Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-09 · Administracinė byla Nr. eI3-4706-1063/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
eI3-4706-1063/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02750-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
UAB "Axioma servisas"
Atsakovas
viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agnetūra
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4706-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02750-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą atmesti paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0171 „Atviros prieigos IoT algoritmų kūrimas“ (toliau – ir Paraiška) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-2752 (toliau – ir Agentūros sprendimas) bei įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą Paraišką.

Nurodo, jog pareiškėjos Paraiška buvo atmesta dėl to, kad ji neatitiko 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ (toliau – ir Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 (toliau – ir Aprašas) 1 priede 1.1 ir 1.2 punktuose numatytų bendrųjų reikalavimų, taikomų projektams. Priemone buvo siekiama skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtrą (toliau – ir MTEP).

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad Ministerija, gavusi pareiškėjos skundą, neatliko skundo vertinimo. Ministerija tik paprašė Agentūros pateikti argumentus, su kuriais vėliau sutiko neatlikusi pareiškėjos nurodytų argumentų bei Agentūros paaiškinimų vertinimo. Tuo tarpu iš Agentūros pateiktų argumentų darė išvadą, kad Agentūra atliko papildomą Paraiškos vertinimą be pareiškėjos, kadangi Agentūra pateikė visiškai naujus ir detalesnius Paraiškos vertinimus, dėl kurių pareiškėja negalėjo ir neturėjo galimybės pasisakyti. Agentūrai kilo papildomų klausimų, tačiau kurie turėjo būti pateikti pačiai pareiškėjai atsakyti Paraiškos vertinimo procedūros metu, o ne teikiant paaiškinimus dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad kartu su Agentūros sprendimu pridėti paaiškinimai, o būtent dalis „Eksperto klausimai pareiškėjui“ net nebuvo pateikti pačiai pareiškėjai. Taigi pareiškėjai net nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo paaiškinimus į Agentūros naujai keliamus klausimus. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų taisyklių „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – ir Taisyklės), 128¹ punktu bei nurodo, kad be pareigos pareikalauti papildomų duomenų, kuri įtvirtinta Taisyklių 118 punkte, Agentūra taip pat turėjo pakartotinai atlikti Paraiškos vertinimą, nes sprendžiant iš Agentūros Ministerijai pateiktų paaiškinimų, Agentūra ir ekspertas turėjo neišspręstų klausimų ir neatsakytos informacijos, neaiškumų, kas visumoje, turėjo neigiamos įtakos Paraiškos vertinimui. Šie veiksmai nebuvo atlikti. Priešingai, Agentūra pateikusi paaiškinimus Ministerijai, iškėlė naujus klausimus ir nurodė naujus neaiškumus, tačiau nesuteikė teisės pareiškėjai pateikti paaiškinimų ar papildomų duomenų. Pareiškėjos nuomone, remiantis Taisyklių nuostatomis, jeigu Agentūrai kyla naujų klausimų, arba jų yra neatsakytų, pareiškėjai turėtų būti suteikiama galimybė bent jų atžvilgiu pasisakyti. Šiuo atveju Agentūros Ministerijai pateikti paaiškinimai ir eksperto išvados, kai kuriais aspektais, nebuvo išviešinti pareiškėjai, todėl pareiškėjai buvo apribota galimybė patikslinti Paraiškos tikslus. Pareiškėjos teigimu, tai yra vienas iš pagrindų panaikinti tiek Ministerijos sprendimą, tiek Agentūros sprendimą, nes pareiškėjai turi būti suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir atsakyti į Ministerijos sprendimo priede Agentūros eksperto keltus klausimus, numatytus priedo 3 puslapyje.

Pažymi, kad Paraiška buvo atmesta vadovaujantis vieno eksperto nuomone. Taigi, Ministerija nevykdė objektyvaus skundo vertinimo pasitelkiant nešališkus ekspertus ir tai reiškia, kad Ministerija, tiesiog susipažino su Agentūros eksperto nuomone ir ją priėmė kaip galutinę ir neginčytiną, nesiimdama jokių veiksmų, kad įvertinti paties eksperto pozicijos subjektyvumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjos nuomone, eksperto išvada parodo, kad daug kur buvo remtasi asmenine eksperto nuomone. Tokie eksperto argumentai ne tik, kad neprimena ekspertinio Paraiškos vertinimo, tai yra labiau panašu į paties eksperto niekuo nepagrįstą nuomonę, bet tuo pačiu šie argumentai yra buitinio pobūdžio, kas sukelia abejonių ar pats ekspertas suprato Paraišką. Didesnę dalį vertinimo ir atmetimo argumentų ekspertas grindė Paraiškos pavadinime pavartotu terminu IoT, nors iš tiesų projektas nėra skirtas IoT įrangos tiesioginiam panaudojimui ar duomenų nuskaitymui. Projekto metu kuriamas produktas – „naujos kartos duomenų analitikos įrankis. Naujos kartos siūlomas sprendimas pasižymės lankstumu skirtingiems verslo modeliams, diegimo greičiu, sprendimo veikimo greitąveika, paprastumu atsiųsti ir gauti duomenis bei atvirai dalintis duomenimis su kitais duomenų analitikos įrankiais.“ Dėl šios priežasties nei eksperto, nei vėliau pateikiami Agentūros vertinimai bei nuorodos į kitus egzistuojančius sprendimus yra nepagrįsti ir tik patvirtina, kad nebuvo įsigilinta ir tinkamai suprasta pati Paraiška ir jos tikslai.

