Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. prašymą išduoti teismo leidimą sudaryti buto pardavimo sandorį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. B. prašymas išduoti leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Butas yra šeimos turtas. Šiuo metu minėtame bute gyvenamąją vietą deklaruoja pareiškėjos duktė T. B. . Pareiškėja nurodo, kad ji su dukterimi išvyksta gyventi į kitą miestą ir perka kitą gyvenamąją patalpą. Nepilnamečio vaiko gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos pardavus šeimos turtu esantį butą bus apsaugotos, nes vaikas gyvens erdvesnėje gyvenamojoje patalpoje, šalia naujos gyvenamosios vietos gyvena pareiškėjos motina, kuri padės nepilnametį vaiką auklėti ir ugdyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Iš pareiškėjos nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjos R. B. ir jos buvusio sutuoktinio Č. B. santuoka nutraukta 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu sutuoktinių santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) padalintas, R. B. priteisiant 2/3 dalis minėto buto, o Č. B. 1/3 dalį buto. Minėtu sprendimu nepilnametės dukters T. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad šiuo metu nepilnametė duktė gyvenamąją vietą deklaruoja bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių (CK 3.86 str. 1 d.), tačiau šis režimas nurodytais atvejais lieka galioti kitiems įstatymo saugomiems subjektams – nepilnamečiams vaikams. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės. Todėl laikytina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas ir jam taikytinas šeimos turto teisinis režimas.

Reikalavimas gauti teismo leidimą parduodant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 2.2. punkte nustatyti prašymų dėl teismo leidimo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Minėtame nutarime nurodyta, kad nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo dėl daikto, kuris yra šeimos turtas sandoriui sudaryti, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas abiejų sutuoktinių, kaip pareiškėjų, vardu ir abiejų pasirašomas. Nagrinėjamu atveju nors santuoka tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio yra nutraukta ir santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padalintas ne realiosiomis, bet idealiosiomis dalimis, todėl visas butas laikytinas šeimos turtu. Pareiškėjai R. B. priklauso tik 2/3 buto, tačiau prašo leisti parduoti visą butą, todėl atsisakytina priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą išduoti teismo leidimą parduoti šeimos turtu esantį butą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pašalinus minėtus trūkumus ji turi teisę kreiptis su prašymu pakartotinai.

Nutartis neskundžiama.