Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracines nuobaudas nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. lapkričio 7 d., 10.00 val., atlikto patikrinimo metu, pagal gautą skundą, nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), atliktas vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimas, tai yra prie vienbučio gyvenamojo namo rytinėje pusėje pristatytas pastatas, kurio ilgis – 3.35 m., plotis – 2,17 m., aukštis nuo žemės paviršiaus – 2,39 m. – 2,77 m., neturint statybą leidžiančio dokumento. Statytojai L. M. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-181109-00121. Tuo statytoja L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad ji tame name negyvena, tačiau jame leido gyventi savo sūnaus šeimai. Ji paėmė paskolą ir 2017 m. sūnus pradėjo namo rekonstrukciją bei priestato statybą. Kadangi sūnaus šeima neturėjo kur gyventi, todėl statybos darbus pradėjo neturėdami rekonstrukcijos ir statybos leidimo bei projekto. Po to projektą paruošė, tačiau jis buvo atmestas, nes bendrasavininkai jau buvo išsiėmę statybos leidimą. Po to juos apskundė namo bendrasavininkis ir jie nebegalėjo pabaigti dokumentų tvarkymosi.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė paaiškino, kad buvo nustatyta, jog buvo atlikta protokole nurodyto namo dalies rekonstrukcija. Patikrinimo metu nustatyta, kad rekonstrukcijai statytoja neturėjo paruošto projekto bei leidimo, todėl jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei administracinio nusižengimo protokolas. Prašo statytojai skirti sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarymo pažeidimo aplinkybės (b. l. 3); L. M. paaiškinimais, kuriame ji nurodė, kad 2017 m. vasarą pradėjo rekonstruoti namo dalį ir pastatė priestatą. Prieš statant pristatą pradėjo rengti projektą, bet dėl asmeninių priežasčių turėjo įsikelti gyventi, todėl pradėjo statyti, kol dar nebuvo parengti dokumentai. Parengus projektą bandė jį priduoti savivaldybėje, kad gauti statybos leidimą. Statybos leidimo negavo, kadangi kaimynai yra pasirengė projektą tam pačiam namui ir jie yra gavę leidimą ir nesutinka projekto rengti kartu. Dar iki surašant Savavališkos statybos aktą, buvo kreiptasi į savivaldybę dėl savavališkų statybos darbų įteisinimo. Dėl pažeidimo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi (b. l. 4). (b. l. 4); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 5-12); planas (b. l. 13-14, 30-31); VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 15-17), fotonuotraukos (b. l. 18, 26), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės L. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2017 m. vasara buvo pradėtas namo dalies remontas, be statybos leidimo, kadangi skubiai reikėjo įsikelti gyventi. Parengus projektą, jis buvo atmestas, kadangi kaimynai jau išsiėmė statybos leidimą. Kaimynai neduodam sutikimo koreguoti projektą (b. l. 19, 27); įgaliojimas (b. l. 20-21, 28-29); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 22-25).

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - savavališkos statybos aktas patvirtina, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. M. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimą, tai yra prie vienbučio gyvenamojo namo rytinėje pusėje pristatė pastatą, kurio ilgis – 3.35 m., plotis – 2,17 m., aukštis nuo žemės paviršiaus – 2,39 m. – 2,77 m., neturint statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytoja L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.

Duomenų apie L. M. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 1200 iki 2300 Eur.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi. Taip pat atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad namo dalies rekonstrukcija, prie gyvenamojo namo dalies pristatant priestatą, be statybą leidžiančių dokumentų buvo pradėta jos sūnaus šeimai neturint kur gyventi. Iš L. M. paaiškinimo bei byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad rekonstrukcijos darbus pradėjus 2017 m. vasarą, priestato projektas buvo paruoštas 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. paaiškinimo buvo nebaigtas dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, o dėl jos namo bendrasavininkų veiksmų. Iš L. M. paaiškinimo matyti, kad ji bei jos marti L. M. imasi visų įmanomų veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog byloje nėra duomenų, jog L. M. būtų buvusi bausta administracine tvarka, yra dirbanti. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, L. M. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog ir minimalios ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl šioje byloje yra pagrindas L. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti nuobaudą - mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir jis bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

L. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18093803536, 18094892140.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.