Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-831-337-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
1A-831-337-2012
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00116-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė, Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
S. E.
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis Baudž. byla Nr. 1A-831-337/2012

Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00116-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant: Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui A. N.,gynėjui advokatui R. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. R. gynėjo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 161 str. 2 d. - 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;

BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 161 str. 2 d. paskirta dvidešimt penkių parų arešto bausmė subendrinta taikant bausmių ap­ėmimą su paskirta pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimo bausme šešeriems metams griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei ši bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui ir dešimties mini­malių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t. y. 1300 Lt bauda bausmes iš dalies sudedant ir R. R. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mė­nesiams bei dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t. y. 1300 Lt bauda.

Nukentėjusiosios S. E. ir jos motinos G. E. pareikštas 15234,14 Lt ci­vilinis ieškinys patenkintas ir iš R. R. priteista G. E. naudai 234,14 Lt turtinės žalos atlyginimas, S. E. naudai priteistas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad jis nugirdė vaiką, o būtent: jis 2010 m. gegužės 1 d., laikotar­pyje nuo 13 valandos iki 18 valandos, nugirdė vaiką S. E., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra 2010 m. gegužės 1 d., apie 13 valandą, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) mieste, vaikų darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje, siūlydamas ir klausdamas „ar ger­si?“ ir paduodamas stiklinę alaus, paskatino vaiką S. E. vartoti alkoholinius gėrimus - alų, po ko S. E. išgėrė alų, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 14 val. 20 min., Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) , ant meteorologijos sto­ties centrinio įėjimo laiptų, pasiūlydamas S. E. išgerti, kartu su ja gėrė jo paties nusipirk­tus alkoholinius gėrimus - putojantį vyną, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, S. D. parduotuvėje nupirkdamas du butelius putojančio vyno, laikotarpyje nuo 15 valandos iki 16 valandos, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miesto į Zarasų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelį ir atgal, pasiūlydamas S. E. išgerti, kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus - putojantį vyną, tęs­damas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 17 valandos ir 18 valandos, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) kam­baryje, kartu su S. E. vartojo paties nusipirktus alkoholinius gėrimus - putojantį vyną ir tokiu būdu ją nugirdė, nes 2010 metų gegužės 1 dieną, 21 valandą 08 minutės S. E. buvo nustatytas 0,84 promilių (lengvas) girtumo laipsnis.

R. R. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, o būtent, jis 2010 metų gegužės 1 dieną, apie 18 valandą, Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, lovoje, pasinaudoda­mas nepilnametės S. E., gimusios (duomenys neskelbtini) , bejėgiška būkle - girtumu, dėl ko ji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų reikšmės ir priešintis įtariamajam, įkišo savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios S. E. valią lytiškai su ja santykiavo, tai yra išžagino S. E..

R. R. gynėjas skundžia 2012-12-23 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį dalyje dėl R. R. pripažinimo kaltu pagal BK 149 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. R. pripažinti kaltu pagal BK 151¹ str. 1 d. ir jį nuteisti 60 parų areštu.

Šalies argumentai

Skunde gynėjas nurodo, kad R. R. pagal BK 149 str. 3 d. nuteistas nepagrįstai. R. R. padaryta veika, turi BK 151¹ str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat gynėjas nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Gynėjas nurodo, kad teismas rėmėsi tik R. R. kaltinančiais įrodymais, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, be to, tuo teismas parodė išankstinę nuostatą ir šališkumą, pažeidė BPK 7 str. ir 20 str.