Atkreipia dėmesį, kad Paraiškos produktas susideda iš trijų produktų, nors Agentūra ir ekspertas vertino tik vieną. Pateikė kitų produktų nuorodų palyginimo apžvalga, nurodydama, kad Paraiškos produktas turi turėti savybes, kurių eksperto ir Agentūros nurodyti sprendimai neturi. Pareiškėjos teigimu, Google, Amazon ir kiti sprendiniai, priešingai, nei nurodo atsakovė, yra per brangūs ir neprieinami smulkiam ir vidutiniam subjektui. Pareiškėjos įsitikinimu, jos kurtinas produktas ir Paraiška pasižymi tiek naujumu, tiek, kūrybiškumu, tiek veikla, kurios galutiniai rezultatai nėra aiškūs, veikla yra planuojama ir turi sąmatą, o veiklos rezultatus būtų įmanoma atkartoti. Pabrėžia, kad Paraiška atitinka visas Frascati vadove nurodytus kriterijus.

Nurodo, kad Taisyklių 141¹ punkte nustatyta, kad „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei mokslininkų kvalifikacijos tobulinimo projektų vertinimui atlikti įgyvendinančioji institucija papildomai gali skirti ekspertų grupę. Ekspertų grupės skyrimą taip pat reglamentuoja ir Aprašo 104 punktas. Pareiškėjos nuomone, vieno eksperto nuomonė ir Agentūros vertinimas nebuvo tinkamas ir pilnas, nes eksperto nuomonė neatitinka pareiškėjos inicijuoto projekto tikslo ir tai tik patvirtina Agentūros dokumentuose pateikti pavyzdžiai, kurie iš esmės nėra tapatūs su Paraiška. Paraiška tiek jos vertinimo metu, arba bent jau skundo nagrinėjimo metu turėjo būti vertinta skirtingų ekspertų bei jų grupės, kad būtų užtikrintas Paraiškos vertinimo objektyvumas.

Paraiškos vertinimas buvo vykdomas pandemijos metu ir todėl buvo siekiama didesnės skubos. Tokia skuba sukūrė nevienodas sąlygas dalyvavusiems pareiškėjams, nes nebuvo užtikrinti vienodi vertinimo principai. Ieškovės žiniomis, tik 25-40 proc. paraiškų buvo pasitelkti išoriniai ekspertai, kurie vertino atitikimą Frascati kriterijams. Kitais atvejais vertinimas buvo daugiau formalus ir remiantis pareiškėjo pateikta informacija.

Nors vertintojai identifikuoja, jog nebus įgyjamos naujos žinios projekto metu, tačiau, vertinimas atliekamas iš akademinio proceso kūrimo požiūrio. Pačią naudą, naujas žinias įgalins sukurta platforma. Joje suagreguoti įvairūs IoT duomenys įgalins naujų sąryšių analizę, tikslesnę ateities duomenų analizę bei kaip produktas atvers naujus verslo sprendimus. Skirtingų duomenų analizė ir skirtingų IoT duomenų apdorojimas, kuriant atviros prieigos platformą yra neapibrėžtas, todėl neapibrėžtumams įvertinti planuojami moksliniai tyrimai. Vertintojai nepateikė priekaištų, ar pagrindimo, jog pateiktame plane nėra neapibrėžtumų. Vertintojas taip pat nevertino ar veikla yra planuojama ir turi sistemingą sąmatą. Agentūra nors ir pateikia nuorodas į portalus, kuriuose galima rasti sukurtų ir kuriamų IoT duomenų šablonus, kurių iš tiesų yra daug skirtingų, bet jų gausa nepaneigia Projekto poreikio. Šiuo metu rinkoje yra problema susijusi su tuo, kad skirtingais IoT duomenimis sunku keistis dėl skirtingų protokolų, duomenų analitikos instrumentais ir duomenų bazėmis sunku naudotis smulkiam verslui dėl didelių kaštų ir pan.

Pažymi, kad inovacija įmonės mastu savaime nereiškia paraiškos atmetimo, o tik naudos ir kokybės vertinime suteikiamas mažesnis balas. Paraiškos vertinimas, o taip pat ir Ministerijos skundo vertinimas buvo itin formalus. Paraiška yra aktuali, atitinka MTEP standartus. Mano, jog ekspertų vertinimas, kad sistema yra nereikalinga – klaidingas, ji reikalinga tiek nacionaliniam poreikiui, tiek vystant ES iškeltas strategijas.

