- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1160-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25847-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Datesta“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Datesta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 27 413,81 Eur skolos, 961,89 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (28 375,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino kreditorės ir skolininkės sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. eL2-32064-937/2020 nutraukė.
2. Kreditorė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi neįvykdytos prievolės dalies, tai yra 8 400 Eur skolos ir 62,72 Eur dydžio delspinigių išieškojimo iš skolininkės. Nurodė, jog skolininkė praleido sutartyje nustatytų dalinių įmokų mokėjimo terminus, o nuo 2020 m. vasario 28 d. neatliko jokio mokėjimo. Įstatyme nenustatyta, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvesta tik viena vykdomoji byla. Pagal CPK 647 straipsnį galima tam tikrais atvejais išduoti kelis vykdomuosius dokumentus pagal vieną teismo sprendimą. Galima atskirti vykdomuosius dokumentus, išduodant skirtingoms skolos sumoms pagal skirtingas šalių sudaryto skolų dengimo grafiko datas.
Šalies argumentai
3. Skolininkė nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal vieną sprendimą gali būti išduodamas tik vienas vykdomasis raštas. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje nėra numatyta sąlyga, kad kreditorė įgys teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl pagrindinės skolos sumos prieš terminą. Šalys taikos sutartimi susitarė tik dėl delspinigių už praleistą mokėjimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
5. Teismas nustatė, jog taikos sutartimi skolos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kreditorė nurodė, kad prašymo pateikimo metu pagal grafiką nėra atlikti 3 mokėjimai, antras mokėjimas atliktas pavėlavus 20 dienų, o trečias mokėjimas atliktas pavėlavus 28 dienas. Taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl 0,04 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos mokėjimo. Šalims nesusitarus, kad vykdomasis raštas gali būti išduotas anksčiau nei numatytas galutinis atsiskaitymo terminas, skolininkei neatlikus eilinio mokėjimo pagal nustatytą grafiką, teismas neturi pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl nesumokėtos skolos ir delspinigių dalies.
6. Nors kreditorė remiasi Vilniaus apygardos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-98-803/2018), tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis šia nutartimi, kadangi pagal minėtoje byloje sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį šalys tiksliai ir aiškiai numatė taikos sutarties nevykdymo pasekmes, tai yra teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo prieš terminą. Nagrinėjamoje byloje kreditorė ir skolininkė nesusitarė dėl galimybės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl laiku nesumokėtos sumos, taip pat ir dėl delspinigių. Taikos sutartimi nėra susitarta, kad kreditorė turės teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl pagrindinės skolos sumos prieš terminą bei delspinigių, todėl teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Kreditorė UAB „Bauen“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti kreditorei vykdomąjį raštą dėl 8 400 Eur ir 0,04 proc. dydžio delspinigių išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Skolininkė neneigia, jog nevykdo taikos sutarties ir net neketina jos vykdyti, o galimai tyčia vilkina laiką, kad ir toliau galėtų neatsiskaityti su kreditore. Toks skolininkės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
7.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalims taikos sutartimi nesusitarus dėl to, kad vykdomasis raštas gali būti išduotas anksčiau nei numatytas galutinis atsiskaitymo terminas, vykdomasis raštas negali būti išduotas. Taikos sutartyje šalys nesusitarė konkretaus galutinio atsiskaitymo laiko, o susitarė dėl dešimties atskirų mokėjimų terminų. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kad visa skolos suma turi būti sumokėta 2020 m. rugpjūčio 31 d., šią dieną turi būti sumokėtas tik dešimtas mokėjimas. Skolininkė šiuo metu yra praleidusi keturis mokėjimus.
7.3. Šalių susitarimas, kad kreditorė galės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkei praleidus atskirus mokėjimus, nebuvo būtinas. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį kreditorė turi teisę kreiptis ir dėl dalies neįvykdytos taikos sutarties sąlygų. Įstatymas nesuponuoja, kad kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo galima tik suėjus galutiniam taikos sutarties vykdymo terminui. Toks atvejis, kai neišduodamas vykdomasis raštas praleidus kelis mokėjimo terminus, įtvirtintus taikos sutartyje, vien dėl to, kad šalys to konkrečiai nenurodė taikos sutartyje, ne tik prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigtų teismo galutinio procesinio sprendimo esmę, bet ir suteiktų galimybę skolininkams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
8. Skolininkė UAB „Datesta“ atsiliepimu į kreditorės UAB „Bauen“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kreditorė nepagrįstai teigia, jog skolininkė neketina vykdyti taikos sutarties ir galimai tyčia vilkina laiką. Pati kreditorė savo prašyme pripažino, kad skolininkė, nors ir pavėluotai, tačiau yra sumokėjusi tris įmokas pagal taikos sutartį. Skolininkė neatliko kitų mokėjimų dėl to, kad susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, susijusiais su COVID-19 pandemija ir karantino paskelbimu.
8.2. Pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį pagal kiekvieną sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas. Išimtys šioje teisės normoje numatytos tik tiems atvejams, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų. Nagrinėjama byla nepatenka į minėtas išimtis, todėl teismas negali išduoti kelių vykdomųjų raštų. Tai, jog CPK 646 straipsnio 3 dalis leidžia teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, nereiškia, jog teismas dėl tos neįvykdytos dalies gali išduoti kelis vykdomuosius raštus.
8.3. Kreditorė teisi, jog taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl konkretaus galutinio atsiskaitymo laiko, o susitarė dėl dešimties atskirų mokėjimų datų. Tačiau tik tada, jei po galutinės dešimtosios įmokos datos skolininkė vis dar nebus įvykdžiusi visos ar dalies taikos sutarties, kreditorė įgis teisę reikalauti visos nesumokėtos sumos ir netesybų, o teismas galės išduoti vieną vykdomąjį raštą. Nagrinėjamoje byloje kreditorė turi teisę skaičiuoti taikos sutartyje nustatytus delspinigius ir laukti paskutinės įmokos termino, po kurio, skolininkei neįvykdžius taikos sutarties sąlygų, galės teikti prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų įsipareigojimų priverstinio išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė dėl 27 513,81 Eur skolos mokėjimo tvarkos ir terminų, tai yra nustatė skolos mokėjimo grafiką, pagal kurį skola mokama dalimis kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pagal taikos sutarties 3 punktą tuo atveju, jei skolininkė vėluoja sumokėti bent vieną periodinę įmoką ar jos dalį ilgiau, kaip vieną mėnesį, kreditorė turi teisę reikalauti sumokėti papildomai 0,04 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Daugiau jokių papildomų sąlygų, nustatančių skolininkės atsakomybę už laiku neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas taikos sutarties sąlygas, šalys nenustatė.
11. Kreditorė nurodė, jog skolininkė laiku sumokėjo tik pirmąją įmoką, tuo tarpu kitas dvi įmokas sumokėjo pavėlavusi 20 ir 28 dienas. Po 2020 m. vasario 28 d., kada turėjo būti sumokėta ketvirtoji 2 800 Eur įmoka, skolininkė nebeatliko jokių mokėjimų. Todėl kreditorė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto dėl 8 400 Eur (trijų nesumokėtų įmokų) ir 62,72 Eur delspinigių išdavimo. Pirmos instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi pripažino, jog šalys taikos sutartimi nesusitarė, kad vykdomasis raštas gali būti išduotas anksčiau, nei numatytas galutinis atsiskaitymo terminas. Kreditorė atskiruoju skundu teigia, jog taikos sutartyje nebuvo nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas, tik atskirų dešimties mokėjimų terminai, o pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį galima išduoti vykdomąjį raštą ir dėl dalies neįvykdytų taikos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais kreditorės argumentais.
12. Pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį teismo patyvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Taigi taikos sutarties sudarymui, jos sąlygų aiškinimui bei vykdymui sistemiškai yra taikomos tiek bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios sutartis, tiek CPK nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą bei vykdomųjų raštų išdavimą. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto pagal šalių sudarytą taikos sutartį išdavimo, turi būti vadovaujamasis pačiomis taikos sutarties sąlygomis.
13. Nagrinėjamoje byloje šalys dėl 27 513,81 Eur skolos sumokėjimo sudarė vieną taikos sutartį ir šios sutarties 1 punkte aptarė būtent visos šios sumos mokėjimo tvarką ir terminus. Todėl, nors taikos sutarties 1 punkte numatytame mokėjimų grafike visa skolos suma yra išdėstyta į dešimt periodinių įmokų, taikos sutarties tinkamo vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas yra spręstinas, atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygų visumą. Pažymėtina, jog paskutinis mokėjimas pagal grafiką yra numatytas 2020 m. rugpjūčio 31 d., o už atskirų įmokų mokėjimo termino praleidimą yra numatytas tik 0,04 proc. delspinigių mokėjimas. Tuo tarpu galimybė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesumokėjus bent vienos įmokos ir nesibaigus paskutiniam mokėjimo grafiko terminui, taikos sutartyje nenumatyta.
14. Pagal CK 6.983 straipsnio 2 dalį taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas įstatymo normas (taip pat CK 6.983 straipsnio 2 dalies nuostatas), pripažino, jog negalima daryti išvados, kad jeigu teismo nutartis buvo priimta dėl keleto savarankiškų reikalavimų, kurių kiekvienas gali būti vykdomas savarankiškai, tai pagal išieškotojo prašymą vienoje byloje gali būti išduoti keli vykdomieji raštai, nes įstatyme nėra nustatytas toks teisinis reguliavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2008). Kreditorės atskirajame skunde nurodoma CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies taikoma tada, kai sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį, kuri jau yra iš dalies įvykdyta, taip pat atsižvelgiant į kitas taikos sutarties sąlygas, numatančias šalių atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą.
15. Nagrinėjamoje byloje skolininkė jau yra atlikusi dalį taikos sutartyje numatytų mokėjimų, dalies mokėjimų terminą yra praleidusi, taip pat dar yra likę dalis mokėjimų, kurių terminas nėra suėjęs. Kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą tik dėl tos mokėjimų dalies, kurių mokėjimo terminas yra praleistas. Tačiau atsižvelgiant į pačios šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, numatančias atsakomybę už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą, į CK nuostatas, reglamentuojančias taikos sutarties sąlygas, ir CPK nuostatas dėl vykdomųjų raštų išdavimo, pripažintina, jog toks kreditorės prašomas dalinis vykdomasis raštas neišduotinas, o teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo kreditorė įgis tik po 2020 m. rugpjūčio 31 d., jeigu skolininkė nebus sumokėjusi visos skolos sumos ir delspinigių už praleistus mokėjimo terminus.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
17. Skolininkė prašė priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Skolininkė pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatui sumokėjo 121 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Todėl skolininkei iš kreditorės priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti skolininkei UAB „Datesta“ iš kreditorės UAB „Bauen“ 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.