tarp jų perduodamą informaciją ir daryti jos įrašus, įsigaliojo nuo 2004 m. vasario 14 d. (Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnio 6 dalis), tačiau šios veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2001 m. gruodžio 6 d. patvirtinta redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad niekas negali areštuoti, konfiskuoti ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla. Inkriminuojamos veikos metu J. K. nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Kolegijos nuomone, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų sąvoka apima ir telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Tokia išvada darytina ir analizuojant Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Susipažinus su V. K. – J. K. telefoninių pokalbių turiniu, matyti, kad pokalbiai vyksta ne tarp dviejų nusikalstamos veikos bendrininkų, o tarp asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ir advokato, kuris patarimais, konsultacijomis, informacijos pasidalijimu stengiasi palengvinti savo ginamojo teisinę padėtį, t.y. aptaria kitų įtariamųjų, liudytojų parodymus, gynybos versijas, o 2002 m. lapkričio 28 d. įrašytuose pokalbiuose pataria V. K. nesislapstyti ir pačiam ,,pasiduoti“, t.y. savo noru atvykti į teisėsaugos institucijas (b.t. 15 l. 36-112).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalimi, teisėtai ir pagrįstai V. K. - J. K. pokalbių metu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos nelaikė įrodymais baudžiamojoje byloje, kadangi šie duomenys gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytą advokato ir kliento susižinojimo informacijos imunitetą.

Prašydamas pripažinti kaltu J. K. pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio liudytojui G. A. R. , prokuroras remiasi telefoninių pokalbių tarp V. K. ir J. K. įrašais, liudytojų G. A. R. , G. Č. , R. R. bei D. T. parodymais. Tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, tiek veikų padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui (revizoriui – 1961 m. BK 297 straipsnis) ar vertėjui. J. K. buvo inkriminuojamas poveikis liudytojui G. A. R. , padarytas prieš 2002 m. liepos 30 d. liudytojo G. A. R. apklausą Muitinės kriminalinėje tarnyboje. Liudytojas G. A. R. , apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, parodė, kad jis nemanė padaręs nusikaltimą, tačiau bijojo baudžiamosios atsakomybės, po 2002 m. liepos 5d. kontrabandinio krovinio sulaikymo kurį laiką slapstėsi, išvykdamas iš Lietuvos. Išteisintasis J. K. parodė, kad, išklausęs pas jį atvykusį G. A. R. , suprato, jog pastarasis kviečiamas į Muitinės kriminalinę tarnybą apklausai įtariamuoju, todėl ir nuėjo su G. A. R. kartu į apklausą, kaip įtariamojo gynėjas. Liudytojas A. Š. , Muitinės kriminalines tarnybos pareigūnas, 2002 m. liepos 30 d. atlikęs liudytojo G. A. R. apklausą, parodė, kad, nors G. A. R. buvo apklausiamas liudytoju, tačiau pagal bylos aplinkybes suprato, kad G. A. R. gali būti šioje byloje įtariamuoju, todėl ir leido apklausoje neoficialiai dalyvauti advokatui J. K. , nors advokato dalyvavimo liudytojo apklausoje baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Tiek išteisintasis J. K. , tiek liudytojas A. Š. , profesionalūs teisininkai, G. A. R. faktinę padėtį 2002 m. liepos 30 d. apklausoje vertino kaip įtariamojo, tiek išteisintasis, tiek liudytojas A. Š. parodė, kad ir pats G. A. R. suprato, jog šioje byloje gali būti įtariamuoju. 2002 m. lapkričio 13d. G. A. R. buvo sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju, vėliau suimtas (b.l. 83-110) dėl tų pačių veikų, apie kurias buvo apklausiamas 2002 m. liepos 30 d. Šios aplinkybės patvirtina J. K. parodymus, kad, konsultuodamas G. A. R. , jis buvo įsitikinęs, jog G. A. R. šioje byloje gali būti pareikštas įtarimas, t.y. G. A. R. procesinė padėtis bus ne liudytojas, o įtariamasis (kaltinamasis). 2002 m. lapkričio 21 d., G. A. R. pakeitus parodymus, baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta, tačiau iki to laiko jis buvo įtariamasis, sulaikytasis, suimtasis, todėl, jau 2002 m. liepos 30 d. liudytojo apklausoje G. A. R. davė parodymus apie aplinkybes, dėl kurių vėliau buvo sulaikytas ir apklausiamas įtariamuoju, t.y. G. A. R. liudytoju buvo apklausiamas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo įtariamas. Kolegijos nuomone, jau 2002 m. liepos 30 d. faktinė G. A. R. padėtis buvo ne liudytojas, o įtariamasis, todėl ir apklausiamas jis turėjo būti įtariamuoju, nes apklausa liudytoju asmens apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas, pažeidžia to asmens procesines teises. J. K. , prieš 2002 m. liepos 30 d. apklausą, konsultuodamas G. A. R. , subjektyviai suvokė, kad konsultuoja ne liudytoją, o asmenį, kuris duos parodymus apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, t.y. įtariamąjį. Net jeigu J. K. su G. A. R. aptarta pastarojo parodymų versija ir skiriasi nuo vėlesnių G. A. R. parodymų, J. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, tiek 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už poveikį liudytojui, o ne įtariamajam, poveikis įtariamajam nėra nusikaltimas. J. K. veikoje nėra 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalyje ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios paveikti liudytoją.