Apibendrindami nurodo, kad yra visos aplinkybės nustatyti, kad Paraiška nebuvo vertinta tinkamai. Ministerija taip pat nesivadovavo Aprašo bei Taisyklių nuostatomis ir Paraiškos apskritai nevertino, tik vertino, ar Agentūra ir eksperto pozicija yra formaliai pagrįsta, nevertinant pačių argumentų ir nelyginant nei pareiškėjos nei Agentūros pozicijų. Taip pat Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl naujų Agentūros paaiškinime nurodytų aplinkybių ir klausimų, kurie nebuvo užduoti pareiškėjai prieš priimant sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Agentūra Paraišką įvertino vadovaudamasi Taisyklėmis, Aprašu, vidaus teisės aktais, detalizuojančiais paraiškų vertinimo procesą bei įsigilindama į pareiškėjos su Paraiška ir vėliau pateiktus dokumentus (buvo vertinta Paraiška, jos priedai, pareiškėjos atsakymai į Agentūros užduotus klausimus) ir priėmė motyvuotą sprendimą atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Dėl Paraiškos atitikties Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčių reikalavimams nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Paraišką vertinęs ekspertas galėjo nesuprasti Paraiškos esmės. Pažymi, kad pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos, mechanikos inžinieriaus ir pan. žiniomis. Įvertinus Paraišką buvo priimta išvada, kad projekte nebus kuriamos tokios naujos žinios, kaip jos suprantamos pagal Frascati vadovą, o šių žinių taikymas ir problematika pasaulyje jau yra sprendžiamos esamomis dirbtinio intelekto žiniomis ir algoritmais. Įvertinus Paraišką buvo nustatyta, kad projekte planuojama naudoti programavimo praktika yra standartinė, t. y. tokio tipo IoT sistemos jau egzistuoja, o pats projekto tikslas – „Sukurti atviros prieigos IoT duomenų produktų šablonus, skirtus skaitmenizavimo uždavinių sprendimui“ – yra tipinis duomenų struktūros atvejis, naudojamas įprastinių informacinių technologijų programų sistemų projektavime. Pažymi, kad tokius savo teiginius pagrindė atitinkamais Frascati vadovo punktais bei nurodo, jog pareiškėjos numatytiems projekto neapibrėžtumams spręsti reikalinga informacija yra prieinama viešai. Tokius algoritmus ir sistemas, kurias ketina kurti pareiškėja, jau yra sukūrusios Microsoft, HP ir IBM kompanijos, bei pateikė Amazon įrankio, kaip pavyzdžio, nuorodą. Nors pareiškėja skunde teigia priešingai, tačiau jos teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinka esamos situacijos rinkoje. Atsakovė pateikė nuorodas į įvairias atvirojo kodo platformas atskleisdama dabartinę situaciją rinkoje. Kaip buvo nurodyta ir paaiškinimuose Ministerijai, netikslinga kurti atviros prieigos IoT duomenų produktų šablonus, nes tokie pasaulyje jau egzistuoja, jais belieka pasinaudoti. Taip pat ir pareiškėjai turėtų būti žinoma, kad IoT duomenų integracija galima panaudojus bendrą, pvz. MS SQL ar kitą duomenų bazę bei atviros prieigos duomenų platformas bei įrankius jas pasiekti (API) – (Aplikacijų programavimo sąsaja).

Atkreipia dėmesį, kad nevertino pareiškėjos produkto naudingumo/ reikalingumo apskritai, tačiau vertino, ar Projekte suplanuotos veiklos atitinka Aprašo 10 punkte nustatytas pagal Aprašą finansuojamas veiklas, t. y. vertino, ar projekto veiklos pirmiausia atitinka MTEP veikloms keliamus reikalavimus pagal visus Frascati vadove nustatytus kriterijus (naujumas, kūrybiškumas, neapibrėžtumas, sistemingumas ir atkartojamumas). Kadangi paraiškos vertinimo metu Agentūra nenustatė jokio pareiškėjos produkto pranašumo ar naujumo pasauliniu lygmeniu lyginant su žinomomis konkrečiomis DI technologijomis (mašininiu ir giliuoju mokymu) bei duomenų srautais grįstais algoritmais, Agentūra vertino, kad projekto veiklos neatitinka Aprašo 10 punkte nurodytų remiamų veiklų, todėl priimtas sprendimas, kad Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad didesnę dalį vertinimo ir atmetimo argumentų ekspertas grindė Paraiškos pavadinime pavartotu terminu IoT, nors iš tiesų projektas nėra skirtas IoT įrangos tiesioginiam panaudojimui ar duomenų nuskaitymui pažymi, kad pareiškėjos verslo plano 3.1 papunktyje „Numatomo sukurti naujo ar iš esmės patobulinto produkto aprašymas“ pareiškėja pati aiškiai nurodo, kokius produktus siūlo ir visi šie produktai yra to paties vieno produkto sudėtinės dalys, t. y. pareiškėjos verslo plane (3 dalyje) aiškiai nurodoma, kad kuriamas produktas bus sudarytas iš 3 dalių ir bendrai vadinsis IIOT PLATFORMA ENCO MS. Atkreipia dėmesį, kad būtent šio produkto su jo sudedamosiomis dalimis (aukščiau nurodytais produktais) atitiktis MTEP kriterijams ir buvo įvertinta pagal Paraiškoje ir jos prieduose bei vėliau pateiktą informaciją.

