- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-04
- Bylos Nr.
- II-595-486/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00671-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., pareikėjo atstovei advokatei E. S., vertėjai A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J. (toliau ir – Pareiškėjas) atstovės advokatės E. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10065-2023, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 10-AN_N-10065-2023 R. J. buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo jų užsisegęs, vairuotojas neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Pareiškėjui paskirta 300 eurų dydžio bauda bei atimta teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jis neginčija pažeidimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, tačiau jis ginčija nutarimo dalį, kuria jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl jam pripažinto automobilio vairavimo neturint teisės jį vairuoti bei paskirtos baudos. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 11 d. protokolą surašęs pareigūnas neaiškino jam, kad suėjus 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiškėjas negalės vairuoti kol neįvykdys vairuotojo teisių susigrąžinimo sąlygų. Anot Pareiškėjo, jis tikrai būtų įvykdęs vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygas. Be to, nurodoma, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis jam šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, o neskyrus administracinės nuobaudos ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti. Skunde prašoma netraukti Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei neskirti baudos 300 eurų (klaidingai nurodoma 270 eurų).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad skundą palaiko. Nesutinka su nutarimo dalimi, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, nes nebuvo išklausęs vairuotojo kursų. Kadangi jam buvo apribotos vairavimo teisės 3 mėnesiams ir po to, dėl savo nežinojimo, jis nebuvo įvykdęs visų sąlygų, kad susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, t. y. nebuvo išklausęs kursų. Jis lietuviškai nesupranta, teises įsigijo prieš 40 metų, tikrai žmogus negali kasdien skaityti vis naujų taisyklių. Tačiau jam turėjo išaiškinti, kad vairuotojo teisės atėmimas 3 mėnesiams ir tai reiškia, kad susigrąžinant reikalinga išklausyti tam tikrus kursus. Visur paminėta, kad reikia baudą susimokėti, tačiau kažkokios užuominos, kad reikia lankyti kursus, nėra, todėl žmogus nežinojo. Todėl atstovės manymu, kad pareigūnai turėjo jam išaiškinti. Pareiškėjas nėra padaręs rimtų pažeidimų, todėl nėra tyčios formos, nes jeigu būtų žinojęs, kad tas sąlygas privalo įvykdyti, tai tą ir būtų padaręs. Jis, sužinojęs, kad reikia išklausyti kursus, nuėjo ir išklausė. Tai rodo, kad jis nepiktybinis. Suprantama, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau labai prašo nutraukti teiseną, kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tyčios.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad jam 2020 metais atėmus teises, jam nekilo mintis, kad reikia kažko pasiteirauti dėl papildomų sąlygų, pareigūnai jam šito reikalavimo nepaaiškino. 2023 metais kai jį sustabdė pareigūnai jis sužinojo, kad jis neturi teisių, po to jis iš karto išklausė šiuos kursus. Labai reikalingos teisės, nes siūlo vairuotojo darbą, be to reikia važinėti pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Iš esmės skunde Pareiškėjas neginčija savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą 432 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad vairuodamas automobilį, vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo jo užsisegęs, vairuotojas neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Tačiau paaiškino, kad apie tai jog neturi teisės vairuoti sužinojo tik po 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo priėmimo, sužinojo, kad jis 2020 metais neįvykdė vairuotojo teisių susigrąžinimo sąlygų. Pareiškėjui neturint teisinio išsilavinimo, jis sąžiningai manė, kad po 3 mėnesių jis gali be apribojimų toliau vairuoti. Pareiškėjas apie tai sužinojo tik vėliau, todėl vėliau ir šiuos mokymus išklausė. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina atliekant darbinę veiklą. Teisės vairuoti atėmimas tokiam laikotarpiui suteikia daug neigiamų pasekmių.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, taip pat nenustatė pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Skunde prašoma svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, individualizuojant R. J. paskirtą nuobaudą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT‑8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta bauda jau padarė jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Nors darbinių funkcijų atlikimas nėra vertintina kaip išskirtinės aplinkybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog R. J. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prarastų pajamų šaltinį, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. R. J. iš tiesų padarė teisės pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad jo elgesys šiuo atveju nesukėlė jokių pasekmių, ANK 423 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra formalus, dėl įstatymų nežinojimo bei neapdairumo. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbinės pareigos susijusios su teise vairuoti transporto priemones, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga. Išdėstytų aplinkybių visuma charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, suvokiantį savo veiksmų pasekmes, ketinantį ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta bauda jau padarė jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Akcentuotina ir tai, kad Pareiškėjas prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir neskirti nei baudos nei specialiosios teisės atėmimo, tačiau teismas šiuo atveju neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių leidžiančių tai padaryti, kita vertus, pažeidimai yra, vienas iš labiau formalaus požiūrio, bet jis įvykdytas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti R. J. skiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o būtent 3 (trims) mėnesiams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. J. atstovės advokatės E. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10065-2023 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, R. J. skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.