Byloje nenustatyta ne tik subjektyvioji nusikaltimo, numatyto 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje ar 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 297 straipsnio 1 dalies pusė, bet nėra ir įrodymų, neabejotinai įrodančių objektyviąją šio nusikaltimo pusę. Kaip minėta, įrodymais šioje byloje nelaikytini V. K. - J. K. telefoninių pokalbių įrašai, be to, ir šių įrašų turinyje nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą apie kokį nors neteisėtą J. K. poveikį G. A. R. . Įrašytas J. K. teiginys, kad ,,jis vadovavo apklausai, o muitininkai užrašinėjo ne jo, o mano (J. K. ) žodžius“ vertintinas kaip advokato savęs sureikšminimas prieš klientą. Apklaustas liudytoju pareigūnas, apklausęs G. A. R. , A. Š. , parodė, kad J. K. įžūliai nesielgė, į apklausą nesikišo, nors kartais patikslindavo G. A. R. , jei šis kuo nors abejodavo. Taip pat parodė ir išteisintasis J. K. bei liudytojas G. A. R. . Liudytojo ar įtariamojo apklausoje į protokolą rašomi apklausiamojo asmens, o ne advokato žodžiai (1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 168, 170, 178, 180 straipsniai, 2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 179, 183, 188 straipsniai) apklausą vykdo ne advokatai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Liudytojas G. A. R. parodė, kad prieš apklausą Muitinės kriminalinėje tarnyboje jis nuvažiavo į advokato J. K. kontorą, kur su advokatu aptarė kokius parodymus reikės duoti, apklausos metu laikėsi J. K. duotų nurodymų, neteisingus parodymus davė tiek tikėdamasis už tai gauti materialų atlyginimą, tiek pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro apeliaciniame skunde minimi liudytojai G. Č. , R. R. , D. T. – pareigūnai, dalyvavę atliekant byloje ikiteisminį tyrimą- patvirtino G. A. R. parodymus apie J. K. poveikį G. A. R. . Šių liudytojų parodymai yra išvestiniai iš G. A. R. parodymų, juose atsispindi subjektyvus G. A. R. bylos aplinkybių vertinimas. Tačiau tiek dalinai iš paties G. A. R. , tiek iš liudytojų A. P. , S. S. parodymų matyti, kad dauguma detalių apie tai, kokius parodymus reikia duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams jau buvo aptarta dar iki apsilankymo pas J. K. . Apie tai, kad su A. P. bei S. S. buvo sutarta, kokius parodymus duoti, tuoj po kontrabandinio krovinio sulaikymo, G. A. R. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 8 l. 127). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, liudytojas G. A. R. parodė, kad dalis melagingų parodymų versijos apie internetinį krovinio užsakymą su A. P. ir S. S. jau buvo sugalvota dar prieš dvi savaites iki kontrabandinio krovinio sulaikymo, o su advokatu J. K. ši versija tik buvo aptarta. Tai kelia abejones G. A. R. aiškinimu, jog jam nebuvo žinoma apie kontrabandinio krovinio gabenimą ir jis šioje byloje yra pašalinis asmuo. Kolegijos nuomone, G. A. R. , atvykdamas pas advokatą J. K. , suvokė, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir aptarė su advokatu, kokius parodymus jam duoti apklausos metu. G. A. R. 2002 m. liepos 30 d. apklausos metu davė neteisingus parodymus ne dėl išteisintojo J. K. padaryto poveikio, o pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekdamas padėti V. P. ir tikėdamasis, kad šis jam už tai atsilygins. J. K. veiksmai vertintini kaip advokato teisinė konsultacija asmeniui prieš apklausą apie veiką, už kurios padarymą šis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