Pažymi, kad Agentūra Paraiškos vertinimo metu vertino tas verslo plane nurodytas produkto savybes ir funkcionalumus ir jų atitikimą šiuo metu rinkoje esantiems sprendiniams, kurias pareiškėja buvo nurodžiusi Paraiškoje ir jos prieduose bei vėliau Paraiškos vertinimo metu pateiktoje informacijoje. Tuo tarpu, pareiškėja skunde pateikia naujas savo produkto savybes bei funkcionalumus, kurių pareiškėja neanalizavo su Paraiška pateiktame verslo plane, nei vėliau Paraiškos vertinimo metu teiktoje informacijoje. Kadangi šiame skunde pareiškėja pateikia naujus savo produkto komponentus bei funkcionalumus, kurie nebuvo pateikti paraiškos vertinimo metu, todėl ši nauja informacija neturi ir negali būti vertinama kaip turinti įtakos paraiškos vertinimo rezultatams, atsižvelgiant į Taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei į Taisyklių 118 punktą, kad pareiškėja Paraiškos vertinimo metu Agentūrai paprašius turėjo teisę ir pareigą pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, o Agentūra turėjo pareigą Paraišką įvertinti turimos informacijos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Agentūra įvertino pareiškėjos Paraišką pagal pateiktą ir viešai prieinamą informaciją ir dokumentus bei nustatė, kad Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams, kadangi projekte numatytos vykdyti veiklos neatitinka MTEP veikloms nustatytų kriterijų.

Pabrėžia, kad tam, jog projekte numatytos veiklos būtų priskirtos prie MTEP veiklų, projektas turi atitikti visus penkis Frascati vadovo 2.13 punkte nustatytus kriterijus. Įvertinus Paraišką, nustatyta, kad suplanuotos veiklos atitinka tik 3 iš 5 Frascati vadove nurodytų kriterijų, t. y. nustatyta, kad projektu nėra siekiama naujų sprendinių ir projekto veiklos nėra grindžiamos originaliomis idėjomis ir/arba hipotezėmis.

Nesutinka su teiginiais, kad Agentūra, atsakydama į skundo Ministerijai teiginius, labiau įsigilino į projektą ir atsakydama į skundą Ministerijai teikė išsamesnius argumentus. Šiuo aspektu nurodo, kad atsakant į pareiškėjos skundo teiginius Ministerijai, Agentūra be nurodyto analogo pareiškėjos kuriamam produktui pateikė papildomų pavydžių, kad pareiškėja geriau suprastų GIS ir IoT sąsajas, kiek tai sietina su siūlomu projektu ir kiek tai nekoreliuoja su verslo planu. Papildomų nuorodų į pareiškėjos produkto analogus pateikimas niekaip nekeičia atlikto Paraiškos vertinimo ir priimto sprendimo.

Pažymi, kad Paraišką vertino ekspertai, kurių kompetencija abejoti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kiek konkrečiai ekspertų paraiškai įvertinti turi pasitelkti įgyvendinančioji institucija. Tai nuspręsti paliekama jos nuožiūrai, įvertinus poreikį. Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Ministerija skundą išnagrinėjo tik formaliai. Nurodo, kad pareiškėjos skundas dėl Agentūros sprendimo buvo išnagrinėtas išsamiai, remiantis visa pateikta medžiaga. Ministerijai nekilo abejonių dėl eksperto subjektyvumo. Susipažinus su visa medžiaga Ministerijai nebuvo pagrindo pasitelkti dar vieną ekspertą. Apibendrindama nurodo, kad Agentūros sprendimas išsamus ir argumentuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Ministerijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (40.1-12)-3-2752 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą Paraišką.

Agentūroje 2020 m. vasario 17 d. buvo registruota UAB „Axioma servisas“ paraiška dėl projekto „Atviros prieigos IoT algoritmų kūrimas“ finansavimo. Paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0171.

Paraiškos vertinimo metu Agentūra 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2020-R4-1427 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų duomenų, susijusių su Paraiškoje numatytų veiklų atitiktimi mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veikloms pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus, pateikimo. Pareiškėja į Agentūros prašymą atsakė 2020 m. balandžio 4 d. raštu, vėliau į likusią dalį klausimų atsakymus pateikė 2020 m. balandžio 14 d. raštu.

Agentūra 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2020-R4-2351 pareiškėją informavo apie Agentūros 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti Paraišką, nes Paraiška neatitiko Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams.

Pareiškėja nesutikusi su Agentūros sprendimu, su 2020 m. gegužės 26 d. skundu kreipėsi į Ministeriją.

Ministerija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-2752, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir neįpareigojo Agentūros atlikti pakartotinį Paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimą. Ministerija nusprendė, kad Agentūra tinkamai įvertino Paraišką ir kartu su Paraiška pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, laikydamasi tiek Apraše, tiek Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Taigi, nagrinėjamo ginčo esmė, ar pareiškėjos ketinamas kurti naujas produktas – naujos kartos duomenų analitikos įrankis yra naujas (originalus), kūrybiškas, sistemingas, neapibrėžtas bei perduodamas ir (arba) atkartojamas, ar Paraiškoje nurodoma veikla, priešingai, nei nusprendė atsakovė, atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą bei, ar ginčijami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ numato 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 (Aprašas). Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės).

Taisyklių 136 punktas nustato, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus.

