Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera” ieškinį atsakovei - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdo vandens gerinimo įrenginių Kaišiadorių mieste projektavimo ir statybos darbų pirkimą. Ieškovė pateikė paraišką atsakovės vykdomame pirkime. 2016-01-05 įvyko vokų su kandidatų paraiškomis atplėšimo procedūra. Kandidatai į vokų su paraiškomis atplėšimo procedūrą nebuvo kviečiami. Ieškovė tą pačią dieną pateikė prašymą perkančiajai organizacijai pateikti pradinę, susipažinimo su tiekėjų paraiškomis informaciją apie pirkimą (b.l. 100). 2016-01-05 perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad vadovaujantis konkurso sąlygų 3.4 punktu, į vokų su paraiškomis plėšimo procedūrą tiekėjai nebuvo kviečiami. Įvertinus gautas paraiškas, kandidatai bus informuoti apie rezultatus. 2016-01-06 ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė suteikti informaciją apie pateiktų paraiškų skaičių bei paraiškų lapų skaičių ir pavienių dalyvių ir/ar ūkio subjektų (jungtinės veiklos partnerių pavadinimus (b.l. 102-103). 2016-01-12 sprendimu perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (b.l. 104-105). Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Pirmiausiai pasisakytina dėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo, ar perkančioji organizacija skelbiamų derybų būdu vykdomame viešajame pirkime turi pareigą supažindinti paraišką pateikusius tiekėjus su paraiškų atplėšimo metu gauta informacija.

Kaip minėta, vykdydama vandens gerinimo įrenginių Kaišiadorių mieste projektavimo ir statybos darbų pirkimą perkančioji organizacija pasirinko supaprastintų skelbiamų derybų pirkimo būdą (VPĮ 42 str. 1 d. 4 p.) bei nustatė, kad pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (VPĮ 39 str. 4 d. 1 p., Pirkimo sąlygų 13.2 p.). Taigi šiam pirkimui taikytinos VPĮ V skirsnio „Derybos“ ir IV skyriaus „Supaprastinti pirkimai“ nuostatos. VPĮ 57 straipsnis, reglamentuojantis skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymą, nustato derybų etapus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija skelbimas derybas vykdo keturiais etapais. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl perkančiosios organizacijos informacijos tiekėjui apie pirkime paraiškas pateikusius dalyvius, jų skaičių ir paraiškų lapų skaičių nepateikimo, kilo pačiame pirmajame skelbiamų derybų etape. Reikalavimas suteikti informaciją grindžiamas VPĮ 31 straipsnio 11 dalimi bei 3 straipsnyje įtvirtintu skaidrumo principu. Nagrinėjamo klausimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas priskirtinas viešosios teisės sričiai. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo normos yra viešosios, todėl jas aiškinant ir taikant vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista (numatyta) viešosios teisės normomis, yra draudžiama. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos skirtingos pirkimo procedūros, kurioms taikomos atitinkamos VPĮ nuostatos. Viešojo pirkimo vykdymo būdas tiesiogiai lemia tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos teises ir pareigas, vykdomame viešajame pirkime. Sprendžiant klausimą dėl teisių ir pareigų apimties, procedūros atitikimo VPĮ normoms, negali būti vadovaujamasi tomis Viešųjų pirkimų įstatymo normomis, kurios netaikomos konkrečiai viešojo pirkimo procedūrai. Priešingas aiškinimas lemtų netinkamą VPĮ nuostatų taikymą ir atitinkamai netinkamą kilusio ginčo išsprendimą. Skelbiamos derybos - tai pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų. Derybų tikslas – pasiekti geriausią derybų rezultatą pagal paskelbtas pirkimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė visiškai nepagrįstai sutapatina du skirtingus, skirtingose pirkimo procedūrose, perkančiajai organizacijai tiekėjo, pageidaujančio dalyvauti viešajame pirkime, teikiamus dokumentus – paraišką ir pasiūlymą. Pasiūlymas suprantamas kaip dokumentų visuma, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. Paraiška – tiekėjo pareikštas pageidavimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Su paraiška pateikiama tik tiekėjo, pageidaujančio dalyvauti viešajame pirkime, atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, patvirtinantys įrodymai. Pats pasiūlymas viešajame pirkime, teikiamas tik perkančiajai organizacijai patikrinus tiekėjo kvalifikaciją, atlikus kvalifikacinę atranką (jei tokia numatyta pirkimo dokumentuose) ir pakvietus tiekėją pateikti pasiūlymą dėl pirkimo objekto. VPĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vokai su pasiūlymais atplėšiami komisijos posėdyje. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai. Derybų atveju vokų su galutinėmis tiekėjų siūlomomis kainomis ir galutiniais techniniais duomenimis atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi derybose dalyvavę tiekėjai arba jų atstovai. Taigi Viešųjų pirkimų įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viešasis pirkimas vykdomas derybų būdu – paraiškas pateikę tiekėjai, vokų su paraiškomis atplėšimo procedūroje nedalyvauja. Tik paskutiniame derybų etape tiekėjams suteikiama teisė susipažinti su derybose dalyvavusių teikėjų pasiūlymais. Ieškovės cituojama VPĮ 31 straipsnio 11 dalis suteikia teisę tiekėjui susipažinti su vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbta informacija, tačiau ne su paraiškų atplėšimo metu paskelbta/gauta informacija. Įstatymas nesuteikia teisės teikėjui dalyvauti paraiškų atplėšimo procedūros ir atitinkamai susipažinti su šios procedūros metu gauta informacija. Šiuos teikėjo teisės gauti informaciją skirtumus sąlygoja vykdomo viešojo pirkimo procedūros ypatumai. Tais atvejais, kai viešasis pirkimas vykdomas ne derybų ar ne konkurencinio dialogo būdu – visi pirkime dalyvaujantys tiekėjai su pasiūlymu perkančiajai organizacijai yra pateikę visą viešajame pirkime reikalingą informaciją (dokumentus) ir patį pasiūlymą dėl pirkimo objekto, nurodę siūlomą kainą. Gavusi pasiūlymą perkančioji organizacija tik atlieka pasiūlymo vertinimą pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas. Po pasiūlymų pateikimo –pasiūlymas nebegali būti keičiamas ar modifikuojamas. Tad po šio momento tiekėjų sužinojimas, kas yra jo konkurentai, kokios jų pasiūlymo kainos (jei vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina) ar tarkim techniniai sprendiniai (jei pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) nebeįtakoja pasiūlymų turinio, o tuo pačiu ir sąžiningo varžymosi dėl teisės sudaryti pirkimo sutartį. Tačiau kai pirkimas yra vykdomas skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintus kriterijus atsirinkusi tiekėjus, kviečia juos pateikti pasiūlymą ir derėtis dėl pirkimo objekto. Siekiant geriausio rezultato su kiekvienu tiekėju atskirai deramasi dėl pasiūlymo sąlygų. Tik pasibaigus deryboms, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustatomas geriausias pasiūlymas (VPĮ 54 str. 1 d.). Derybų, kaip viešojo pirkimo procedūros esmė – susiderėti dėl perkančiajai organizacijai geriausių sąlygų įsigyjant pirkimo objektą. Būtent tikslu iki derybų pabaigos užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, užkirti kelią galimam tiekėjų derybinės pozicijos sužinojimui ar suderinimui, informacija apie paraiškas pateikusius tiekėjus nėra atskleidžiama.

Nagrinėjamu atveju – pasirinktas mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus, kas iš esmės reiškia, jog tiekėjai bus kviečiami derėtis tik dėl pasiūlymo kainos. Be to, atlikus kvalifikacinę atranką pateikti pasiūlymus bus kviečiami tik 5 tiekėjai (Pirkimo sąlygų 7.1 p.). Tad sąžiningas tiekėjų varžymasis vienodomis sąlygomis yra itin svarbus. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija yra įsipareigojusi pradiniame viešojo pirkimo derybų etape užtikrinti tiekėjų anonimiškumą – užtikrinti, kad tiekėjas nesužinotų kitų tiekėjų, dalyvaujančių pirkimo procedūrose, pavadinimų, rekvizitų (Pirkimo sąlygų 10.4). Akivaizdu, jog šiame viešojo pirkimo etape atskleidus potencialius konkurentus būtų paneigtas pats derybų, kaip viešojo pirkimo procedūros tikslas, nebūtų užtikrinta reali konkurencija ir atitinkamai pasiektas viešųjų pirkimų įstatymo tikslas - užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų gavimą, skatinti konkurenciją.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog neatskleidus tiekėjų pavadinimų – buvo pažeistas VPĮ įtvirtintas skaidrumo principas. Skaidrumas viešųjų pirkimų procese yra vienas iš lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama sąžininga tiekėjų tarpusavio konkurencija. Viešojo pirkimo procedūrų viešumas yra šių procedūrų skaidrumo prielaida, kuris svarbus ir tiekėjų informavimo aspektu. Tačiau skaidrumo principo taikymas nėra automatinis, formalus ar nevertinamasis. Taigi vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą atsižvelgtina į veiksmais sukeltus padarinius. Pasisakant dėl skaidrumo principo pažeidimo perkančiajai organizacijai neatskleidus kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pavadinimų, vertintina kokius padarinius šios informacijos nepateikimas sukėlė (galėjo sukelti) ieškovei kaip viešojo pirkimo dalyvei. Skaidumo principas reikalauja, kad perkančioji organizacija vykdydama viešąjį pirkimą laikytųsi viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo sąlygų, suteiktų visą informaciją, reikalingą dalyvavimui pirkime ir pasiūlymo parengimui. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovei nebuvo suteikta informacija kiek tiekėjų pateikė paraiškas viešajame pirkime, jų pavadinimai ir koks pateiktų paraiškų lapų skaičius – neturėjo jokios įtakos ieškovei dalyvaujant tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose, niekaip neįtakojo (-a) pasiūlymo rengimo, nei vienam iš tiekėjų dėl to nebuvo suteikta daugiau teisių nei kitiems, nepasikeitė nei vieno tiekėjo padėtis ginčo konkurse. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo konstatuoti skaidrumo principo pažeidimą.

Daroma išvada, jog ieškinys apskritai yra grindžiamas tik ieškovės prielaidomis apie tai, kad perkančioji organizacija gali imtis neteisėtų priemonių klastodama ar keisdama jos vykdomame viešajame pirkime pateiktus dokumentus. Ieškovės nurodoma esminė aplinkybė, dėl kurios yra daromos tokios prielaidos yra ta, kad viešasis pirkimas yra vykdomas ne CVP IS priemonėmis, o popieriniu būdu. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad pirma, Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje įtvirtinta pareiga perkančiosios organizacijoms užtikrinti, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau CVP IS) priemonėmis vykdomi viešieji pirkimai kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės. Tai reiškia, kad perkančiajai organizacijai nėra draudžiama likusius pirkimus vykdyti ne CVP IS priemonėmis. O aplinkybė, kad perkančioji organizacija pasirinko viešąjį pirkimą vykdyti ne CPV IS priemonėmis, savaime nesuponuoja šio pirkimo procedūrų neskaidrumo. Antra, pagal pirkimo dokumentų reikalavimus pateikiama paraiška turi būti pateikta raštu ir pasirašyta paraišką teikiančio asmens, paraiškos lapai sunumeruoti, susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšyti lapų arba juos sukeisti (Pirkimo sąlygų 3.1, 3.3 p). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrindė savo teiginių dėl galimo neskaidraus viešojo pirkimo vykdymo ar galimo tam tikrų tiekėjų protegavimo. Pritartina atsiliepimo argumentui, jog ieškovės teiginiai apie galimą dokumentų pakeitimą proteguojant kitus tiekėjus yra susiję ne su civiliniu ieškiniu, o su nusikalstamomis veikomis už kurias yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl ir savo teises, jei ieškovė turi pakankamai duomenų apie nusikaltimo darymą, ji turėtų ginti ne pareikšdama civilinį ieškinį, o prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pripažintina, kad informacijos apie paraiškų lapų skaičių atskleidimas neturėtų neigiamos įtakos tolimesnėms derybų procedūroms, kita vertus pats reikalavimas pateikti ieškovei informaciją apie pateiktų paraiškų ir jų lapų skaičių yra savitikslis. Jo patenkinimo atveju tai nesukels jokių realių teisinių padarinių ieškovei, kaip tiekėjui dalyvaujančiam viešojo pirkimo procedūrose. Pagal CPK 5 straipsnio 1, 3 dalis teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reiškia, kad asmuo turi turėti teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Teismas gina ne bet kokias teises ar interesus, o tik tokius, kurie yra pažeisti ar ginčijami. Taigi teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (CPK 2 ir 5 str.). Tačiau asmenims neįrodžius, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Nagrinėjamu atveju ieškovei nepateikus informacijos apie kitų tiekėjų pateiktų paraiškų lapų skaičių ieškovės teisės nebuvo nei pažeistos, nei apribotos. Atitinkamai nėra ir pagrindo teisminės gynybos nepažeistų teisių taikymui. Jau vien šiuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl minėtos informacijos pateikimo negali būti tenkinamas (CPK 5 str.).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti teismui supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomame „Vandens gerinimo įrenginių Kaišiadorių mieste projektavimo ir statybos darbai“ viešajame pirkime pateiktų vokų su tiekėjų paraiškomis plėšimo protokolo bei pateiktų paraiškų kopijas. Šis reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad paraiškų kopijų ir komisijos posėdžio protokolo kopijų pateikimas teismui ir apribotų bet kokias galimybes atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis, tokiu būdu užtikrinant pirkimo skaidrumą.

Vėl gi pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. Pagal civilinio proceso teisę, ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Šiuo atveju UAB „Gensera” pateiktu ieškiniu iš esmės prašoma apginti dar nepažeistą ir neginčijamą ieškovės teisę, nurodant tik jos pažeidimo tikimybę. Civilinis kodeksas numato ir tokį teisių gynimo būdą, kuomet gali būti ginama dar nepažeista teisė, tačiau esant tik realiai jos pažeidimo tikimybei ateityje, pareiškiant prevencinį ieškinį (CK 1.138, 6.255 str.). Prevenciniu ieškiniu laikomas toks ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Tuo tarpu UAB „Gensera” pateiktame ieškinyje pareikštas reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti teismui paraiškų ir komisijos posėdžių protokolo kopijas, šį reikalavimą grindžiant galimybe perkančiajai organizacijai atlikti neteisėtus veiksmus klastojant viešojo pirkimo metu pateiktus dokumentus, neatitinka prevencinio ieškinio sampratos. Kaip jau minėta, ieškinys yra reiškiamas tikslu apginti materialinės teisės normomis įtvirtintas asmens teises, kurios pažeidžiamos arba ginčijamos. Asmuo, kreipdamasis į teismą, kartu su materialiniais teisiniais reikalavimais, gali reikšti ir su jais susijusius procesinius teisinius reikalavimus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sujungti bylas išreikalauti įrodymus ir kt.), tačiau savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti ieškinio dalyku ir negali būti nagrinėjami teisme ieškinio teisenos tvarka. Reikalavimas dėl dokumentų pateikimo savo pobūdžiu yra procesinis reikalavimas ir negali būti sprendžiamas kaip savarankiškas klausimas ieškinio teisenos tvarka, kadangi jis neatitinka materialinio teisinio reikalavimo kriterijų.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pareiškusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prieš posėdį teismui pateikė prašymą priteisti 1210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir šių išlaidų pagrindimą. Tokio dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje pripažintinos neatitinkančiomis byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo, bylos apimties. Pastebėtina, kad ši byla yra išskirtinai mažos apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovė į bylą pateikė iš esmės tik du procesinius dokumentus atsiliepimą ir tripliką. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti 1210 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Teismo vertinimu 800 Eur suma patirtoms išlaidoms advokato pagalbai šioje byloje atlyginti yra pakankama, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 93, 98 str.).

Kadangi teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 423⁹ straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188773916) iš ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.