J. K. pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas teisėtai ir pagrįstai, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes J. K. veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios šio nusikaltimo sudėties pusės.

Labai panaši veika pagal faktines aplinkybes išteisintajam J. K. buvo inkriminuojama ir epizode dėl poveikio įtariamajam G. S. , kaltinant J. K. , kad tokiais savo veiksmais jis ,,neteisėtai kišosi į šio sunkaus nusikaltimo tyrimą ir trukdė (duomenys neskelbiami) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. XXXX tyrimu susijusias pareigas“, t.y. padarė 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jau buvo šiame nuosprendyje aptarta, kad J. K. negalėjo būti kaltinamas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, kadangi veikos padarymo metu šis įstatymas dar negaliojo. Veikos padarymo metu galiojo panašus, bet ne tapatus įstatymas – 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalis, kuris numatė ,,atsakomybę už mėginimą bet kokia forma paveikti - šiuo atveju – prokurorą, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą (šiuo atveju). Nei kaltinamajame akte, nei apeliaciniame skunde prokuroras nenurodo, kad J. K. kokiu nors būdu būtų mėginęs paveikti prokurorą G. Č. , trukdydamas jam atlikti parengtinį (ikiteisminį) tyrimą. Poveikis įtariamajam G. S. nėra tuo pačiu metu ir poveikis prokurorui G. Č. , o kokių nors kitokių veiksmų J. K. nebuvo inkriminuojama. Poveikį prokurorui būtų galima apibūdinti, kaip įvairius prašymus, pažadus, patarimus, nurodymus, akcijas ar kitokius veiksmus, nukreiptus tiesiogiai betarpiškai ar per tarpininkus į prokuroro sąmonę, valią, turint tikslą, kad prokuroras poveikio darytojui ar kitam asmeniui priimtų palankų, bet neteisėtą sprendimą, ar atliktų atitinkamą veiksmą, t.y. turint tikslą sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą. Tokių veikų padarymu J. K. nebuvo įtariamas ar kaltinamas. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam nebuvo iš anksto pranešta. Kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis teismas gali tik gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą (Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis). Tokio prašymo byloje nėra. J. K. dėl poveikio G. S. negalėjo būti nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, kadangi veikos padarymo metu šis įstatymas negaliojo (2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalis), taip pat negalėjo būti nuteistas ir pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį dėl tariamo neteisėto poveikio prokurorui G. Č. , kadangi tokio poveikio darymu išteisintasis nebuvo kaltinamas. Be to, net ir esant tokiam kaltinimui, byloje surinkti įrodymai neleistų daryti išvados, kad išteisintasis J. K. darė kokį nors neteisėtą poveikį prokurorui G. Č. . Pats išteisintasis tokią veiką neigia. Liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad J. K. jam jokio poveikio nedarė. Iš liudytojų G. S. ir Č. G. parodymų matyti, kad ne išteisintojo J. K. , o savo paties ir Č. G. iniciatyva tuo metu įtariamasis G. S. konsultavosi su advokatu J. K. . Advokato patarimų įtariamajam apie tai kokius parodymus jam duoti ar visiškai neduoti jokių parodymų, kokius rašyti procesinius skundus, kaip elgtis parodymo atpažinti metu, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip mėginimą paveikti prokurorą, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą.

J. K. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde prašo išteisintąjį J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį 2002 m. lapkričio 19 d. – 2002 m. lapkričio 29d. epizode bei pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį 2002 m. lapkričio 25 d. – 2002 m. lapkričio 28 d. V. P. epizode. Kaltinimai J. K. šiuose epizoduose buvo iš esmės grindžiami tik telefoninių pokalbių įrašais. Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nelaikė įrodymais V. K. - J. K. telefoninių pokalbių įrašų. Taip pat šiame nuosprendyje jau aptarta, kad J. K. negalėjo būti kaltinamas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį. ir 231 straipsnio 1 dalį, kaltinimai jam turėjo būti formuluojami pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 298 straipsnio 1 dalį. (kolegijos nuomone, teoriškai ydingas kaltinimas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį arba 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 298 straipsnio 1 dalį, kadangi tiek 2000 m.Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalyje, tiek 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, jie laikomi baigtais atlikus veiksmus, sudarančius šių nusikaltimų sudėčių objektyviąją pusę, norimų pasekmių neatsiradimas reikšmės veikos kvalifikavimui, kaip baigto nusikaltimo, neturi, teoriškai neįmanomas pasikėsinimas mėginti paveikti prokurorą ar teisėją, norint sukliudyti šiems tinkamai atlikti parengtinį tyrimą ar išnagrinėti bylą teisme).

Kaip jau minėta, byla teisme nagrinėjama pagal prokuroro pateiktus kaltinimus, kaltinimas pagal iš esmės pakeistas faktines aplinkybes gali būti nagrinėjamas tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui. Prašymų pakeisti kaltinimus šioje byloje nebuvo. Kaltinimas J. K. pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, kad jis 2002 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbiami) rajono apylinkės prokuratūroje, atvykęs ginti įtariamojo V. P. , davė pastarajam pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu pokalbio su V. K. metu aptarti kokius parodymus duoti apklausų metu, tokiu būdu trukdydamas prokurorui G. Č. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, negali būti perkvalifikuotas į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį, kadangi šiame kaltinime visiškai nėra nurodyta veika, kuria būtų mėginama kokiu nors būdu paveikti prokurorą G. Č. . Be to, kaip minėta, apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad J. K. jam jokio poveikio nedarė, davimo įtariamajam pasinaudoti mobiliuoju telefonu negalima traktuoti kaip neteisėto poveikio darymo prokurorui.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesivadovavo kaip įrodymais V. K. – J. K. telefoninių pokalbių įrašais, tačiau net ir išanalizavus šių įrašų turinį, nebūtų galima jų pagrindu traktuoti J. K. veiką kaip nusikalstamą. Advokato turimos informacijos apie parengtinio (ikiteisminio) tyrimo eigą, veiksmus, įtariamųjų, liudytojų parodymus, numatomus procesinius veiksmus, jų laiką, vietą pateikimas klientui nėra nusikaltimas. Prokuroras savo skunde nurodo, kad veikos padarymo metu galiojusiame 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardijant advokato teises nebuvo numatyta teisė savarankiškai rinkti informaciją (šiuo metu 2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnyje tokia teisė yra numatyta), ir tokios informacijos rinkimas ir pateikimas V. K. buvo nusikalstamas. Nors 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nebuvo numatyta teisė advokatui rinkti duomenis, tačiau joks įstatymas to jam nedraudė daryti, o kas įstatymo nėra uždrausta, tas negali būti baudžiama (Quod lege non prohibitum, licitum est). Advokatas J. K. nebuvo subjektas, privalantis saugoti ikiteisminio tyrimo paslaptį, nėra nustatyta, kad J. K. duomenis būtų rinkęs kokiu nors neteisėtu būdu ar paskleidęs žinias, kurios sudarė ikiteisminio tyrimo paslaptį. J. K. veikos nėra pagrindo traktuoti kaip mėginimą paveikti prokurorą G. Č. , norint šiam sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą, J. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalyje požymių.