Pagal Aprašo 1 priedo 1.1 punktą, projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą. Pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas. Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad remiamos MTEP veiklos, įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos ar plečiama esamos įmonės MTEP ir inovacijų infrastruktūra, kuri nėra prieinama viešai arba klasteriuose, ir naujų produktų ir technologijų sertifikavimas ir su tuo susijusios veiklos.

Pažymėtina, jog atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Paraiškoje nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą (MTEP).

Aprašo 50 punkte nustatyta, kad nustatant, ar projekte numatyta veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi 2015 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015) (toliau – ir Frascati vadovas).

Aprašo 4.6 papunktyje nurodyta, kad mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte. Aprašo 4.2 papunktyje nurodyta, kad eksperimentinės plėtros sąvoka atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte.

Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui. Reglamento 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad bandomoji taikomoji veikla – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas.

Frascati vadovo 2.12 punkte nurodyta MTEP veiklos sąvoka – tai veiksmų, kuriuos MTEP vykdytojai sąmoningai atlieka naujoms žinioms įgyti, visuma. Pagal Frascati vadovo 2.13 punktą, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti penkis kriterijus: 1) nauja (originali) – laikoma, jog veikla siekiama naujų sprendinių (naujumo), jei egzistuoja mokslinė ir (arba) technologinė problema (kurios sprendimui reikalingas projektas), kuriai spręsti žinios nėra viešai prieinamos, ir (arba) egzistuojančios žinios dar nebuvo taikytos atitinkamame verslo sektoriuje. Projekte numatoma vykdyti veikla turi būti siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla turi būti nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą. MTEP veikla turi būti nukreipta į naujų žinių kūrimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis; 2) kūrybiška – projekto veiklos turi būti pagrįstos neakivaizdžiomis idėjomis ir (arba) hipotezėmis, t. y. įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai ir neapsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio problemų sprendimu. Vykdant projektą turi dalyvauti atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus; 3) neapibrėžta – egzistuoja tikimybė, jog nepavyks gauti naujų žinių, reikalingų įvardintai problemai spręsti arba gauti pakankamos kokybės (kiekybės) naujų žinių, reikalingų sukurti naujus produktus ar iš esmės juos patobulinti; 4) sisteminga – MTEP turėtų būti vykdoma pagal nustatytą planą, dokumentuojant informaciją apie proceso eigą ir tarpinius bei galutinius rezultatus, t. y. Projekto dokumentacija turi atitikti MTEP projektinę veiklą, kuri nukreipta į specifinių poreikių tenkinimą ir kuriai skirti atskiri žmogiškieji ir finansiniai ištekliai; 5) perduodama ir (arba) atkartojama – projekto metu planuojamos gauti naujos žinios turi būti kodifikuojamos (dokumentuojamos), t. y. naujų žinių kodifikacija sudaro galimybes jas perduoti, užtikrinant jų panaudojimą ir galimybę kitiems tyrėjams atkartoti rezultatus savo MTEP veikloje.

Pagal Frascati vadovo 2.13 punkto reikalavimus, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti visus aukščiau nurodytus kriterijus. Jeigu projekto veiklos neatitinka bent vieno iš penkių kriterijų, jos negali būti priskirtos MTEP veikloms. Pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos ar mechanikos inžinieriaus žiniomis. Taigi pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y., kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad produktas, kurio kūrimui pareiškėja kreipėsi dėl finansavimo yra Duomenų produkto šablono prototipo (toliau – ir Produktas) kūrimas. Tokio produkto sukūrimo tikslas – sukurti atviros prieigos IoT duomenų produktų šablonus, skirtus skaitmenizavimo uždavinių sprendimui. Kaip nurodė pareiškėja, kuriamas produktas, kaip naujos kartos duomenų analitikos įrankis ir rinkoje nėra alternatyvos tokiam produktui.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 5.3.1 punkte nustatyta, jog tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, jog bus laikomasi profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie reiškia, kad vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami tinkamos kompetencijos specialistai. Šių taisyklių 116 punkte nustatyta, kad paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai. Ekspertai paraiškos vertinimui atlikti turi turėti tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje), turi būti nešališki <..>. Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu, nuostatas, ekspertais turi būti kompetentingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys reikiamos srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų praktinio darbo toje srityje patirtį ir (arba) daktaro laipsnį toje srityje, reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma). Kai yra vertinamos paraiškos MTEP srityje eksperto praktinio darbo patirtis toje srityje turi būti ne mažiau kaip 5 metai.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjos pateiktą paraišką, pateiktus paaiškinimus, pasitelkus Agentūros vertintojus, tame tarpe ir ekspertą. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad projekto veiklą vertinęs ekspertas yra nepriekaištingos reputacijos, yra tinkamo išsilavinimo, įgiję informatikos srities išsilavinimą. Atsižvelgus į šiuos eksperto asmenį, tame tarpe ir kompetenciją, apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad Agentūros pasitelktas ekspertas atitiko jam įstatyme keliamus reikalavimus ir turėjo pakankamai kompetencijos tinkamai įvertinti pareiškėjos kuriamo produkto atitiktį MTEP kontekste. Atitinkamai teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Agentūros pasirinkto eksperto tinkamumu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 5.3.1 punkto ir Ekspertinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašo nuostatų kontekste.

