Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai V. G. (V. G.),pareiškėjų atstovui advokatui V. K., atsakovo atstovei V. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei B. K., vertėjai A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. H. (A. H.), N. H. (N. H.), V. G. (V. G.) skundus atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir Užsieniečių reikalų skyrius) 2015-11-17 sprendimais Nr. 10-SP9-101, 10-SP9-102, Nr. 10-SP9-103 nuspręsta įpareigoti Ukrainos piliečius V. G., A. H., N. H. savanoriškai išvykti į Ukrainą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t.y. iki 2015-12-17 bei sprendimu Nr. 10-SP9-101 įspėjo nepilnamečių vaikų A. H., N. H. motiną V. G., kad per nustatytą laiką jiems neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš šalies.

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2015-11-17 sprendimą Nr. 10-SP9-101 dėl Ukrainos pilietės V. G. grąžinimo į Ukrainą.panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2015-11-17 sprendimą Nr. 10-SP9-102 dėl Ukrainos piliečio N. H. grąžinimo į Ukrainą;panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2015-11-17 sprendimą Nr. 10-SP9-103 dėl Ukrainos pilietės A. H. grąžinimo į Ukrainą.

Nebuvo atsižvelgta į nepilnamečių pareiškėjų esamus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 128 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjai nuo 2015-09-01 mokosi Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje - (duomenys neskelbtini), abu charakterizuojami teigiamai, neatsižvelgė, jog V. G. turi nepilnamečių vaikų.

Priimant skundžiamus sprendimus neatsižvelgta į pareiškėjų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kaip tai nustatyta UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes Pareiškėjų tėvas ir vyras yra Ukrainos pilietis P. G. (P. G.), kuriam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais nuo 2015-04-09 išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. P. G. gyvena su šeima 3-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), šį butą išlaiko ir rūpinasi savo vaikais. P. G. nuo 2015-04-13 iki šiol dirba elektromontuotoju (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip kvalifikuotas ir drausmingas darbuotojas. A. ir N. H. močiutė (P. G. motina) yra Lietuvos Respublikos pilietė G. K., gyvenanti 2-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). G. K. rūpinasi savo anūkais, leido šeimai gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).

Be to, Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, galėjo pasiūlyti pateikti Užsieniečių reikalų skyriui nustatytos formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju UTPĮ 43 straipsnio pagrindais.

Vykdydami Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkės sprendimą pareiškėjai turi išvykti į Ukrainą, kurioje anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Ši Ukrainos sritis rytuose ribojasi su Donecko sritimi, kurioje šiuo metu vyksta Ukrainos vyriausybės vykdoma antiteroristinė ginkluota operacija. 2014 metais balandžio mėn. Donecko srityje Ukrainoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurių metu Donecko srityje ir aplinkiniuose rajonuose nuolat vyksta susišaudymai ir artilerijos apšaudymai, dėl ko žūsta žmonės, niokojama infrastruktūra. Jungtinių tautų organizacija paskelbė apie humanitarinę katastrofą Ukrainos rytuose. Esant tokioms aplinkybėms, nepilnamečiams pareiškėjams išvykus iš Lietuvos į valstybę, kurioje paskelbta humanitarinė katastrofa bei vyksta kariniai veiksmai, jų gyvybei ir laisvei gresia realus pavojus, todėl taikytinos UTPĮ 130 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jų atstovas advokatas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

UTPĮ 43 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kurio 6 dalyje teigiama, kad užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio UTPĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Pareiškėjų tėvas, P. G., į Lietuvos Respubliką atvyko 2015-01-15, jam 2015-04-09 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2016-04-09, gyvenamoji vieta nuo 2015-04-10, t. y. pareiškėjai neatitinka UTPĮ 43 straipsnio reikalavimų dėl dokumentų leidimui laikinai gyventi pateikimo šeimos susijungimo pagrindu.

Priimdami sprendimus, Migracijos valdybos pareigūnai atsižvelgė į UTPĮ 130 straipsnyje nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareiškėjų, Ukrainos piliečių, gyvenamoji vieta Ukrainoje - (duomenys neskelbtini). Šioje vietovėje nevyksta ginkluotas konfliktas. Taip pat vadovaujantis turima informacija: 5/12/10/karta/karta-ato-situaciva-na-vostoke-ukrainv-na-10-dekabrya; http://mediarnbo.org/category/maps-en/?lang=en; http://ukrstream.tv/en/liveuamap, buvo nustatyta, kad šiuo metu tik dalis Donecko ir Luhansko sričių yra kontroliuojamos separatistų. Be to, pareiškėjų motina, Ukrainos pilietė V. G., Migracijos valdybai pateiktame paaiškinime ir Užsieniečio apklausos lapo 25 punkte paaiškino, kad pageidauja su vaikais sugrįžti į kilmės valstybę, ji nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama ją su vaikais grąžinti į Ukrainą - grėsmės gyvybei ir laisvei, ar persekiojimo pavojaus.