J. K. inkriminuojama veika pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį - 231 straipsnio 2 dalį. 2002 m. lapkričio 25 d. – 2002 m. lapkričio 28 d. V. P. epizode dėl ,,bandymo paveikti teismo procesinių sprendimų priėmimą ir tuo trukdant Biržų rajono apylinkės teisėjai P. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. XXXXXXXX nagrinėjamu susijusias pareigas, pasikėsinimo trukdyti (duomenys neskelbiami) rajono apylinkės teisėjoms L. Š. ir N. S. atlikti su šios bylos nagrinėjimu bei (duomenys neskelbiami) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. , kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. XXXXXXXXX, atlikti su šios bylos tyrimu susijusias pareigas“ pagal nusikalstamos veikos aprašymą leistų teismui pačiam, net ir nesant prokuroro prašymo, perkvalifikuoti kaltinimą iš 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalies į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį, išskyrus ydingai pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo padaryti inkriminuojamą veiką, nes, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pasikėsinimas mėginti paveikti prokurorą ar teisėją yra teoriškas neįmanomas, nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento. Pareikštas kaltinimas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 231 str. 1 d., leistų, nekeičiant kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, veiką kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalį, tačiau toks perkvalifikavimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei teisme ištirtų įrodymų pagrindu būtų neabejotinai įrodyta, kad išteisintojo J. K. veikoje yra sudėtis nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalyje. Kaltinimas J. K. buvo grindžiamas telefoninių pokalbių įrašais, liudytojų G. Č. , D. J. , P. L. , A. G. parodymais. Liudytojas D. J. , apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad išteisintojo J. K. nepažįsta ir šis į jį su jokiais prašymais nesikreipė. Liudytojas G. Č. parodė, kad J. K. poveikio jam nedarė, į bylos tyrimą nesikišo. Jokių faktinių duomenų apie tariamą neteisėtą J. K. poveikį bylą tyrimiems pareigūnams nėra ir liudytojų P. L. ar A. G. parodymuose. Jau šiame nuosprendyje analizuota, kad V. K. – J. K. telefoninių pokalbių įrašai nėra leistini įrodymai, tačiau net ir išanalizavus šių pokalbių turinį, juose nerasta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. K. būtų mėginęs paveikti prokurorą G. Č. , teisėjas P. L. , L. Š. , N. S. , norint sutrukdyti šiems tirti ir nagrinėti baudžiamąją bylą. J. K. perduoda V. K. informaciją apie tai, kokie procesiniai veiksmai atliekami ar bus atliekami su V. P. , kur, kada šie procesiniai veiksmai bus atliekami, kokie pareigūnai juos atliks. J. K. praneša V. K. , kad V. P. suimtas 8 dienoms. Visa ši informacija apie prokuroro prašymus teismui dėl suėmimo, apie teismo posėdžių, kurių metu sprendžiamas klausimas dėl kardomojo kalinimo paskyrimo, vietą ir laiką, apie tai, kokie teisėjai nagrinės prokuroro prašymą yra vieša ir gaunama oficialia tvarka. Nieko nusikalstamo nėra tame, kad J. K. informuoja V. K. apie paskirtą V. P. suėmimą, apie suėmimo terminą, patarė, kad reikėtų surinkti ir pateikti pažymas apie V. P. sveikatą (invalidumą) – visa tai neišeina už advokato atliekamų byloje funkcijų. Nei V. K. -J. K. telefoninių pokalbių įrašuose, kurie, kaip minėta, nėra byloje leistini įrodymai, nei įrašytuose nuteistojo V. K. telefoniniuose pokalbiuose su kitais asmenimis, nėra jokių faktinių duomenų, kad J. K. būtų mėginęs pats, kurstęs ar padėjęs V. K. ar kitam asmeniui mėginti paveikti baudžiamąją bylą tyrusius ir nagrinėjusius prokurorą G. Č. , teisėjas P. L. , L. Š. , N. S. . J. K. ir šiame epizode pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – 231 straipsnio 1 dalį išteisintas teisėtai ir pagrįstai, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių (Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė prokuroro pareikštą ieškinį nuteistiesiems V. K. , V. P. , V. B. , V. ir M. R. dėl nesumokėtų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių.