Gynėjas nurodo, kad teismo padaryta išvada, kad R. R. žinojo, kad S. E. yra (duomenys neskelbtini) metų, tėra prielaida. Ši išvada nepagrįsta, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad S. E. save pateikė kaip suaugusią, atrodė 16-18 metų amžiaus mergina, patvirtina liudytojų R. N., M. M., A. B., T. G. parodymai. Teigia, liudytojai nurodė, kad S. E. bendravo su vyresniais vyrais, jai patiko suaugusiųjų kompanijos, kaime ėjo į šokius, T. G. nurodė, kad iš S. E. elgesio, jis suprato, kad ji žino kaip elgtis su vyrais. Gynėjas nurodo, kad S. E. iniciatyva buvo susirašinėjama su R. R., pavadinimai po jos nuotraukomis, patalpintomis internete, patvirtina R. R. teiginį, kad jam S. E. neatrodė kaip keturiolikmetė. Gynėjas nurodo, kad S. E. buvo pasiruošusi santykiauti su R. R., tarp jų buvo abipusė simpatija. S. E. R. N., B. N. ir S. R. nurodė, kad ji jau ne vaikas, kad yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus gali santykiauti su vyrais ir ji jau turėjo lytinių santykių. Nurodo, kad ji demonstravo savo brandą prieš drauges – rūkė ir gėrė pavėsinėje. Nurodo, kad niekam iš kartu buvusių jaunuolių nekilo abejonių dėl S. E. amžiaus – jie manė ją esant 16-18 metų amžiaus. Be to, S. E. rodė iniciatyvą vykti į (duomenys neskelbtini), po to pas R. R. į butą, kas suformavo R. R. požiūrį į ją, kaip į suaugusią. S. E. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtas nebuvo vartojamas, kas gynėjo teigimu patvirtina, kad ji su R. R. santykiavo savo noru.

Dėl vaiko nugirdymo nusikalstamos veikos gynėjas nurodo, kad ne tik R. R. siūlė S. E. išgerti alaus ar šampano. Pažymi, kad byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad R. R. būtų skatinęs S. E. gerti, jis taip pat to nesiūlė daryti primygtinai, o paklausė, ar ji gers alų. Nurodo, kad R. R. neturėjo tikslo nugirdyti S. E., ji pati norėjo gerti ir alų, ir šampaną tiek pavėsinėje, tiek važiuojant automobiliu ir pas R. R. bute. Gynėjas nurodo, kad S. E., būdama pas R. R. bute, skambino B. N. ir sakė, kad ji yra pas R. R. ir geria šampaną. Be to, gynėjas nurodo, kad liudytoja B. N. nurodė, kad versiją apie išžaginimą S. E. sugalvojo tam, kad pasiteisinti prieš motiną, kuri ir užklupo S. E. su R. R..

Dėl išžaginimo nusikalstamos veikos gynėjas dar kartą akcentuoja aplinkybę, kad G. E. užklupo S. E. ir R. R. lovoje juos santykiaujant, kas ir lėmė ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad į G. E. klausimą - „ką tu padarei?“, R. R. paaiškino, kad jokio prievartos nebuvo, tačiau į tai byloje nebuvo atsižvelgta ir įvertinta. Nurodo, kad G. E. iš karto paklausė dukros – ar ji buvo išžaginta. Gynėjas pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis S. E. motinai turėjo tai patvirtinti. Nurodo, kad G. E. ir N. A. parodymai apie S. E. būklę po įvykio nėra objektyvūs ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. S. E. automobilyje nebuvo sutrikusi, liudytojai E. B. ir R. P. nurodė, kad ji skambino telefonu, su kažkuo kalbėjosi, pyko ir verkė. Nurodo, kad jos telefoninių pokalbių išklotinė po įvykio rodo, kad ji R. R. gina, o įvykęs įvykis yra logiška jų santykių tąsa.

Gynėjas teigia, kad nepagrįstai atmesta versija, kad S. E. santykiavo su R. R. savo noru. Nurodo, kad byloje nėra psichologo išvados, kad ji S. E. patyrė neigiamas pasekmes po lytinio santykiavimo. Nurodo, kad mokymo įstaigos charakteristika, apibūdinanti S. E. iki įvykio, t. y. jog ji yra uždaro būdo, abejinga, sunkiai sudominama, konfliktuojanti su mokytojais, motinos apibūdinama kaip nesanti atvira, užsispyrusi, norinti pasirodyti suaugusia bei kad po įvykio namuose elgiasi įprastai, patvirtina jos būdo bruožus nurodytus ir ekspertų išvadose.