Per teismo posėdį Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2015-11-17 sprendimų Nr. 10-SP9-101, 10-SP9-102, Nr. 10-SP9-103, kuriais Ukrainos piliečiai V. G., A. H., N. H. įpareigoti savanoriškai išvykti į Ukrainą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015-12-17, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų tėvas ir vyras yra Ukrainos pilietis P. G., kuriam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais nuo 2015-04-09 išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. P. G. nuo 2015-04-13 iki šiol dirba elektromontuotoju (duomenys neskelbtini) gyvena su šeima 3-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), šį butą išlaiko, rūpinasi savo vaikais. A. ir N. H. močiutė (P. G. motina) yra Lietuvos Respublikos pilietė G. K., gyvenanti 2-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). G. K. rūpinasi savo anūkais, leido šeimai gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ukrainos pilietė A. H. turi vaiko kelionės dokumentą (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2014-03-22 iki 2017-03-22, kuriame įklijuota Šengeno valstybės viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2014-07-17 iki 2016-12-21, buvimo laikas 90 dienų. Ukrainos pilietis N. H., gim. 2006-07-27, turi vaiko kelionės dokumentą (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2014-03-22 iki 2017-03-22, kuriame įklijuota Šengeno valstybės viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2014-07-15 iki 2016-12-21, buvimo laikas 90 dienų. Ukrainos pilietė V. G., turi Ukrainos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2008-06-23 iki 2018-06-23, kuriame įklijuota Šengeno valstybės viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2014-07-17 iki 2017-07-14, buvimo laikas 90 dienų. Kreipimosi į Migracijos valdybą dieną, t. y. 2015-11-16, pareiškėjai Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus nurodytam buvimo 90 dienų skaičiui, nes maksimalus laikas kuriam išduodama Šengeno viza ir jis negali būti pratęstas. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji specialistė 2015-11-16 surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 206 straipsnį (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento ar užsieniečio paso sugadinimas arba praradimas) ir nutarimu skyrė 36 Eur baudą, kurią ji tą pačią dieną sumokėjo (t. 1, b. l. 124-126, 176-178).23

Pareiškėja V. G. 2015-11-16 paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui paaiškino, kad kartu su vaikais, A. H. ir N. H., atvyko į Lietuvos Respubliką pagal daugkartinę „C“ vizą, sutiko, jog viršijo buvimo laiką Lietuvoje aštuoniomis dienomis, gailisi, prašo leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 kalendorinių dienų dėl to, kad vaikai mokosi mokykloje (t. I, b. l. 75-76). Vilniaus apskrities VPK vyresnioji specialistė 2015-11-16 tarnybiniu pranešimu informavo Užsieniečių reikalų skyriaus vadovę, kad V. G., N. H., A. H. į Šengeno teritoriją atvyko teisėtai, jų buvimo dienų skaičius pasibaigė 2015-11-08 ir nuo 2015-11-09 Lietuvoje jie yra neteisėtai, tikslinga priimti sprendimą dėl jų grąžinimo į Ukrainą (t. 1, b. l. 74).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2015-11-17 priėmė ginčijamus sprendimus Nr. 10-SP9-101, 10-SP9-102, Nr. 10-SP9-103, kuriais, nustatęs, kad V. G. su vaikais A. H., N. H. atvyko į Lietuvos Respubliką turėdami daugkartines Šengeno „C“ vizas, pagal kurias Lietuvos Respublikoje galėjo būti 90 dienų, o šis terminas pasibaigė 2015-11-09, taigi nuo 2015-11-09 Lietuvos Respublikoje pareiškėjai gyvena neteisėtai, pasibaigus Šengeno vizose nurodytam buvimo dienų skaičiui (UTPĮ 11 str. 1 d. 3 p., 125 str. 1 d. 3 p.) bei vadovaudamasis UTPĮ 125 straipsnio1 dalies 3 punktu, nusprendė įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti į Ukrainą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015-12-17, sprendimu Nr. 10-SP9-101 įspėjo nepilnamečių vaikų A. H., N. H. motiną V. G., kad per nustatytą laiką jiems neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš šalies (t. I, b. l. 84, 90, 123).

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ). UTPĮ 23 straipsnyje nustatyti atvejai, kada užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Vienas iš tokių atvejų, nurodytų minėtame straipsnyje yra, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pasibaigus vizos galiojimo laikui. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu, nes turimų vizų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas (leistinas 90 dienų skaičius per pusę metų) baigėsi 2015-11-08. Teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui.

