Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus persiųstas pareiškėjos prašymas spręsti klausimą dėl H. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui pritaikyto arešto tikslingumo. Nurodyta, kad vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, pareiškėja 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 189 839,78 Eur mokestinę nepriemoką iš H. S. turto ir perdavė vykdyti antstoliui A. L.. Mokestinė nepriemoka nėra išieškota. Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 21 d. arešto aktu areštuotas H. S. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl esamo turto arešto dėl nekilnojamojo turto realizavimo negali būti organizuojamos varžytinės.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas. Nutartyje yra nurodyta, kad H. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto naudai priteistos žalos dar nėra pilnai atlyginęs, dėl to nėra pagrindo naikinti laikino nuosavybės teisių apribojimo šiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmetamas

5. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos 2026 m. vasario 23 d. nutarties bei pareiškėjos skundo aukštesniajam teismui argumentais, patikrinus žemesniojo teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, jog pareiškėjas skundas atmestas pagrįstai.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas bei niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Valstybė, įgyvendindama baudžiamojo proceso tikslus, baudžiamojo proceso normų privalomumą siekia užtikrinti valstybės prievarta, kuri baudžiamajame procese pasireiškia procesinių prievartos priemonių panaudojimu.

7. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymo pagrindus ir sąlygas reglamentuoja BPK 151 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas arba sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą, šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą arba konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas – laikina procesinės prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių minėtos prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Nurodytas terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, baudžiamosiose bylose dėl sunkių arba labai sunkių nusikaltimų ar kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

8. Kaip matyti iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, aptariamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į H. S. turtą buvo paliktas galioti iki visiško civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistų sumų atlyginimo (past. – atitinkamai civiliniams ieškovams priteista 11 691,38 Eur bei 9 520,68 Eur žalos atlyginimo). Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 520,68 Eur dydžio išieškotinos sumos užbaigta 2023 m. rugsėjo 6 d., visiškai ją įvykdžius. Šiuo metu vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal 2015 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-12-959/2015 (2016 m. sausio 6 d. pateiktą vykdyti antstolei). Antstolė informavo, jog pagal turimą informaciją, pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-12-959/2015 likusi neatlyginta skola civiliniam ieškovui – 8 748,08 Eur (paskutinės gautos 26,81 Eur ir 10,63 Eur sumos paskirstytos 2026 m. sausį).

9. Pirmiau aptarti duomenys įrodo tai, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui yra vykdoma, turtinė žala civiliniam ieškovui yra palaipsniui atlyginama, taigi BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs. Nors sutiktina, kad 2025 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. S-25-159-82635 antstolis A. L. nurodė, jog taikomi sutartinės hipotekos ribojimai, taipogi, pirmesni galiojantys kitų institucijų apribojimai, iš esmės trukdo paskelbti nekilnojamojo turto varžytynes, tai savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir procesinės prievartos priemonę panaikinti.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. vasario 23 d. nutarties.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.