Gynėjas teigia, kad tai, jog nebuvo priverstinio lytinio akto patvirtina S. E. tinklalapyje 2010-05-02 patalpintas įrašas „(duomenys neskelbtini)“ bei 2010-05-06 – „(duomenys neskelbtini)“. Gynėjas nurodo, kad S. E. yra prašiusi B. N. pameluoti, kad neva ji nakvojo pas ją.

Šalies argumentai

Skunde gynėjas nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, kad S. E. įvykio metu buvo tokio girtumo būsenos, kad negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad S. E. buvo lengvo girtumo būsenoje ir galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį. Nurodo, kad teismo posėdyje psichiatrijos ekspertai nepatvirtino, kad S. E. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų.

Gynėjas nurodo, kad LAT senato 2012-12-30 nutarimo 4 p. numato, kad lytinis santykiavimas abipusiu sutarimu, kai tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų nėra nusikaltimas. Nurodo, kad S. E. ir R. R. santykiavo abipusiu sutikimu, kas R. R. neužtraukia atsakomybės pagal BK 149 str. 3 d. Be to, gynėjas nurodo, kad kaltininkas turi suprasti, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. Byloje nėra įrodymų, kad S. E. būtų kaip nors išreiškusi nenorą lytiškai santykiauti, todėl R. R. neturėjo pagrindo suvokti, kad jis veiksmus atlieka prieš jos valią. Gynėjas apibendrindamas nurodo, kad R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 3 d., subjektyvioji pusė – tyčia, byloje nėra įrodyta, visos nepašalintos abejonės traktuotinos jo naudai. Kadangi R. R. lytiškai santykiavo su jaunesniu nei 16 metų amžiaus asmeniu nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tai sudaro BK 151¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nurodo, kad priteistas civilinis ieškinys mažintinas iki 500 Lt.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė A. M. pateikė atsikirtimus į paduotą apeliacinį skundą, su kuriuo nesutinka. Teigia, teismas visapusiškai ir pilnai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino R. R. kaltu pagal BK 149 str. 3 d. Nurodo, kad R. R. žinojo nukentėjusiosios amžių. S. R. parodė, kad R. R. žinojo visų į darželio teritoriją atėjusių mergaičių amžių, taip pat žinojo, kad jos yra klasiokės, be to, jis ir iki tol yra bendravęs su nukentėjusiąja, todėl turėjo žinoti, kokio amžiaus yra S. E.. Teigia, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad S. E. su R. R. santykiavo savo noru. Nurodo, kad nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti, nes buvo neblaivi. Byloje esančiame kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės, ir dėl jos būsenos įvykio metu - apsvaigimo nuo alkoholio, baimės, fizinio silpnumo – ji nesugebėjo laiku numatyti tikrųjų R. R. ketinimų jos atžvilgiu, o vėliau – aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. R. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. ir BK 161 str. 2 d. R. R. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas yra įrodyta bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas detaliai nuosprendyje nurodė R. R. kaltę patvirtinančius įrodymus ir pateikė jų išsamią analizę. Vertindamas įrodymus BPK 20 str. 5 d. nuostatų teismas nepažeidė.

Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, kad R. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d. požymių, nes jo veika atitinka BK 151¹ str. 1 d. požymius. R. R. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d. Pagal BK 151¹ str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, lytiškai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, t. y. ją išžagino.

