- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- 1-738-919/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai J. K., kaltinamosios gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, vertėjoms M. K., D. N., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2016 m. vasario 17 d. apie 17.00 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodama savo mamos J. K. atžvilgiu fizinį smurtą - suduodama du kartus ranka nukentėjusiajai į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą, t.y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
L. K. teisme savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė, kad smurtavo prieš mamą, žino, kad sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau daugiau tai nepasikartos. Atsiprašo nukentėjusiosios ir nori su ja taikytis.
Nukentėjusioji J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamąja.
Kaltinamajai L. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriuo pranešama, kad 2016-02-17, pil. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) mušė rankomis dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), suduodama J. K. smūgius rankomis į galvos sritį (b.l. 1);
- apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b.1. 2-6);
- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nukentėjęs asmuo, ant nukentėjusiosios kūno matomi sužalojimai neužfiksuoti (b.1. 8-9);
- nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jai. Kartu su ja bute gyvena dukra L. K.. Dukra nuolat prieš ją smurtauja, tai tęsiasi maždaug jau du mėnesius, tačiau j policiją negali kreiptis, kadangi dukra ją gąsdindavo, sakydavo, jei išeis iš namų, ji ją primuš labiau. Dukros ji bijo, todėl niekur ir nesikreipė. 2016-02-17 apie 15.00 vai. būnant namuose, dukra pradėjo jos prašyti pinigų, o ji jai pasakė, kad neduos, nes neturi, tačiau dukra sakė, kad ji jų turi ir pinigus slepia. Tokie jos prašymai tęsėsi gan ilgai, apie 2 vai. Maždaug apie 17.00 vai. dukra vėl atėjo prie jos ir vėl pradėjo reikalauti pinigų, tačiau kai ji atsakė, kad pinigų neturi, L. labai supyko ir pradėjo kraustyti visus jos daiktus, pradėjo ieškoti pinigų. Tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji verkė, prašė, kad L. baigtų kraustyti jos daiktus, sakė, kad pinigų tikrai neturi, tačiau dukra pasakė, kad ji meluoja ir priėjusi prie jos rankos delnu sudavė jai du smūgius į veido sritį, į skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po smūgių dukra vėl jos paprašė pinigų, tačiau ji vėl pasakė, kad pinigų neturi, todėl ji nuo kambaryje esančios dėžės paėmė nuo rankinės nutrūkusią odinę rankeną ir norėjo jai trenkti į krūtinės sritį, o ji rankomis užsidengė krūtinę, todėl dukra pataikė jai tik į rankas, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, kadangi diržas buvo minkštas ir jai niekur neskaudėjo. Po jų konflikto dukra išėjo iš namų, o po kelių minučių ir ji išėjo iš namų ieškoti pagalbos j policiją. Policijos pareigūnai paskambino L. telefonu ir ją išsikvietė į policijos komisariatą. Kas buvo toliau ji nežino, tik matė, kad du policijos pareigūnai L. išsivedė, o ją vėliau parvežė į namus. Ji nori, kad L. išsikraustytų iš jos namų, nes ji jos bijo, L. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, su elgiasi agresyviai. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, kadangi neliko jokių akivaizdžių sužalojimų, tik kad skruostas labai paraudo, o kai užsidėjo šaltą kompresą, raudonumas išnyko ir neliko jokio sužalojimo (b.1. 15, 16);
- įtariamosios L. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad kuo yra įtariama supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad 2016-02-17 dienos metu ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jos mamai J. K., su kuria tame bute ir gyvena. Grįžusi namo, ji mamos paprašė, kad ji jai duotų pinigus, kurie yra jos ir kuriuos yra pasidėjusi pas mamą, kad ji galėtų juos pasaugoti, tačiau mama pasakė, kad juos išleido, pirko maisto produktus, o ji mamai pasakė, kad jai nemeluotų, nes šaldytuve maisto nėra. Tada ji mamai pasiūlė nunešti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą ir jį užstatyti, kad gautų pinigų ir galėtų nusipirkti maisto. Mama nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Mamai sakė, kad ji meluoja, sakė, kad pasakytų teisybę, kur padėjo jos pinigus, tačiau mama vis tiek sakė, kad pinigų neturi, o ji supykusi ant jos, dešinės rankos delnu trenkė du kartus mamai per veidą, t.y. skruostą ir nuėjo kraustyti mamos daiktų, bei tarp jų ieškoti pinigų. Bekraustant mamos daiktus ji iš jos paėmė piniginę, kurioje buvo mamos banko kortelė, piniginę paėmė todėl, kad norėjo patikrinti jos banko sąskaitos likutį ir už tuos pinigus nupirkti maisto. Mama tuo metu verkė, su ja nekalbėjo. Po to, ji paėmė kambaryje esančią nuo rankinės nutrūkusią odinę rankeną ir ja trenkė į lovos kraštą, kadangi buvo ant mamos supykusi ir norėjau ją pagąsdinti. Mama jos tokių veiksmų išsigando ir jai pasakė, kad gali nunešti jos mobiliojo ryšio telefoną j lombardą, o ji jai pasakė, gerai, paims telefoną, nuneš į lombardą, nupirks maisto ir grįš namo, mama jai atsakė, gerai, kad jos lauks. Taip jų pokalbis ir baigėsi ir ji išėjo iš namų. Maždaug už pusvalandžio laiko jai paskambino policijos pareigūnas, kuris liepė atvykti į Žaliakalnio policijos nuovadą. Ji atvažiavo į nuovadą ir rado ten mamą, todėl jai atidavė piniginę ir jos telefoną, kuriuos buvo paėmusi. Mama tuo metu verkė, o ją pareigūnai sulaikė ir išsivežė. Po šio įvykio ketina išsikraustyti iš namų. Dėl savo elgesio gailisi. Prieš mamą smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau ji visada jai atleisdavo, kitus kartus prieš ją smurtaudavo todėl, kad ant mamos būdavo supykusi dėl to, kad ji jai neduodavo pinigų. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat parodė, kad narkologo, psichiatro įskaitose registruota nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo (b.1.21-22).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad L. K. 2016 m. vasario 17 d. apie 17.00 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini) panaudodama savo mamos J. K. atžvilgiu fizinį smurtą - suduodama du kartus ranka nukentėjusiajai į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamąja, prokuroras tam neprieštaravo.
Kaltinamoji L. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji anksčiau neteista (b.l. 28, 35), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 32-33), dirbanti (b.l. 36), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 40), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruota (b.l. 38). L. K. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jai atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiąja J. K. baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2016-02-19 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1909, kurioje nurodyta, kad advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą L. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kalta pripažintos L. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
L. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. K. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-738-919/2016 nutraukti.
Išaiškinti L. K., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu L. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.