Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Ramunei Gilienei dalyvaujant ieškovams M. M., A. M., ieškovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovei V. J., jos atstovei advokatei G. Martinėnaitei, treč. asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., treč.asm. Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams nedalyvaujant, apie posėdį žino, tret. asm: A. K., R. G., I. K., J. V., R. V., A. P., A. B., U. B. S., V. J., A. Ž., O. A. R., J. B., A. P., J. K., apie posėdį žino, pranešta viešo paskelbimo būdu teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., M. M. ieškinį atsakovei V. J., tretieji asmenys - Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tret.asm: A. P., J. B., J. V., J. K., U. B. S., R. G., A. Ž., R. V., I. K., O. A. R., A. K., V. J., A. P., B. Ž., dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Tret.asm. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti fiziniai asmenys mano ,kad ieškinys tenkintinas ( b. l.19,21,78 tom. 4 ; b.l. 31,188 tom.3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Patikslintu 2013 m. kovo 6 d. ieškiniu (3 t. b.l. 170 – 176) bei 2013 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje patikslinę reikalavimą ieškovai teismo prašo pripažinti jiems teisę be bendraturtės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyv. namo 1A1m priestato 1a1p, gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato 5I1p, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos įteisinimo, bei priteisti iš atsakovės V. J. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai A. M., M. M. bei atsakovė V. J. yra bendraturčiai valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovams A. M. bei M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2013 05 23) matyti, kad nuosavybės teisės į likusio išvardinto nekilnojamojo turto dalį liko įregistruotos S. D. Š. (mirusios 2012 06 22) vardu ir jai priklauso 2/9 dalys, o V. J. - 8/18 dalys aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Pagal teismui pateiktą 2013 m. balandžio mėn. 8 d. Sutartį, mirus S.D. Š., jos turto paveldėtojas G. Š. paveldėjimo teises dovanojo atsakovei V. J.. Viešąjame registre nei minėta Sutartis, nei paveldėjimo teisės liudijimas po S.D. Š. mirties nėra registruoti.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 02-01-14127 buvo nustatytos 0,0894 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančios bendraturčiams dalys: V. J. – 0,0339 ha, A. M. – 0,0299 ha ir S.D. Š. – 0,0256 ha (1 t. b.l. 18). Vadovaujantis minėtu administraciniu aktu, nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) įgijo tik ieškovai Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (1 t. b.l. 158). Nuosavybės teisės į žemę yra įregistruotos A. M. – 299/894 žemės sklypo bei Lietuvos Respublikai – 595/984 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. A. M. 1978 metų rugsėjo 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyjant dalį gyvenamojo namo bei kitų pastatų iš buvusio bendraturčio, tarp šalių sutartyje buvo nurodyta pastatais bei žemės sklypu naudojimosi tvarka (1 t. b.l. 80, 23).LR Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduodamą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis minėta 1978 metų rugsėjo 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (1 t. b.l. 80), ieškovai naudojosi šiomis gyvenamajame name, pažymėtame indeksu 1A1m, patalpomis: II-4/9,13 kv.m. ir II-5/9,96 kv.m., namo priestate, pažymėtame 1a1m, patalpomis nuo II-1 iki II-3 (įskaitytinai) bei po jomis esančiomis rūsio patalpomis. Likusiomis patalpomis nuo 1-1 iki 1-3 ir nuo III-1 iki III-3 naudojosi kitos bendraturtės, t.y. V. J. ir S.D. Š. (1 t. b.l. 35, 2 t. b.l. 97). Pagal ankstesnių savininkų nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „A“, bendraturtėms V. J. ir S.D. Š. – pažymėta raide „B“, ir bendras žemės sklypo plotas pažymėtas raide „C“ (1t. b.l. 23).

1990 metais ieškovas A. M. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl jam priklausančios dalies gyv. name bei ūkio pastato rekonstrukcijos pagal jo pateiktą rekonstrukcijos projektą. Ieškinys buvo atmestas 1991-10-04 sprendimu teismui konstatavus, kad numatoma rekonstrukcija pažeis bendraturčių teises (1 t. b.l. 20).

