Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo R. L. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro (toliau tekste - prokuroras) 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau tekste - PK) Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjo 2012 m. liepos 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas iš Vilniaus apygardos prokuratūros persiųstas UAB „Remlesta“ direktoriaus R. L. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Vilniaus apdaila“ (dabartiniams UAB „Vanstekas“) vadovams bei bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 186 str., dėl vengimo apgaule atsiskaityti už atliktus darbus. Prašyme nurodyta, kad minima bendrovė atlieka įvairius statybos darbus. Bendrovė nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė aštuonias statybos rangos sutartis su UAB „Vilniaus apdaila“, pagal kurias UAB „Remlesta“ įsipareigojo atlikti užsakovo objektuose statybos darbus, o užsakovas juos apmokėti. Darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, todėl užsakovas pasirašė dokumentus, patvirtinančius darbų atlikimą bei jų vertę, tačiau už juos neapmokėjo, todėl UAB „Remlesta“ kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu už akių Nr. 2-1717-104/2010 ieškovo UAB „Remlesta“ naudai iš atsakovo UAB „Vilniaus apdaila“ buvo priteista 146 619,88 Lt skolos, taip pat priteista 6 % dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos bei 3933,00 Lt žyminio mokesčio. UAB „Vilniaus apdaila“ akcininkais buvo D. M. ir A. K.. Šiuo metu yra įkurta UAB „Vanstekas“ (įmonės kodas 120405391), kurios akcininku tapo A. K. žmonos brolis E. S., todėl pareiškėjas mano, jog UAB „Vanstekas“ įkūrė tie patys asmenys tam, kad išvengtų atsiskaitymo su R. L. vadovaujama bendrove.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN tyrėjas 2012 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pažymėjo, jog UAB „Vilniaus apdaila“ skolą pripažįsta, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu už akių Nr. 2-1717-104/2010 ieškovo UAB „Remlesta“ naudai iš atsakovo UAB „Vilniaus apdaila“ priteista 146 619,88 Lt skola, taip pat priteista 6 % dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos bei 3933,00 Lt žyminio mokesčio, t. y. šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo įvykdytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. ir 186 str.

Pareiškėjas minėtą nutarimą įstatymo nustatyta tvarka apskundė prokurorui. Prokuroras 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu atmetė R. L. skundą, konstatuodamas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Vilniaus apdaila“ patvirtina, kad yra skolinga UAB „Remlesta“, žada skolą grąžinti. Antstolio R. K. kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2010 m. kovo 19 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas dėl 150 552,88 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus apdaila“ išieškotojo UAB „Remlesta“ naudai.

Nesutikdamas su prokuroro nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog UAB „Vilniaus apdaila“ ir jos atsakingi asmenys padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 ir 186 str. Tarp UAB „Remlesta“ ir UAB „Vilniaus apdaila“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o vienos iš sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, negali būti pagrindu pradėti baudžiamąjį persekiojimą nevykdančios ar netinkamai įsipareigojimus vykdančios šalies atžvilgiu.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju objektyviai ir neginčijamai nėra nustatytos aplinkybės, leidžiančios nepradėti ikiteisminio tyrimo. Nors teisėjos nuomone, vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei bei asmenų lygiateisiškumui, pareiškėjas privalėjęs rūpintis savo teisėmis bei interesais, todėl prieš atlikdamas bet kokį veiksmą privalėjo apsvarstyti tokio veiksmo galimus teisinius padarinius, pasikonsultuoti su teisininku ar panašiai, o to nepadaręs turį prisiimti ir galimus savo veiksmų padarinius, tačiau pareiškėjo manymu, joks rizikos įvertinimas, ar konsultacija su teisininku negali apsaugoti nuo nesąžiningo partnerio apgaulės, o jis nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir neturi jokių galimybių surinkti nusikalstamos veikos įrodymus.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo pažeistos teisės nėra apgintos, nes 2010 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. 2- 1717-104/2010 priimtas sprendimas nevykdomas ir, pareiškėjo įsitikinimu, nėra jokių galimybių jį įvykdyti. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju neatsiskaitymas už atliktus darbus nepagrįstai įvertintas kaip civiliniai kreditoriaus ir skolininko santykiai. Sutartiniai santykiai atsiranda tik tada, kai abi šalys turi sąžiningus ketinimus vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, o pareiškėjo vertinimu, UAB „Vilniaus apdaila“ vadovai jau sudarydami sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Remlesta“ iš anksto neketino vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir jų veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstama veika, o ne kaip civiliniai teisiniai santykiai, o tokie įrodymai gali būti surinkti tik ikiteisminio tyrimo metu. Neatlikus ikiteisminio tyrimo, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti aplinkybę dėl išankstinio ketinimo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o tuo pačiu nustatyti ar šiuo atveju buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Prokuroro skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog nėra akivaizdaus pagrindo teigti, kad yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t. y., kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti paviršutiniškai įvertinus vien tik pareiškėjo pateiktą informaciją ir pateikiant itin lakoniškus motyvus, dėl ko laikoma, jog nebuvo padarytos pareiškėjo pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. ir 186 str. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek prokuroro nutarime tiek žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvai yra nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas kaip veikos požymis reiškia kaltininko neteisėtus veiksmus, kai kaltininkas netenkina nukentėjusiojo sandorio pagrindu įgytos ir galiojančios piniginio pobūdžio turtinės teisės. Dėl kaltininko besąlygiško vengimo įvykdyti savo piniginę prievolę nukentėjusiojo turtinė teisė netenka ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuota arba jos realizavimas yra objektyviai apsunkinamas. Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jeigu reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai byloja apie civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima. Pažymėtina ir tai, kad vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas visuomet pasireiškia sutartinių turtinių santykių srityje ir tiesiogiai susijęs tik su piniginiais atsiskaitymais. Taip pat būtinas šios nusikalstamos veikos, kaip ir sukčiavimo atveju, požymis yra apgaulė.

Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties, nei teismas nei prokuroras tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktos informacijos Lietuvos Respublikos BK 186 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties kontekste. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nėra pagrindas teigti, jog minėti santykiai nėra peraugę į baudžiamosios teisės reguliuojamus santykius. Juo labiau nėra pagrindo nurodyti, jog dėl susidariusios situacijos yra kaltas pats pareiškėjas, nes neįvertino sudaromų sandorių teisinių padarinių. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktos informacijos matyti, jog UAB „Vilniaus apdaila“ neturi jokio turto, ar lėšų, iš kurių būtų galima padengti UAB „Remlesta“ piniginį reikalavimą. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Vilniaus apdaila“ minėtą reikalavimą pripažįsta ir žada su UAB „Remlesta“ atsiskaityti, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 186 str. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad šiuo metu UAB „Vilniaus apdaila“ finansinė būklė yra tokia, kad UAB „Remlesta“ reikalavimas neteko ekonominio padengimo.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visų pirma turi būti patikrinta, kokia UAB „Vilniaus apdaila“ finansinė būklė buvo 2010 m. vasario 2 d., t. y. ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo už akių Nr. 2-1717-104/2010 priėmimo dieną minėtos įmonės finansinė būklė leido jai atsiskaityti su UAB „Remlesta“. Taip pat turi būti įvertinta, ar nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki šio momento UAB „Vilniaus apdaila“ buvo pajėgi atsikaityti su UAB „Remlesta“ bei ar nėra susidariusi tokia situacija, kad nors minėta įmonė tam tikru momentu buvo pajėgi tai padaryti, tačiau pinigai buvo panaudoti finansuoti kitiems sandoriams, kurie aiškiai nenaudingi UAB „Vilniaus apdaila“, dėl ko UAB „Remlesta“ reikalavimas neteko ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Minėti UAB „Vilniaus apdaila“ ir jos atsakingų asmenų veiksmai, jiems pasitvirtinus, galėtų būti vertintini kaip apgaulė ar kt. Tuo tikslu turi būti patikrinti UAB „Vilniaus apdaila“ buhalteriniai dokumentai nuo 2006-2007 metų, tame tarpe ir metinių finansinių ataskaitų duomenys, UAB „Vilniaus apdaila“ laikotarpiu nuo 2006-2007 metų sudaryti bei vykdomi sandoriai su kitomis įmonėmis (dėl statybos rangos, subrangos darbų), patikrinta kada ir už kokius darbus pagal tokius sandorius buvo atsiskaityta su UAB „Vilniaus apdaila“, ar buvo atsiskaityta su UAB „Vilniaus apdaila“ už tuos darbus, kuriuos pagal statybos darbų rangos sutartį darbus atliko UAB Remlesta“, jeigu atsiskaityta (ką galimai patvirtina prie R. L. skundo pridėti AB „Axis Industries“ bei UAB „Hanner development“ raštai), nustatyti dėl kokios priežasties už darbus nebuvo atsiskaityta su UAB „Remlesta“ (šiuo atveju įvertinant UAB „Vilniaus apdaila“ atsakingų darbuotojų veiksmus Lietuvos Respublikos BK 186 str.. 182 str., 183 str. bei 184 str. prasme), taip pat turi būti patikrinti sandoriai, galimai sudaryti tarp UAB „Vilniaus apdaila“ ir UAB „Vanstekas“, įvertinant ar tam tikra dalis darbų, kuriuos pagal sandorius su kitomis įmonėmis turėjo atlikti UAB „Vilniaus apdaila“, nebuvo perduota bendrovei „Vanstekas“, turi būti patikrinta R. L. pareiškime nurodyta aplinkybė ar UAB „Vanstekas“ nebuvo įsteigta, siekiant sumažinti UAB „Vilniaus apdaila“ atliekamų darbų apimtis bei atsiskaitymus tam, kad įmonė neturėtų galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Taip pat dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų turi būti apklausti UAB „Vilniaus apdaila“ direktorius D. M., akcininkas A. K. ir finansininkė Ž. U., pats pareiškėjas R. L. bei UAB „Remlesta“ direktorė. Tik atlikus minėtus veiksmus bei juos įvertinus, bus galima konstatuoti, jog nebuvo padarytos pareiškėjo pareiškime nurodytos ir kitos Lietuvos Respublikos BK numatytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo imtasi visų veiksmų pranešimo apie galimai padarytas nusikalstamas veikas duomenų patikslinimui ir patikrinimui, nebuvo atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, kurie galėtų patvirtinti žemesnės instancijos teismo nutartyje ir prokuroro nutarime nurodytą aplinkybę, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra nepagrįsta ir dėl to naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, kuriuo atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjo 2012 m. liepos 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.