Nepagrįstai apeliaciniu skundu nurodoma, kad S. E. su R. R. lytiškai santykiavo savo noru. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus – S. E. paaiškinimus, G. E. ir N. A. parodymus, blaivumo testo duomenis, byloje atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės duomenis, eksperčių A. Š. ir V. K. paaiškinimus teismo posėdyje, kitus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad R. R. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią – pasinaudodamas jos bejėgiška būkle – girtumu, dėl kurio ji negalėjo jam pasipriešinti.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad S. E. 2010-05-01 21 val. 08 min. buvo nustatytas 0,84 promilės girtumas ( t. 1., b. l. 112). S. E. paaiškino, kad kai prie jos R. R. lindo, ji sakė jam nelįsti, nurodė, kad pasipriešinti R. R. jai trukdė jos girtumas, nors priešintis ji norėjo. Paaiškino, kad atsistojusi iš lovos galėjo paeiti, tačiau kreivai. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl neblaivumo jai buvo sunku susiorientuoti ( t. 1., b. l. 39-43). Iš liudytojų G. E. ir N. A. parodymų matyti, kad jie iš karto po įvykio matę ir bendravę su S. E., kurią jie rado pas R. R. namuose, nurodė, kad S. E. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. Kai S. E. atsistojo nuo lovos, eidama svyravo, ją iš R. R. namų reikėjo išvesti, nes pati nebūtų išėjusi ( t. 3., b. l. 28-60), be to, S. E. pasakė „bėgam iš čia, aš labai bijau“. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad liudytojų G. E. ir N. A. parodymus paneigia liudytojų E. B. ir R. P. parodymai apie tai, kad S. E. po įvykio nebuvo sutrikusi, kadangi iš šių liudytojų parodymų matyti, kad policijos pareigūnė E. B. atvykusi į įvykio vietą matė nukentėjusiąją jau sėdinčią automobilyje, tačiau parodė, kad S. E. verkė, liudytoja R. P., Greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialistė, nurodė, kad gerai S. E., sėdinčios automobilyje nematė, bendravo su jos motina ( t. 3., b. l. 28-60). Tuo tarpu iš pačios nepilnametės S. E. 2010-05-21 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad ji daugelio aplinkybių negalėjo nurodyti, nes jų nepamena. Ji nurodė, kad nežino, kuriame kambaryje ji buvo su R. R., neatsimena kaip atsirado bute ir kaip atsigulė, kaip kambarys atrodė, neatsimena, ką jai sakė R. R., ar ji pati nusiėmė rūbus, ar juos nuėmė R. R., neatsimena ar po įvykio kam nors skambino ir kitų aplinkybių. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės apie S. E. fiziologinę būklę patvirtina, kad S. E. objektyviai dėl neblaivumo negalėjo pasipriešinti R. R. jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl neblaivumo nukentėjusioji jų negalėjo tinkamai suprasti ir įvertinti. Tokias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės 2010 m. rugsėjo 16 - spalio 18 d. akto Nr. 103-MS-157 išvados, iš kurių matyti, jog į ekspertams pateiktą klausimą, kokią įtaką nukentėjusiajai S. E. turėjo apsvaigimo nuo alkoholio būsena įvykio metu, pateikta išvada, jog S. E. įvykio metu galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės. Išvadoje nurodyta, jog tai bei S. E. būsena įvykio metu (apsvaigimas nuo alkoholio, įtariamojo baimė, fizinis silpnumas) didele dalimi sąlygojo jos elgesį – ji nesugebėjo laiku numatyti tikrųjų įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, o vėliau – aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams (t. 1., b. l. 137-149). Kadangi aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl neblaivumo S. E. negalėjo pilnai ir visapusiškai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės ir pasipriešinti R. R. jos atžvilgiu atliekamiems veiksmas, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad lytinis aktas vyko su S. E. sutikimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. R. su nepilnamete nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią, t. y. ją išžagino, yra pagrįsta.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi prielaida darydamas išvadą, jog R. R. žinojo, kad S. E. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino bylos įrodymus, patvirtinančius, jog R. R. turėjo ir galėjo žinoti, kad S. E. yra nepilnametė. Teismui nekyla abejonių dėl R. R. tyčios padaryti BK 149 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad S. E. su R. R. lytiškai santykiavo savo noru ir tai buvo logiška jų santykių tąsa, taip pat pažymimi S. E. padaryti įrašai internetiniame tinklalapyje, tačiau nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolo duomenys nepatvirtina, kad ji artimai bendravo su R. R. ( t. 1., b. l. 39-43). S. E. nurodė, kad ji su R. R. nebendravo, tiesiog jos kaimas buvo ten pat, kur gyvena R. R., nurodė, kad ji net nežino, ar R. R. žinojo kiek jai yra metų bei ką jis apie ją žinojo ( t. 3., b. l. 39-43). Kita vertus, teismas pažymi, jog nepaisant kokie santykiai buvo susiklostę tarp nukentėjusiosios ir R. R., byloje nustatyta, kad R. R. lytinį aktą atliko prieš nukentėjusiosios valią – pasinaudodamas jos bejėgiška būklę, kurią lėmė nukentėjusiosios girtumas. Tai, kad R. R. suprato, kad lytiškai santykiauja pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle ir nori tokių lytinių santykių, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog R. R. iki įvykio pirko alkoholinius gėrimu ir siūlė nukentėjusiajai juos vartoti. Tai, kad nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi ir R. R. galėjo ir turėjo tai matyti, patvirtina liudytojų G. E. ir N. A. parodymai, taip pat pačios nukentėjusiosios parodymai apie jos būklę įvykio metu, tačiau nepaisydamas S. E. girtumo, dėl kurio ji negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, pasipriešinti jiems, bei išreikšti savo valios, jis atliko lytinį aktą. R. R. tyčia padaryti nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Apeliaciniu skundu neprašoma išteisinti dėl vaiko nugirdymo nusikalstamos veikos, tačiau nurodoma, kad R. R. neturėjo tikslo nugirdyti vaiką - S. E., bei tai, kad nukentėjusioji S. E. pati norėjo vartoti alkoholinius gėrimus ir jis S. E. nevertė juos vartoti. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. 2010-05-01 siūlydamas S. E. išgerti, pasirūpindamas alkoholiniais gėrimais įvykio dieną - pirkdamas juos, vartodamas juos kartu su S. E., neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais skatina nepilnametį asmenį vartoti alkoholinius gėrimus ir jį nugirdys. R. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad 2010-05-01 vaikų darželio pavėsinėje jis, S. E. ir kiti asmenys gėrė alų, vėliau jis ir S. E. dviese gėrė šampaną, kurį jis nupirko parduotuvėje, po to važiuojant į (duomenys neskelbtini) ir užvažiavus į parduotuvę jis nupirko dar du butelius šampano, kuriuos pasiėmė grįždamas su S. E. pas save į namus ( t. 3., b. l. 28-60). Liudytoja B. N. parodė, kad darželio teritorijoje jai ir S. E. išgerti alaus pasiūlė R. R. ( t. 3., b. l. 28-60). S. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad R. R. pasiūlė S. E. išgerti, ji sakė, kad negers, tačiau paskui išgerti sutiko. Liudytojas A. B. parodė, kad atvažiavęs prie buvusio parduotuvės pastato paimti R. R., R. R. su S. E. sėdėjo ant palangės, prie jų buvo padėtas tuščias šampano butelis, važiuojant į (duomenys neskelbtini) sustojus (duomenys neskelbtini) R. R. nupirko du butelius šampano, kurį visi vartojo važiuodami automobilyje ( t. 3., b. l. 28-60). Nukentėjusioji S. E. 2010-05-24 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad įvykio dieną gėrė ir alų ir šampaną, jautėsi girta, jai sukosi galva. Nurodė, kad nenorėjo gerti alkoholinių gėrimų, paaiškino, kad prievartavimas įvyko pas R. R. namuose po to, kai su R. R. pas jį bute gėrė alkoholį - šampaną (b. l. 39-43). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y., jog R. R., būdamas pilnametis, žymiai vyresnis už nepilnametę S. E., pirkdamas gėrimus, pasiūlydamas jai išgerti ir kartu su ja, dviese vartodamas alkoholinius gėrimus tiek prie parduotuvės, tiek vėliau – pas jį namuose, konstatuotina, kad R. R. neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais jis nugirdys nepilnametę nukentėjusiąją. Todėl jis pagal BK 161 str. 2 d. – už vaiko nugirdymą pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. R. gynėjo advokato R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė