Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 11 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „D.“, 2010 metų pradžioje, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B. pravarde „Č.“, V. V. pravarde „Š.“, „H.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario – vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „S.“, D. Š. pravarde „Š.“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ str. tvarka), T. T. pravarde „D.” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), V. V. pravarde „V.“, Ž. Š. pravarde „Ž.“, E. B. pravarde „E.“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Ž.“, R. S. pravarde „R.“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „S.“, A. K. pravarde „A.“, R. Z. pravarde „A.“, K. P. pravarde „A.“, J. J. pravarde „S.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „A.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „K.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

- A. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012-03-02 –T. T. name (duomenys neskelbtini);

- A. B., T. B., V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012-03-02 neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V. Vieną iš pistoletų su šoviniais A. B. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė V. V.

A. B., vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui: rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose (duomenys neskelbtini) vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM kortelės, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką; su T. B., V. V. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus. A. B. 2010-2012 metų laikotarpiu vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (25 nusikalstamos veikos).

Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), Ž. Š., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. B. laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis teismų nutartimis.

Gynėjas nesutinka su teismo argumentu, kad A. B. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog A. B. turi dvi dukras, stengiasi palaikyti gerus santykius su buvusia sutuoktine. Laikant A. B. suimtu nukenčia ir nepilnamečių jo dukrų interesai, kadangi joms reikalingas tėvas tiek jas auklėjant, tiek jas išlaikant. Kaltinamojo dukrų motinai yra nustatytas 60% nedarbingumas, ji gauna socialinę pašalpą, tačiau to nepakanka pilnaverčiam dukrų gyvenimui. Be to, A. B. iki suėmimo rūpinosi savo tėvais, slaugė priežiūros reikalaujantį, prostatos vėžiu sergantį tėvą. Teismui buvo pateikti duomenys, jog būdamas laisvas A. B. turi galimybę įsidarbinti vadybininku UAB (duomenys neskelbtini).

Gynėjo teigimu, teismo nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, yra grindžiamas tik prielaidomis. Teismo pateikiama kaltinimo A. B. analizė, t. y. kaip, kur, koks kaltinamojo vaidmuo buvo darant nusikaltimą, negali būti siejami su suėmimo pagrindu, darant išvadą, jog A. B. būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje byloje Nr. 1S-267/2014 nurodė, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. organizavimu, vadovavimu ar dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes jos yra nusikaltimo sudėties požymiai.

Be to, teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, nevertino švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo kaltinamajam galimybės. Gynėjo manymu, kaltinamajam paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones, būtų pasiekti visi tikslai, kurie keliami kardomosioms priemonėms. A. B. davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, iš dalies pripažino savo kaltę, jog jis buvo susijęs su žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto naudojimu ir realizavimu. Gynėjo teigimu, ginkluotas nusikalstamas susivienijimas A. B. inkriminuotas tik remiantis T. T., kuris apkalba jį, parodymais.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokoluose, taikant procesines prievartos priemones užfiksuoti duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas padarė ne prielaidomis, o objektyviais bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Šiuo atveju, kaltinamojo ryšius užsienyje atskleidžia nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. nusikaltimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose. Be to, kaltinamasis yra išsituokęs, o tai rodo, kad jis nėra susaistytas itin tvirtais šeiminiais ryšiais. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi nepilnamečių vaikų, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine, iki suėmimo rūpinosi tėvais, turi ketinimų ir galimybę įsidarbinti, tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju tokie suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pavojingumu, pobūdžiu, sunkumu, mastu, kiekiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, gynėjo skunde akcentuojami kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Kaip minėta, A. B. taip pat kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamajam A. B. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, truko ilgą laiką, jie buvo gerai organizuoti ir apėmė kelių valstybių teritorijas. Kaip minėta, A. B. iki sulaikymo nedirbo, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog A. B. lėšų gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypač atsižvelgusi į A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiekį, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kad žemesnės instancijos teismas suėmimo pratęsimo klausimą išsprendė tik formaliai, neįsigilinęs į konkrečias aplinkybes. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. B., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. B. suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. balandžio 12 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, neturi pagrindo. Kaltinamasis suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi ir sudėtingumu (bylą sudaro 75 tomai, byloje yra 21 kaltinamasis) suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo A. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe ir namų areštas, intensyvi priežiūra, užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.