Agentūra skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjos planuojama vykdyti veiklą (Produkto kūrimas) nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, nes kuriamas produktas neatitinka naujumo bei mokslinio ir (arba) technologinio kūrybiškumo sprendimo reikalavimų. Agentūra nustatė, kad kuriant Produktą nebus kuriamos tokios naujos žinios, kaip jos suprantamos pagal Frascati vadovą, o pareiškėjos pateiktų žinių taikymas ir problematika pasaulyje jau yra sprendžiamos esamomis dirbtinio intelekto žiniomis ir algoritmais. Agentūra nustatė, kad pareiškėjos projekte planuojama naudoti tokio tipo programavimo praktika jau egzistuoja (IoT sistemos), o kuriamas Produktas (jo sukūrimo tikslas) jau yra naudojamas įprastinių informacinių technologijų programų sistemų projektavime. Agentūra nusprendė, kad netikslinga kurti atviros prieigos IoT duomenų produktų šablonus, nes tokie pasaulyje jau egzistuoja, o pareiškėjos Paraiškoje numatytiems projekto sprendiniams spręsti reikalinga informacija yra prieinama viešai. Tokias savo išvadas Agentūra grindė Frascati vadovo punktais bei konkrečiais pavyzdžiais (kaip nurodė Agentūra, tokius algoritmus ir sistemas, kurias ketina kurti pareiškėja, jau yra sukūrusios Microsoft, HP ir IBM, Amazon kompanijos). Agentūros teigimu, IoT duomenų integracija galima panaudojus bendrą, pvz. MS SQL ar kitą duomenų bazę bei atviros prieigos duomenų platformas bei įrankius jas pasiekti (API). Tyrimo metu Agentūra taip pat nustatė, kad iš pareiškėjos parengto verslo plano ir pateiktų papildomų paaiškinimų, negalima identifikuoti originalios, neakivaizdžios hipotezės (kūrybiškumas), leidžiančios išspręsti mokslinės-technologines problemas. Verslo plane nurodytos hipotezės jau buvo patikrintos mokslinėje literatūroje. Šioms išvadoms pagrįsti taip pat pateikė Lietuvoje jau vykdytų projektų pavyzdžius.

Nors, kaip teigia pareiškėja, jos kuriamas Produktas bus naujas produktas pasaulio lygmeniu, bus sukurti atviros prieigos IoT duomenų produktų šablonai, skirti skatinti socialinės transformacijos bei skaitmenizavimo procesus, kuriems vykstant fiziniai ir juridiniai asmenys pigiausiu ir greičiausiu būdu galės rinkti, apdoroti, analizuoti bei dalintis duomenimis, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjos nurodomas produktas, skirtas duomenų skaitmenizavimo uždavinių sprendimui, nėra laikomas nauju produktu Frascati vadovo nuostatų prasme. Kaip tyrimo metu ištyrė Agentūra, įvertinusi Paraiškos vertintojų, tame tarpe ir eksperto, išvadas, nepaisant to, kad iš projekto galima teigti, kad Produktas galėtų būti sukurtas, tačiau, kaip išvadoje nurodė ekspertas, rengiamas projektas tai tik tipinis duomenų struktūros atvejis, naudojamas programų sistemų projektavime ir tai nėra mokslinė veikla. Be to, Lietuvoje tai jau nėra naujiena, o ir platesnėje rinkoje tokių programinių produktų yra sukūrusios Microsoft, HP, IBM ir kt. Taigi, kuriant Produktą naujų žinių nebus pasiekta, nes jos jau egzistuoja, o žinių atkartojimas ir surinkimas neduos pridėtinės vertės. Iš šių Agentūros surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjos kuriamas produktas gali reikšti jau rinkoje esančių ir tuo pačiu pagrindu veikiančių produktų patobulinimą, tačiau vien šis kriterijus nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos kuriamas Produktas (veikla) gali būti vertinama /yra MTEP.

Pažymėtina, kad pagal Frascati vadovo 2.22 punktą, pagrindinis MTEP veiklos kriterijus yra originalių ir sudėtingų tikslų siekimas, kuriant naujas žinias. Pagal šio vadovo 2.68 punktą, programinės įrangos kūrimo projektas būtų priskirtas MTEP, tačiau jo užbaigimas turi būti paremtas moksline ir (arba) technologine pažanga, o projekto tikslas turi būti sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas. Taigi, jau turimų žinių panaudojimas, nesiekiant pažangos, negali būti MTEP veikla (naujumas). Frascati vadovo 2.72 punkte taip pat nurodyta, kad įprastinė veikla, kurią vykdant naudojama programinė įranga, nelaikoma MTEP. Nagrinėjamu atveju iš Eksperto išvados, pareiškėjos atsakymų ir kt. nustatyta, kad pareiškėjos Produktas tai jau žinoma programavimo praktika ir tai reiškia, kad projektu nebus sukurtas naujas dar rinkoje nesantis produktas. Vadinasi pareiškėjos produkto sukūrimas nepriklausys tik nuo mokslinės ir (arba) technologinės pažangos, nepateiks naujų žinių. Taigi, teismas, sutikdamas su Agentūros argumentais, pažymi, jog neturi pagrindo eksperto, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kompetenciją (specialių žinių informatikos srityje turėjimas, vykdoma akademinė veikla, dalyvavimas profesinėse ir mokslinėse organizacijose ir kiti išmanymai) pateiktas konkrečias išvadas, patvirtinančias pareiškėjos kuriamo produkto nenaujumą, hipotezių nepateikimą, vertinti kaip niekinių. Ekspertas išvadoje aiškiai nurodė, kad tokio produkto, kurį siūlo pareiškėja, sukūrimas, rinkoje nėra naujiena. Tokių programinių produktų jau yra sukūrusios Microsoft, HP, IBM ir kt. Šiems teiginiams pagrįsti ekspertas pateikė atitinkamas internetines nuorodas (šaltinius). Tuo tarpu pareiškėja, įrodinėdama skundžiamų sprendimų neteisėtumą, šių Agentūros vertintų įrodymų nepaneigė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad eksperto nurodyti šaltiniai yra neteisingi, ar, kad eksperto nurodyti subjektai yra sukūrę kitokio pobūdžio produktus, nei savo išvadoje nurodė ekspertas. Pareiškėja nors ir pristatė produktą, kuris yra galimai naujas savo programiniu pavidalu (pasižymės lankstumu, diegimo greičiu paprastumu atsisiųsti duomenis ir jais dalintis), tačiau neįrodė, kad Produktui sukurti bus naudojamos naujos žinios ir Produkto sukūrimas priklausys tik nuo mokslinės ir (arba) technologinės pažangos. Iš esmės remiantis jau paminėtais argumentais nepagrįstomis vertintinos ir pareiškėjos abejonės dėl to, kad ekspertas nesuprato Paraiškos esmės. Eksperto išvadoje gana aiškiai ir konkrečiai atsakyta į suformuluotus klausimus, atsakymai suprantami, pagrįsti konkrečiomis nuorodomis (šaltiniais), viešai prieinama informacija. Pateiktuose atsakymuose (išvadose) dviprasmiškumo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Agentūros priimtomis išvadomis dėl Paraiškos neatitikimo Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose numatytų bendrųjų reikalavimų, taikomų projektams.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Ministerija, gavusi ieškovės skundą, neatliko jokio skundo vertinimo. Ministerija tik perrašė Agentūros argumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog Ministerija sutiko su Agentūros išvadomis ir jas pakartojo, neįrodo, kad pareiškėjos skundas nebuvo tirtas. Be to, pareiškėja tik labai abstrakčiai nurodo, kad jos skundo Ministerija netyrė, nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kaip nurodo ir pati pareiškėja, Reglamento (ES)Nr. 1303/2013) nuostatos įpareigoja iš naujo tirti pareiškėjo skundą, kai nustatoma, kad jis yra pagrįstas. Šiuo atveju Ministerija nenustatė, kad pareiškėjos skundas pagrįstas, todėl pagrindo pareiškėjos skundą tirti iš naujo ji neturėjo. Pažymėtina, jog vien tik abstraktaus, bendro pobūdžio argumentai Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) neįrodo.

Pareiškėja prieštarauja, kad Agentūra atliko papildomą pareiškėjos Paraiškos vertinimą be pareiškėjos. Pareiškėja net neturėjo galimybės pasisakyti dėl naujų Paraiškos vertinimų. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 118 punkte nustatyta, kad jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi per DMS paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra iki sprendimo priėmimo, siekdama tinkamai įvertinti Paraišką ir pasinaudodama galimybe užduoti papildomus klausimus pareiškėjai, kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo su 2020 m. kovo 30 d. paklausimu. Pareiškėja į atsakovės užduotus klausimus atsakė 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 14 d. atsakymais. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, jai buvo sudaryta galimybė, iki priimant galutinį sprendimą, pateikti papildomus paaiškinimus dėl projekto tikslo, kuriamo produkto naujumo, naujų žinių, technologijų sukūrimo ir pan. Pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, kad Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 128¹ straipsniu, turėjo pakartotinai atlikti Paraiškos vertinimą, nes Agentūra ir ekspertas turėjo neišspręstų klausimų ir neatsakytos informacijos, neaiškumų, vertintini kaip nepagrįsti, nes vien tik papildomų paaiškinimų pareikalavimas, kai įstatymas tokią teisę numato, Agentūros neįpareigoja Paraiškos vertinimą atlikti iš naujo. Agentūros priimtas sprendimas įrodo, kad jai pakako duomenų priimti sprendimą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai kaip nors buvo apribota galimybė patikslinti savo poziciją projekto rengimo klausimais (pvz. atsisakyta priimti paaiškinimus, įrodymus ar pan.).

Teisės aktai nenumato, kad vertinant paraiškas, jas turėtų vertinti net keli ekspertai, ar tuo atveju, jei Agentūros sprendimo teisėtumas yra vertinamas Ministerijoje, Ministerijai išvadas turėtų teikti kitas ekspertas. Šiuo atveju Paraišką vertinusioms institucijoms abejonių dėl eksperto kompetencijos nekilo, todėl nebuvo pagrindo Paraiškos vertinimą atlikti dar vienam ar daugiau ekspertų. Kaip jau minėta, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Paraiškos vertinimą atlikusio eksperto kompetencija.