Atsižvelgiant į bylos metu bendraturčių išsakytą nuomonę, ieškovai 1993-1996 metais be bendraturčių raštiško sutikimo savavališkai rekonstravo jiems priklausančias patalpas gyvenamajame name, bei nugriovus jiems priklausantį gyvenamojo namo priestatą 1a1m, ant jo senų pamatų pastatė naują mūrinį priestatą. Po atliktos rekonstrukcijos ieškovai naudojasi šiomis savo lėšomis bei jėgomis įrengtomis patalpomis: rūsyje - R-1/3,76; R-2/6,51; R-3/5,64; R-4/7,89; R-5/7,76 ir R-6/3,74, priestate 1a1p – 2-1/6,71 ir 2-2/5,30 bei gyvenamajame name – 2-3/9,15 bei 2-4/10,29 ir pastogėje – 2-5/2,46; 2-7/3,39; 2-8/6,11; 2-9/8,79 bei 2-6/11,69. Naujai įrengtoms patalpoms yra atlikti kadastriniai matavimai ir jie įregistruoti registro įmonėje (1 t. b.l. 150 – 152). Patalpa 2-6/11,69 kv.m. namo pastogėje buvo savavališkai įrengta bei inventorizuota jau 1983 07 11 ir tai patvirtina padaryta plane atžyma „Savavališka statyba“ (1 t. b.l. 28).

Iki aukščiau minėtų patalpų rekonstrukcijos ieškovams priklausančios patalpos buvo šildomos krosnimi, nebuvo dujinės viryklės, namas avarinės būklės (namo statyba 1902 metais), langai supuvę, nebuvo kanalizacijos, name nebuvo tualeto. Bendraturtės niekada nesutiko bei neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo, gyveno nepakankamai tvarkingai, tai patvirtina teismui pateiktos foto nuotraukos (1 t. b.l. 140 – 143 ir 2 t. b.l. 24-25). Ieškovų atlikta rekonstrukcija yra tik jiems priklausančių naudotis patalpų dalyje. Gyvenamasis namas rekonstruotas taip, kad jo aukštis atitinka bendrasavininkėms priklausančios gyvenamojo namo dalies aukštį. Gyvenamojo namo bei jo priestato 1a1p rekonstrukcija pradėta 1993 metais ir baigta 1996 metais.

1991 m. spalio 4 d. teismo sprendimu (1 t. b.l. 20) ieškovui A. M. buvo leista rekonstruoti ūkinį pastatą 2I1m, kuris priklauso visiems bendraturčiams. Siekiant išvengti konfliktų su bendraturtėmis, 1993 – 1996 metais ieškovai pasistatė jiems naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „A“/175 (1 t. b.l. 23), ūkinį pastatą 5I1p (4,50 m x 6,00 m.) su rūsiu bei mansarda, skirtą ūkio reikmėms. Šis ūkinis pastatas pastatytas neišlaikant 3 m atstumo iki gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų, tačiau šių sklypų pastatų ir žemės sklypų buvę bei esami bendraturčiai (tretieji asmenys) visi yra davę sutikimus ūkinio pastato 5I1p įteisinimui (1 t. b.l. 76-78, 132-134, 163, 2 t. b.l. 45, 139-140, 3 t. b.l. 32) ir byloje jokių pretenzijų ieškovams nereiškia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011). Kadangi gretimų sklypų bendraturčiai išreiškė savo sutikimus tiek atsiliepimuose į ieškovų ieškinį, tiek atskiruose raštuose, todėl priestato 5I1p statyba gretimų sklypų savininkų teisių nepažeidžia.

Pagal LR Statybos įstatymo (red. galiojanti nuo 2010 10 01) 23 str. 8 dalies 2 p. buvo paruoštas gyvenamojo namo 1A1m dalies, priestato 1a1m rekonstravimo ir ūkinio pastato 5I1p, esančių (duomenys neskelbtini), techninis projektas, kurį atliko UAB „GBK Archstudija“ 2011 m. gruodžio mėn., kuris buvo pateiktas susipažinimui valdos (duomenys neskelbtini) bendraturtėms, bei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, kadangi dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise valstybei. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo, kad neprieštarauja dėl savavališkos rekonstrukcijos bei statybos įteisinimo (1 t. b.l. 167, 2 t. b.l. 88).

Savavališkos statybos įteisinimas gali būti taikomas esant tam tikroms sąlygoms: 1) žemės sklype, kuriame yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus; 2) jei tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 3) statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Gyvenamojo namo, priestato rekonstrukcija bei ūkinio pastato 5I1p statyba atitinka minėtas sąlygas.

Pagal LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 p. kartu su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį šalinant savavalinės statybos padarinius su 8 dalies 1-8 punktuose kitais nurodytais dokumentais, privaloma pateikti valdos žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimus. Bendraturtė atsakovė V. J. sutikimo nedavė.

Neatsižvelgiant kada savavališka statyba pradėta, jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

LR Statybos įstatymo 28 str. numato galimybę ieškovams pašalinti savavalinę statybą įteisinimo būdu.

Teisiniai savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija (statyba) pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą leidžiantį dokumentą (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

LR CK 4.75 str.1 d. nustatyta, kad bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – rekonstruoti bendrą daiktą, bendrame žemės sklype pasistatyti statinį, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.).