Kaip matyti iš pareiškėjų ginčijamų sprendimų, jie buvo priimti remiantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas priežastis. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarką taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintos Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklės, kurių 2 punktas taip pat įtvirtinta, jog užsienietis įpareigojamas išvykti UTPĮ 125 straipsnio nustatytais pagrindais. Užsienietis įpareigojamas išvykti, jeigu turi galiojantį užsienio valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę bei pripažintą Lietuvos Respublikoje, arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal Taisyklių 3 punktą užsienietis negali būti įpareigotas išvykti, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai. Jeigu užsienietis ieškomas, bylą dėl jo įpareigojimo išvykti formuojantys ir atitinkamus dokumentus renkantys policijos pareigūnai, teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriaus, poskyrio ar grupės valstybės tarnautojai ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai apie užsienietį praneša paiešką paskelbusiai teisėsaugos institucijai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų Šengeno vizų galiojimas yra pasibaigęs, o UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1, 2 punkte nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamus sprendimus dėl pareiškėjų įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjų teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl jų įpareigojimo išvykti iš Lietuvos, turėjo atsižvelgti į nepilnamečių pareiškėjų esamus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, kaip tai numatyta UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes V. G. nepilnamečiai vaikai nuo 2015-09-01 mokosi Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje - (duomenys neskelbtini), abu charakterizuojami teigiamai, Ukrainoje vyksta kariniai veiksmai, jų gyvybei ir laisvei gresia realus pavojus, todėl turėjo būti taikytinos UTPĮ 130 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjų tėvas ir vyras yra Ukrainos pilietis P. G. (P. G.), kuriam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais nuo 2015-04-09 išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvena su šeima 3-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), dirba elektromontuotoju (duomenys neskelbtini).

Teismas negali sutikti su pareiškėjų teiginiais, nes UTPĮ 43 straipsnio nuostatos numato leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kurio 6 dalyje numatyta, kad užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio UTPĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Pareiškėjų tėvas P. G. į Lietuvos Respubliką atvyko 2015-01-15, jam 2015-04-09 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2016-04-09. Taigi pareiškėjai neatitinka UTPĮ 43 straipsnio nustatytų reikalavimų dėl dokumentų leidimui laikinai gyventi pateikimo šeimos susijungimo pagrindu, nes tėvas ir vyras P. G. nėra pragyvenęs Lietuvos Respublikoje dviejų metų. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, taip pat atsižvelgė į UTPĮ 130 straipsnyje nurodytas nuostatas. Bylos aplinkybės patvirtina, kurių neneigia ir pareiškėjai, kad jie gyvena Dnepropetrovskio srityje, kurioje nevyksta kariniai veiksmai, be to, V. G. paaiškinime teigė, kad viršijo buvimo laiką Lietuvos Respublikoje aštuoniomis dienomis, gailisi, prašo leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 kalendorinių dienų, nes vaikai mokosi mokykloje (t. I, b. l. 75-76). Šiame paaiškinime apskritai nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama ją su vaikais grąžinti į Ukrainą dėl grėsmės gyvybei ir laisvei, ar dėl persekiojimo pavojaus.

Pareiškėjos V. G. argumentai, kad jos nepilnamečiai vaikai mokosi Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje, nedaro jos ir nepilnamečių vaikų buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje teisėtu, kai jų Šengeno vizos galiojimas Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs.2Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog UTPĮ IX skyriaus „Užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos“ nuostatos nenumato jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamos kompetetingos valstybės institucijos, esant UTPĮ 125 straipsnio 1–6 punktuose numatytoms sąlygoms (užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus Šengeno vizos galiojimui ir pan.), galėtų atsisakyti įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-2132-06). Pareiškėjos V. G. nurodyta aplinkybė – mažamečių vaikų mokymasis Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje – nėra juridinis faktas, į kurį atsakovas privalėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl pareiškėjų įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Minėta aplinkybė teisiniu požiūriu yra reikšminga ir į ją privalo būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 126 str.), tačiau sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra skirtingos teisinės kategorijos ir nėra pagrindo jų tapatinti, nes skiriasi tiek šių sprendimų priėmimo pagrindai, tiek ir jų priėmimo bei vykdymo tvarka. Todėl pareiškėjų skunde teismui nurodytas aplinkybes atsakovas privalės atsižvelgti bei jas įvertinti tuo atveju, jei įstatymo nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčijami atsakovo sprendimai įpareigoti pareiškėjus išvykti iš Lietuvos yra neteisėti ir nepagrįsti.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2015-11-17 sprendimai Nr. 10-SP9-101, 10-SP9-102, Nr. 10-SP9-103, kuriais nuspręsta įpareigoti Ukrainos piliečius V. G., A. H., N. H. savanoriškai išvykti į Ukrainą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015-12-17 bei sprendimo Nr. 10-SP9-101 dalis, kuria įspėta nepilnamečių vaikų A. H., N. H. motina V. G., jog per nustatytą laiką jiems neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš šalies, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjų skundai negali būti tenkinami jame išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

pareiškėjų A. H., N. H., V. G. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.