Prokuroras apeliaciniame skunde šiuos mokesčius traktuoja kaip valstybės negautas pajamas ir prašo priteisti iš nuteistųjų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsniu, 6.279 straipsniu, 6.236 straipsnio 2 dalimi. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teismų praktika yra pasikeitusi ir negautos dėl nusikalstamų veiksmų pajamos baudžiamojo proceso tvarka gali būti priteisiamos. Tačiau nesumokėti mokesčiai gali būti priteisiami tik tuo atveju, kai yra pagrindas tuos mokesčius mokėti. Asmenų apmokestinimas pagal Akcizų ir PVM įstatymą yra siejamas su apmokestinimo dalyko buvimu civilinėje apyvartoje, su gavimu tam tikrų pajamų, iš kurių ir yra apskaičiuojami bei mokami mokesčiai. Šioje byloje kontrabandos dalykas 30610000 cigarečių ,,Sovereign classic“ buvo konfiskuotos ir sunaikintos, į civilinę apyvartą jos nepateko, iš jų apyvartos nei nuteistieji, nei jokie kiti asmenys pajamų negavo ir negalėjo gauti, todėl, kolegijos nuomone, nuteistieji neturi prievolės mokėti PVM ir akcizo mokesčius nuo konfiskuotų prekių. Prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimus. Šiame nuosprendyje jau aptarti pinigų ir daiktų konfiskavimo klausimai V. S. ir G. S. pinigų gabenimo per valstybės sieną 2002 m. liepos 3 d. epizode, todėl antrą kartą tos pačios aplinkybės nebeanalizuojamos. 2002 m. liepos 5 d. kontrabandos epizode pirmosios instancijos teismas priėmė teisingus sprendimus dėl nusikaltimo priemonių ir dalyko konfiskavimo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodydamas procesinį tokio sprendimo pagrindą - Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas tik priimtas sprendimas – konfiskuoti tam tikrus daiktus ar juos sunaikinti. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje tokio sprendimo procesinio pagrindo (proceso įstatymo normos) nurodyti nebereikia. Prokuroro apeliacinį skundą šioje dalyje tenkinti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p., 329 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria G. S. ir V. S. , padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, šiai jų veikai dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingai, ir baudžiamoji byla G. S. ir V. S. atžvilgiu nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. S. ir V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

V. P. , pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių.

V. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d., nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. gegužės 23 d., nuo 2003 m. spalio 16 d. iki 2005 m. spalio 5 d. ir V. P. laikyti atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. P. panaikinti, paleidžiant nuteistąjį teismo salėje.

V. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 01 d., nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. liepos 4d., nuo 2003 m. liepos 22 d. iki 2005 m. vasario 21 d.

2002 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, kurių dalis – 134 920 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų saugoma Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje valiuta Nr. XXXXXXXX, o kita dalis - 4200 svarų sterlingų saugojami Generalinės prokuratūros Finansų ir apskaitos skyriuje, ir automobilį (duomenys neskelbiami) v/Nr.XXXXXXXX grąžinti V. S. .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

V. K. apeliacinį skundą atmesti.