LR Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad savo ruožtu bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto priešprojektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Atsakovės V. J. atsisakymas duoti sutikimą savavalinės statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui yra nepagrįstas. Atsiliepime į ieškinį (1 t. b.l. 96) atsakovė nurodė, kad ne ji turi būti atsakove šioje byloje, bet Kauno apskrities viršininko administracija, ginčijo atliktos rekonstrukcijos bei ūkinio pastato statybos pabaigos metus, kas neturi reikšmės, nesutiko su ieškovų nurodytomis materialinės teisės normomis, reiškė pretenzijas valstybinę statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, kad nekonstatavo savavališkos statybos fakto ir nesurašė ieškovams administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pan. Kaip savo teisių pažeidimą nurodė tai, kad ūkinis pastatas 5I1p yra trijų aukštų, susidedantis iš ūkinio pastato, garažo ir gyvenamosios patalpos, esančios 3-iame statinio aukšte ir kad šis pastatas užstoja atsakovėms šviesą virtuvėje, todėl buvo priverstos padidinti langą ir matomumas pagerėjo. Teigė, kad rekonstruotas namo priestatas neatitinka normatyvinių reikalavimų dėl priestato aukščių, o priestato stogas uždengia namo dalies stogą (1 t. b.l. 100, 101).

Šie nesutikimo motyvai yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl savo kaip bendraturtės teisių pažeidimo. Ūkiniame pastate 5I1p nėra numatyta įrengti jokių gyvenamųjų patalpų ir tai matyti iš byloje pateikto projekto (2 t. b.l. 130 – 134).

Savo teisių pažeidimą atsakovė V. J. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo antstolės R.Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (prijungt. prie bylos I tom. ). Šis rašytinis įrodymas neįrodo V. J. teisių pažeidimų dėl ieškovų įvykdytos savavalinės statybos. Iš minėto protokolo 1-4 punktų matyti, kad atsakovė V. J. prašė užfiksuoti fotonuotraukose jai priklausančio sandėlio 3I1m stovį, priklausantį tualetą (jo stovį), žemės sklypo atkarpos atstumą nuo taško 8 iki taško 9, prie pastatų 1I1m ir 2I1m esantį sklypą. Šie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla, nes nenagrinėjamas ginčas dėl atsakovei priklausančių pastatų stovio, dėl naudojimosi žemės sklypu. Protokole nurodyto pastato 1I1m valdoje iš viso nėra. Protokolo 5 punkte nurodyta, jog prašoma užfiksuoti, kad schemoje Nr.1 pažymėtas pastatas 1I1m užstoja atsakovei V. J. priklausančios patalpos langą. Antstolės R.Stašenienės nurodytoje schemoje Nr. 1 statinio 1I1m nėra. Toks pastatas nėra nurodytas ir viešąjame registre. Schemoje Nr. 2 yra langas patalpoje 3-1/7,03, kuris, atsakovės teigimu, yra užstojamas ieškovų ūkinio pastato 5I1p. Iš prie Protokolo pateiktos 21-os foto nuotraukos matyti, jog atsakovės eilės tvarka trečias langas yra name (foto nuotraukos kairėje pusėje) ir negali būti užstotas ūkinio pastato 5I1p (jis yra šioje foto nuotraukos dešinėje pusėje ir tarp namo bei ūkinio pastato 5I1p yra gan didelis atstumas). Protokolo nuo 23 iki 28 fotonuotraukose matosi, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogas yra dvišlaitis, o naujai rekonstruoto gyvenamo namo priestato 1a1m stogas yra vienšlaitis, todėl krituliai ar vanduo dėl tokios priestato stogo konstrukcijos negali tekėti nuo priestato stogo ant gyvenamojo namo stogo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams, ne tik atsakovei.

Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų dėl galimų savo teisių pažeidimų (LR CPK 178 str.), todėl jos atsisakymas duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei ūkinio pastato 5I1p statybos įteisinimui yra nepagrįsti.

Patenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 132 Lt. žyminio mokesčio (1 t. b.l. 111), už advokato paslaugas 1190 Lt. (2 t. b.l. 141, 142).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268,270, 93,98 str.str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams A. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir M. M. a.k(duomenys neskelbtini) teisę be bendraturtės atsakovės V. J. a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyv. namo 1A1m priestato 1a1p, gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato 5I1p, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos įteisinimo.

Priteisti iš atsakovės V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. M. a.k(duomenys neskelbtini), M. M. a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, viso: 1322(vienas tūk.tris šimtus dvidešimt du)Lt.

Priteisti iš atsakovės V. J. a.k(duomenys neskelbtini) 31(trisdešimt vieną)Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu -valstybei.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.