Iš eksperto pateiktos išvados turinio matyti, jog ekspertas, savo kompetencijos ribose, į užduotus klausimus atsakė gana konkrečiai, atsakant į tam tikrus klausimus pateikė atitinkamas nuorodas (šaltinius), todėl nėra pagrįsta teigti, kad ekspertas rėmėsi asmenine, subjektyvia, niekuo nepagrįsta nuomone, ar jo pateikti argumentai buitinio pobūdžio. Toks eksperto išvados teiginių vertinimas laikytinas tik subjektyvia pareiškėjos nuomone.

Pareiškėja skunde nurodo, kad didesnę dalį vertinimo ir atmetimo argumentų ekspertas grindė Paraiškos pavadinime pavartotu terminu IoT, nors projektas nėra skirtas IoT įrangos tiesioginiam panaudojimui ar duomenų nuskaitymui. Šiuos argumentus, be kita ko, grindė tik tuo, kad nei eksperto, nei Agentūros pateikiami vertinimai bei nuorodos į kitus egzistuojančius sprendimus yra nepagrįsti ir tai tik patvirtina, kad nebuvo įsigilinta į Paraišką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šiam prieštaravimui pagrįsti nėra pakankama tik abstrakčiai nurodyti, kad pateikti vertinimai bei nuorodos į kitus egzistuojančius sprendimus yra nepagrįsti. Pareiškėja neįrodė, kad pateiktos nuorodos nėra aktualios, ar, su Produktu nesusijusios. Eksperto išvadoje aiškiai pateikta, kad produktas, kokį pristato pareiškėja, rinkoje jau egzistuoja ir jau naudojamas programų sistemų projektavime. Taigi, šiuo atveju pirmiausia buvo vertinamas Produkto naujumas ir jo atitikimas MTEP. Kuriamo produkto naujumas nebuvo patvirtintas, todėl Paraiškos neigiamą vertinimą nulėmė, ne projekto pavadinime pavartotas terminas, o kuriamo produkto turinio vertinimas. Minėta, kad tam, jog projekte numatytos veiklos būtų priskirtos prie MTEP veiklų, projektas turi atitikti visus penkis Frascati vadovo 2.13 punkte nustatytus kriterijus. Šiuo atveju įvertinus Paraišką buvo nustatyta, kad suplanuota veikla atitinka tik 3 iš 5 Frascati vadove nurodytų kriterijų, t. y. nustatyta, kad projektu nėra siekiama naujų sprendinių, nekuriamos naujos žinios ir projekto veikla nėra grindžiamos originaliomis idėjomis ir/arba hipotezėmis, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Paraiškos neigiamą vertinimą nulėmė pavadinimo formuluotė, vertintini nepagrįstais.

Pareiškėjos skunde pateikti hipotetinio pobūdžio klausimai dėl Google, Amazon sprendinių taikymo, prieinamumo smulkiam ir vidutiniam vartotojui ir kainos, ar tai, kad Paraiška buvo vertinama pandemijos metu, todėl į ją nebuvo pakankamai įsigilinta, taip pat nepatvirtina kuriamo produkto atitikimo Frascati vadovo 2.13 punkte nustatytiems kriterijams.

Nors, kaip teigia pareiškėja, jos sukurta platforma atvers naujus verslo sprendimus, naujų produktų vystymą ir tai įgalintų sėkmingą duomenų panaudojimą naujuose verslo projektuose, t. y. naujas žinias įgalins sukurta platforma, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjos Produktas nėra naujas, atitinkamai reiškia, kad kuriant Produktą naujos žinios nebus sukuriamos.

Agentūra pagrįstai nevertino, ar planuojama veikla turi sistemingą sąmatą. Paraiška neatitiko Frascati vadovo 2.13 punkte nustatytų kelių būtinųjų reikalavimų (prioritetinis vertinimas), todėl sąmatos vertinimas būtų perteklinis.

Sutiktina su pareiškėja, kad sukurti ir kuriami IoT duomenų šablonai, kurių yra daug ir daug skirtingų, nepaneigia pareiškėjos kuriamo produkto galimo poreikio (smulkiems vartotojams dėl didelių kaštų sunku, dėl skirtingų protokolų, keistis informacija, duomenų analitikos instrumentais ir pan.), tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, pareiškėjos siūlomas Produktas nėra naujas jį sukūrusiam subjektui (pareiškėjai), todėl negali būti laikomas MTEP.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pritartina Agentūros išsakytai pozicijai, kurią patvirtina ir eksperto išvados, išdėstytos sprendime, kad pareiškėjos veikla nelaikytina MTEP, todėl projektas neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, t. y. naujumo (originalumo), originalios idėjos ir arba hipotezės (kūrybiškumo).

Apibendrinant darytina išvada, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Agentūros ginčijamo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo atmesti paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0171 naikinti nėra teisinio pagrindo. Agentūros sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo panaikinti ir Ministerijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-2752, kuriuo Agentūros sprendimas pripažintas teisėtu.

Teismui konstatavus, kad ginčijami Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą Paraišką.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė