Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. F. (P. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (traktoriaus vairuotoju), anksčiau teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. F. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir iki 2021 m. birželio 28 d. apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini), savo automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp priekinių sėdynių, po rankinio stabdžio svirtimi laikė 0,00164 g psichotropinės medžiagos – MDMB-4en-PINACA, kol nurodytu laiku ir vietoje, šią neteisėtai laikytą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

P. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. F. 2021 m. birželio 28 d. apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas baudžiamajai atsakomybei dėl neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. G. į tarnybinės uniformos, neperšaunamą liemenę įdėjo kyšį – 50 eurų kupiūrą už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

P. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. F. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. birželio 27 d. važinėjo jam priklausančiu automobiliu Nissan Almera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stoties mikrorajone, (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, tikslios vietos, kur sustojo ir išlipo iš automobilio nurodyti negali, ant žemės pastebėjo 3 popieriaus lankstinukus, pakėlė, vieną iš jų ir išpakavo, pamatė, kad jame yra narkotinė medžiaga, nežino kokia, bet pasirodė panaši į kanapes, nusprendė ją pasiimti. Po to, sėdo atgal į savo automobilį, o lankstinuką padėjo kažkur automobilyje. Automobiliu vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam važiuojant (duomenys neskelbtini), nusprendė sustoti ir pastovėti, sustojo autobusų stotelėje, kurios pavadinimo neatsimena. Ką veikė sustojęs neprisimena, bet kažkuriuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnai. Pamatęs, kad pareigūnai tikrina jo automobilį nusprendė vienam jų duoti 50 eurų kyšį, dėl kokios priežasties davė pareigūnui piniginį 50 eurų kyšį (vieną 50 eurų kupiūrą) neprisimena. Tikslios vietos, kur įdėjo pareigūnui pinigus nurodyti negali. Ar pareigūnas jį įspėjo, kad elgiasi neteisėtai ir negali duoti jam piniginio 50 eurų kyšio, jis neprisimena (b. l. 118). Papildomai apklaustas parodė, kad iš esmės lieka prie savo ankstesnių parodymų. Labai gailisi dėl įvykio (b. l. 134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad jis dirba vyriausiojo patrulio pareigose. Apie 2.15 val. vykdė patruliavimą (duomenys neskelbtini). Pastebėjo stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo važiuojamoje kelio dalyje, su įjungtomis šviesomis ir užvestu varikliu. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, pastebėta, kad asmuo kalba nerišliai, jo judesiai nekoordinuoti. Nustatyta 0,00 prom. Automobilio salone tarp priekinių sėdynių, po rankinio stabdžio svirtimi pastebėjo popieriaus lankstinuką, kuris sukėlė įtarimų, jog viduje gali būti narkotinė medžiaga. Buvo pastebėta apdegusios folijos atplaišų, pribirusio tabako, taip pat pastebėjo cigaretę, kuri buvo nepilna. Paklausus P. F., ar tai ,,chymkė“, jis atsakė, kad taip. Tuo metu P. F. jam į neperšaunamą liemenę įdėjo 50 Eur kupiūrą, sakydamas, jog nori išvengti atsakomybės dėl narkotinių medžiagų. Jis P. F. įspėjo, kad jis yra filmuojamas ir kad dėl pareigūno papirkimo gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis vis tiek nenutraukė savo veiksmų ir neatsiėmė savo pinigų. Apie tai informavo savo kolegą (b. l. 21-22).

Be P. F. pripažinimo jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 9), 2021 m. birželio 28 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), 2021 m. birželio 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu (pridėtos nuotraukos) (b. l. 11-12, 14-17), 2021 m. liepos 16 d. specialisto išvada (b. l. 45-48), 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados duomenimis (b. l. 60-61) ir kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. F. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis P. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis išlipęs iš automobilio ant žemės pastebėjo 3 popieriaus lankstinukus, pakėlė, vieną iš jų ir išpakavo, pamatė, kad jame yra narkotinė medžiaga, nežino kokia, bet pasirodė panaši į kanapes, nusprendė ją pasiimti. Po to, sėdo atgal į savo automobilį, o lankstinuką padėjo kažkur automobilyje. Tą aplinkybę, kad P. F. neteisėtai disponuotos medžiagos yra psichotropinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada (b. l. 45-48).

Taigi įrodyta, kad P. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo, laikė draudžiamą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, P. F. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis pripažino, jog policijos pareigūnams tikrinant jo automobilį nusprendė vienam jų duoti 50 eurų kyšį, dėl kokios priežasties davė pareigūnui piniginį 50 eurų kyšį neprisimena. Liudytojas A. G. parodė, kad apžiūrint automobilio saloną, tarp priekinių sėdynių, po rankinio stabdžio svirtimi pastebėjo popieriaus lankstinuką, kuris sukėlė įtarimų, jog viduje gali būti narkotinė medžiaga. Buvo pastebėta apdegusios folijos atplaišų, pribirusio tabako, taip pat pastebėjo cigaretę, kuri buvo nepilna. Paklausius P. F. ar tai ,,chymkė“, jis atsakė, kad taip. Tuo metu P. F. jam į neperšaunamą liemenę įdėjo 50 Eur kupiūrą, sakydamas, jog nori išvengti atsakomybės dėl narkotinių medžiagų. Jis P. F. įspėjo, kad jis yra filmuojamas ir kad dėl pareigūno papirkimo gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis vis tiek nenutraukė savo veiksmų ir neatsiėmė savo pinigų. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2021 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10).

Taigi, pagal bylos duomenis matyti, kad P. F. davė kyšį valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui A. G.. Jis kyšį davė siekdamas policijos pareigūno neteisėto neveikimo, t. y. kad policijos pareigūnas jo nesulaikytų ir nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn dėl disponavimo psichotropine medžiaga. Todėl laikytina, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. F. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo sumažinti jam skiriamą baudą bei leisti mokėti po 50 Eur kas mėnesį (b. l. 137, 139, 140).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. F. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia.

P. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. F. anksčiau neteistas (b. l. 92-96), administracine tvarka baustas (b. l. 84-90), dirbantis (b. l. 82-83). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK straipsnių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jų dydį artimą minimaliam. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą numatyta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina 30 MGL dydžio bauda, t. y. 1500 Eur, o už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtina 120 MGL dydžio, t. y. 6000 Eur, bauda.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodo, kad paskirtos baudos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis turi būti bendrintos visiško sudėjimo būdu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas imperatyviai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, kad P. F. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalyje) ir apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalyje), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos, jas apimant, ir kaltinamajam skirtina subendrinta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

P. F. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. F. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 28 d. 2.30 val. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.59 val. (b. l. 107, 125-126). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, kaip nusikalstamos veikos dalykas konfiskuotini 50,00 eurų, saugomi Vilniaus apskrities VPK (kvitas A 2021 m. liepos 13 d. serija AAC Nr. 005639) (b. l. 72).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. liepos 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į P. F. priklausančias pinigines lėšas – 50 Eur grynųjų pinigų nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. sausio 8 d. (b. l. 66-67, 72), paliktinas galioti iki 50 Eur konfiskavimo įvykdymo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti – voką Nr. 1, kurio viduje 5 vienetai folijos lankstinukų ir 4 vienetai vatos tamponų, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buividiškių g. 20, Vilnius) (b. l. 50-51); voką Nr. 1, kurio viduje po tyrimo likę objektai, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buividiškių g. 20, Vilnius) (b. l. 62-63).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. F. (P. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

P. F., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu ir P. F. paskirti subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. F. paskirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. F. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 28 d. 2.30 val. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.59 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 78 MGL, t. y. 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti P. F. priklausančius 50 eurų, saugomus Vilniaus apskrities VPK (kvitas A 2021 m. liepos 13 d. serija AAC Nr. 005639).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į P. F. priklausančias pinigines lėšas – 50 Eur grynųjų pinigų, palikti galioti iki 50 Eur konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

P. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus – voką Nr. 1, kurio viduje 5 vienetai folijos lankstinukų ir 4 vienetai vatos tamponų, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buividiškių g. 20, Vilnius); voką Nr. 1, kurio viduje po tyrimo likę objektai, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius), sunaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.