Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio (toliau – ir nuosprendis), kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

- 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. Č. paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, T. Č. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 7 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 550 Eur dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 4 val. 48 min. Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. K. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo uždėtas kitas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai 2025 m. rugpjūčio 17 d. 4 val. 48 min. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

1.1. Be to, T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. esant 2024 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones šešiems metams, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, ir transporto priemonės konfiskavimas, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra neturėdamas teisės vairuoti, 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 4 val. 48 min. Lazdijų rajone, Lazdijų sen., (duomenys neskelbtini) vairavo V. K. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo uždėtas kitas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu T. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą iš nuteistojo priteisiant automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1 550 Eur. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad liudytojas S. K. davė neišsamius parodymus. Kiek anksčiau liudytojas buvo pats pasiūlęs ant automobilio „Peugeot 607“ užsidėti kito automobilio valstybinius ženklus ir išvažiuoti prasibandyti automobilį. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis nurodo dirbęs pas S. K., kuris nurodydavo darbo tikslais važinėti išsinuomotu automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors T. Č. neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamojo posėdžio metu nuteistojo T. Č. gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Gynėja nurodė, kad teismas turėjo konfiskuoti patį automobilį, o ne jo vertę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad pirmosios instancijos priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Ginčijamas turto konfiskavimo pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

5. Skundžiamu nuosprendžiu T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 550 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, įgyvendinami baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniai tikslai. Toks teisinis reguliavimas eliminuoja galimybę asmeniui sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojantis kitiems asmenims priklausančiu turtu, siekiant išvengti jo konfiskavimo, ir kartu užtikrina sąžiningų savininkų teisių apsaugą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-495/2020; Nr. 2K-3-976/2025). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo kontekste, būtina įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-164-222/2019, 2K-107-976/2021). Proporcingumo principas suponuoja, kad išieškotina suma turi atitikti realią nusikalstamos veikos padarymo priemonės rinkos vertę ir negali būti nei perteklinė, nei nepagrįstai sumažinta.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. Č. vairavo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo uždėtas kitas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jo iškvėptame ore nustatyta 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi automobilis buvo tiesiogiai panaudotas darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas automobilis T. Č. nuosavybės teise nepriklausė ir buvo registruotas V. K. vardu (1 t., b. l. 30, 32). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ir nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų jį konfiskuoti, teismas iš kaltininko išieško šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl konstatavus, kad automobilis nepriklausė nuteistajam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl jo vertės išieškojimo.

9. Apeliaciniame skunde T. Č. nurodė, kad automobilį jam pasiūlė S. K. ir kad jis tik ketino transporto priemonę išbandyti prieš galimą pirkimą. Šios aplinkybės nepaneigia to fakto, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis nuteistajam nepriklausė. V. K. patvirtino, jog automobilio T. Č. nepardavė ir nuosavybės teisės neperleido, o S. K. nenurodė, kad būtų leidęs ar skatinęs jį vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė žinojo ar galėjo žinoti apie jo panaudojimą nusikalstamai veikai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų konfiskuoti transporto priemonę natūra, todėl pagrįstai taikytas jos vertės išieškojimas.

10. Vertindama apeliacinio skundo ir gynėjos argumentus, teisėjų kolegija atskirai įvertino V. K. ir S. K. parodymus, kurie buvo ištirti teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iš V. K. parodymų matyti, kad automobilis „Peugeot 607“ buvo jos įsigytas 2019 m. spalio 11 d., įregistruotas jos vardu ir nuosavybės teisė niekam nebuvo perleista. Nors ji automobiliu faktiškai nesinaudojo, transporto priemonė buvo palikta S. K. teritorijoje su rakteliais, ketinant ateityje spręsti jo sutvarkymo ar galimo pardavimo klausimą, tačiau jokių sandorių ar valdymo teisės perdavimo nebuvo sudaryta. Ji aiškiai nurodė, kad automobilio nepardavė, niekam nedavė vairuoti, T. Č. nepažįsta ir jam naudotis transporto priemone leidimo nesuteikė.

11. S. K. parodymai taip pat nepatvirtina, kad jis būtų perėmęs savininko teises ar tapęs savarankišku transporto priemonės valdytoju. Jis nurodė, kad automobilis stovėjo jam priklausančioje teritorijoje, buvo paliktas su rakteliais, tačiau jis neigė davęs leidimą T. Č. juo naudotis nusikalstamos veikos padarymo dieną. Priešingai, iš jo parodymų matyti, kad transporto priemonė buvo paimta be jo žinios ir be leidimo, taip pat be leidimo buvo panaudoti valstybinio numerio ženklai nuo kitos jo naudojamos transporto priemonės.

12. Šių parodymų visuma nesudaro pagrindo laikyti S. K. faktiniu transporto priemonės savininku ar tokiu jos valdytoju, kurio atžvilgiu galėtų būti sprendžiamas turto konfiskavimo natūra klausimas. Automobilis išliko V. K. nuosavybėje, nuosavybės teisė nebuvo perleista, o T. Č. jis buvo panaudotas be savininkės valios. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konfiskuoti pačią transporto priemonę.

13. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad automobilio „Peugeot 607“, kurio techninės charakteristikos atitinka T. Č. vairuotą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 550 eurų. Ši pažyma yra specializuotos įstaigos pateiktas rinkos duomenimis pagrįstas dokumentas, todėl nėra pagrindo abejoti jos patikimumu. Kitų objektyvių, dokumentais pagrįstų duomenų apie šios transporto priemonės vertę byloje nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta pažyma ir nustatė konfiskuotino turto vertę pagal objektyvius rinkos duomenis.

14. Gynėjos argumentai, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, ilgą laiką nenaudojamas, todėl jo vertė esą turėtų būti mažesnė, grindžiami tik subjektyviais vertinimais. Vien savininkės ar nuteistojo nurodyta, jų manymu, mažesnė transporto priemonės vertė negali paneigti specializuotos įstaigos pateiktų rinkos duomenų, nes tokie teiginiai nepatvirtinti jokiais techninės būklės vertinimo ar nepriklausomo turto įvertinimo dokumentais.

15. Sprendžiant proporcingumo klausimą, įvertinta T. Č. asmenybė, jo turtinė padėtis, padarytos veikos pobūdis ir pavojingumas. Nuteistasis tiesiogine tyčia padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, be to, pažeidė jam anksčiau paskirtą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tokie veiksmai objektyviai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei rodo sąmoningą teisinių reikalavimų nepaisymą. Atsižvelgiant į tai, 1 550 eurų dydžio sumos, atitinkančios transporto priemonės rinkos vertę, išieškojimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, užtikrinant tiek specialiąją, tiek bendrąją prevenciją.

16. Apeliacinio skundo teiginiai, kad T. Č. buvo verčiamas vairuoti ar kad transporto priemonė buvo naudojama darbo tikslais, nėra pagrįsti byloje surinktais objektyviais duomenimis. Net ir esant tokioms aplinkybėms, jos nepaneigtų nuteistojo pareigos laikytis įstatymo reikalavimų – nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio ir neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertės konfiskavimas siejamas su paties nuteistojo sąmoningu sprendimu vairuoti jam nepriklausančią transporto priemonę būnant neblaiviam, todėl pagrindo mažinti ar netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės nenustatyta.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikrų suvaržymų nuteistajam, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia jos neproporcingumo. Išimtis iš pareigos taikyti turto konfiskavimą ar jo vertės išieškojimą galėtų būti konstatuojama tik esant tokioms išskirtinėms aplinkybėms, kai šios priemonės taikymas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

18. Visuomenės interesas užtikrinti saugų eismą ir užkirsti kelią pavojingam elgesiui kelyje yra reikšmingas ir negali būti paneigtas vien dėl to, kad teisėtai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam sukelia finansinę naštą ar kitų nepatogumų. Todėl vien suvaržymų ar finansinių pasekmių atsiradimas nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą BK 72 straipsnio taikymą ar paskirtos sumos neproporcingumą.

19. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir taikytinas BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai priėmė sprendimą konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 550 eurų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą konfiskuoti transporto priemonę natūra ar mažinti nustatytą jos vertę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teismuose.

21. 2026 m. sausio 21 d. apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; prašoma valstybės naudai priteisti 46,60 Eur už T. Č. apeliacinėje instancijoje advokatės Neringos Grubliauskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą ir nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo nepagrįstai apsunkintų jo padėtį. Nuteistajam paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo pajamų gavimo galimybės yra objektyviai apribotos; be to, gynėjas paskirtas privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindu, valstybės iniciatyva. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (46,60 Eur) iš nuteistojo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. Č. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.