- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 1-906-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46331-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- Z. J.
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji.vieta - (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:
1) 1997-12-05 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams su 1/5 turto dalies konfiskavimu. Pritaikius BK 47 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 1998-09-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsnio l dalimi, BK 43 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su 1997-12-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
3) 1999-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 1997-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme, 1998-09-15 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Galutinė bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/4 turto konfiskavimu;
4) 2001-02-22 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straispnio 2 dalį, BK 271 straispnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams su 20 procentų turto konfiskavimu;
5) 2003-03-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 3 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams su 1/4 turto konfiskavimu. Paskirta bausmė subendrinta su 2001-02-22 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu.
6) 2005-03-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metai 2 mėnesiai. Paskirta bausmė subendrinta su 2003-03-26 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;
7) 2009-12-15 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnį. Paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2005-03-24 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metams 1 mėnesiui;
8) 2011-11-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - 25 parų areštas;
9) 2011-11-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams;
10) 2015-05-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams 21 dienai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams 14 dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas l metams, nustatant įpareigojimus; nuosprendis įsiteisėjo 2015-10-20, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2016-10-20;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2016-09-30 14.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai Z. J. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Raudojo kryžiaus ligoninės chirurgu O. G. ir nurodant, kad jos vyro sesuo prekybos centre patyrė traumą, gydymui reikalingi pinigai, kurių dalį sumokės vyro sesers sutuoktinis, tačiau tokios sumos nepakanka, reikia sumokėti papildomai 4000 Eur, Z. J. pasakius, kad ji tokios pinigų sumos neturi, gali duoti 600 Eur, įtikinus nukentėjusiąją padėti artimam žmogui ir sumokėti tariamai vyro seseriai gydymui reikalingas (duomenys neskelbtini), atėjo T. M.. Kaltinamasis melagingai prisistatė A. B., kuriam suklaidinta nukentėjusioji padavė 600 Eur. Tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2016-09-30 (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr(duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu šiais savo veiksmais pasikėsino apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įsigyti svetimą, Z. J. priklausantį turtą – pinigus - 600 Eur.
Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad 2016-09-30 ryte, apie 10.00 val., jam paskambino iš Kybartų pataisos namų ir paprašė nuvažiuoti į Kauną paimti pinigus. Kas skambino, jis tiksliai nežino, nes skambino iš skirtingų numerių, o jis ten bendrauja su keliais asmenimis. Skambino jam, nes tuo metu nerado kito žmogaus, kuris galėtų, todėl paprašė jo, kad paimtų pinigus, už paslaugą pažadėjo 200 Eur. Jam pasakė, kad žinute atsiųs adresą, iš kur reikia paimti pinigus. Jis išlipo Kalniečių mikrorajone, prie PC „Savas“ ir ten laukė, kol paskambins. Gavo žinutę, kad reikia eiti į (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie namo, jam pasakė durų kodą, kalbant telefonu užlipo laiptais ir paskambino į duris, užėjo į butą. Nukentėjusioji paklausė, ar jis yra M. B., jis atsakė, kad taip, nes taip jam liepė skambinęs asmuo, tada nukentėjusioji padavė 600 Eur, jis pasirašė. Buto numerio nepamena, žino, kad trečias aukštas, durys tiesiai, gali būti butas Nr. (duomenys neskelbtini). Duris atidarė rusiškai kalbanti moteris, ji kalbėjo laidiniu telefonu. Ji padavė jam 600 Eur iš spintos kupiūromis po 50 Eur, jis pasirašė M. B. vardu. Tada atsisveikino ir išėjo, pinigus buvo įsidėjęs į kišenę, nusileidus į apačią buvo suimtas pareigūnų, pinigai paimti. Informaciją apie tai, kam atiduoti pinigus, jam turėjo pranešti telefonu. Suprato, kad tai yra išvilioti pinigai, nes pats yra teistas už tokią veiklą. Atsakydamas į klausimus patvirtino, kad galėjo prisistatyti nukentėjusiajai A. B. vardu, šiuo metu tiksliai neatsimena. Savo elgesį vertina blogai, dėl jo gailisi, bet tuo metu neturėjo pinigų. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, darbas nuolatinis, uždirba 630 Eur, gyvena iš savo ir žmonos, kuri dirba slauge, uždirba 380 Eur, algų, turi tris vaikus – 4, 7 ir 14 metų, vaikai gyvena kartu.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. M. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusiosios Z. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru, anūku ir jo drauge. 2016-09-30, jai būnant namuose, apie 14.00 val. į namų laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio. Iš kokio abonento jai skambino nežino, nes telefono aparatas numerio nerodo. Atsiliepusi išgirdo moterišką balsą, kuris su ja pasisveikino rusiškai. Daugiau šiai moteriai nieko nepasakius, telefoną perėmė vyriškis, kuris jai prisistatė Raudonojo kryžiaus chirurgu O. G. ir pasakė, kad jos vyro sesuo prekybos centre patyrė traumą su kita moterimi ir dabar gydymui skubiai reikalingi pinigai. Asmuo, prisistatęs daktaru – chirurgu su ja kalbėjo rusiškai ramiu tomu. „Daktaras“ jai paaiškino, kad sesers vyras atveža dalį pinigų, tačiau per mažą sumą, ir jis Z. J. paklausė, kiek ji galėtų pridėti. Iš pradžių daktaras prašė 4000 Eur, tačiau ji pasakė, kad galėtų duoti tik 600 Eur. Tada „daktaras“ paklausė jos adreso ir ji pasakė. Tada „daktaras“ pasakė, kad netrukus ateis vyriškis, kuriam ji turės paduoti pinigus. „Daktaras“ jai liepė nesitraukti nuo telefono ir kartu su juo laukti ateinančio vyriškio. Maždaug po 15 min. į jos butą atėjo vyriškis, maždaug 30-40 metų amžiaus, apie 160 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs sportinio stiliaus mėlynomis kelnėmis ir mėlyna striuke. Vyriškis visą laiką kalbėjo mobiliuoju telefonu. Įėjęs į butą jis pasakė, kad atėjo pinigų. Ji jam padavė 600 Eur ir jo paprašė, kad jis parašytų vardą ir pavarde bei pasirašytų. Vyriškis, tai padaręs, išėjo. Jai sugrįžus prie telefono „daktaras“ pasakė, kad dar trūksta 500 Eur ir, kad tuoj vyriškis sugrįš jų paimti. Bet į namus atėjo policijos pareigūnas ir jai pasakė, kad ją apgavo sukčiai, o asmuo, iš jos paėmęs pinigus, yra sulaikytas. Taip pat ji parodė, kad pinigai - 600 Eur, kuriuos padavė nepažįstamam, vėliau jos atpažintam vyriškiui, grąžinti, todėl turtinė žala jai nepadaryta ir civilinio ieškinio nereikš. Niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 110,113-114);
- pareiškimu – protokolu, kuriame Z. J.parodė, kad 2016-09-30, apie 14:00 val., jai į laidinį namų telefoną, paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatęs Raudonojo kryžiaus chirurgu pasakė, kad jos vyro sesuo prekybos centre patyrė traumą ir gydymui reikalingi pinigai. Pasakiusi savo adresą sulaukė vyriškio, kuriam padavė 600 Eur (1 t., b. l. 8);
- asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji Z. J.atpažino T. M., kaip asmenį kuris atvyko pas ją į namus bei paėmė pinigus (1 t., b. l. 123-125);
- apžiūros protokolu, kurios metu užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ir buvo paimtas languotas sąsiuvinis be viršelio, ant kurio lapo apačioje ranka mėlynos spalvos rašikliu užrašyta - „A. B.“ ir pasirašyta dviem parašais. Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 13-17);
- asmens kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad iš T. M. paimti rasti pinigai - 600 Eur (1 t., b. l. 135-138);
- apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pas T. M. rasti 600 Eur. Prie protokolo pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 139-144);
- nutarimu ir pakvitavimu, kuriuose nurodyta, kad 600 Eur pakvitavimu grąžinti Z. J. (1 t., b. l. 116-120);
- apžiūros protokolu ir išklotinėmis, iš kurių matyti, kad išanalizavus visas abonento Nr. 8 630 19896 išklotines laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-01 matyti, kad abonentas nusikaltimo dieną 2016-09-30, 13:21:04 val., 13:29:14 val., 13:32:13 val. (prakalbėjo 3766 s, arba 62 min.), 14:35:19 val., 14:35:41 val. skambino į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. J., pateikta telefonų analizė (1 t., b. l. 63-67, 99-105);
- apžiūros protokolu ir išklotinėmis, iš kurių matyti, kad išanalizavus abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išklotines, matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. M., pateikta šių telefonų analizė (1 t., b. l. 99-102, 103, 89-94);
- apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas kompaktinis diskas su mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, paimto iš T. M., informacija, gauti pranešimai "judam" ir „Partizanu 49-55“ (1 t., b. l. 149-153).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje taikoma asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukčiavimu pasitvirtino - byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. M., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiosios Z. J. turtą – jis nuvyko pas nukentėjusiąją į namus ir paėmė jos perduotus pinigus, kol kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo skambino nukentėjusiajai į fiksuoto ryšio telefoną, ir melagingai pranešė, kad yra sužalota jos vyro sesuo ir jai reikalingas mokamas gydymas.
Kaltinamasis T. M. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai. Jo parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, be to, jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios Z. J. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris iš jos paėmė pinigus, be to, kaltinamasis buvo sulaikytas betarpiškai po to, kai paėmė iš nukentėjusiosios išviliotus pinigus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje (BK 24 str. 1 – 3 d.). Nustatyta, kad T. M. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiosios turtą veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nors minėtas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytasnebuvo, tačiau iš byloje esančių telefoninių ryšių duomenų matyti, kad T. M. nusikaltimo dieną kontaktavo su telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie veikė Kybartų pataisos namų zonos ribose. Nustatyta, kad Z. J. į fiksuoto ryšio telefoną 2016-09-30 skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat veikė Kybartų pataisos namų zonos ribose. Kaltinamasis patvirtino, kad suprato, jog dėl pinigų paėmimo jam paskambino iš pataisos namų. Iš to daroma išvada, kad kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė kartu bendram nusikalstamam sumanymui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad sukčiavimas įvykdytas kelių asmenų bendromis pastangomis, todėl net ir nenustačius kito nusikalstamą veiką padariusio asmens, pagal formuojamą teismų praktiką T. M. teisingai inkriminuotas bendrininkavimas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).
Kaltinamasis patvirtino, kad jis suprato, kad nukentėjusioji yra apgaudinėjama, kadangi anksčiau pats darė tokią nusikalstamą veiką, tačiau tai suvokdamas, paėmė jos duotus 600 Eur, iš kurių 200 Eur turėjo atitekti jam, likę pinigai – perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Sprendžiama, kad subjektyviai kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes, jų siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų tikslų, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl kaltinamasis privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus ir sukeltas nusikalstamas pasekmes.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis T. M. kaltę dėl atliktos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi nusikaltęs – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
T. M. nusikalto būdamas ankščiau dešimt kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, sukčiavimą (BK 27 str. 1 d.). Nors kaltinamojo atlikta veika vertinama kaip nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o jis pats yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus ir turi nuolatinį darbą, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo metu pagal 2015-05-28 nuosprendį). Jis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-65). Kaltinamasis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, Psichinės sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 4, 7, 66). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Nors T. M. 2016-10-24 iš Probacijos tarnybos išregistruotas kaip atlikęs bausmę, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė 2016-09-30, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p.). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 str. nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 str. nuostatas. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2015-05-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (neatlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į į bausmės laiką įskaitytą suėmimo laiką – 3 mėnesiai ir 13 dienų), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendį paskirtos bausmės.
T. M. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, turi šeimą, mažamečius vaikus, nuo 2016 m. gruodžio 13 d. turi nuolatinį darbą, šiuo metu pragyvena iš savo ir sutuoktinės darbo užmokesčio, teismo posėdyje nurodė, jog pakeis savo gyvenimo būdą, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą, siekiant paskatinti kaltinamojo pasiryžimą daugiau nenusikalsti, sudaryti jam galimybę išsaugoti sukurtus darbinius ryšius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtinas, kadangi bausmės tikslai, teismo vertinimu, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į T. M. tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes, jo elgesį, jam nustatytinos pareigos: tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neišeiti iš savo namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.).
T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-09-30 14.10 val. iki 2016-10-01 16.15 val. (dvi paras). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Daiktinius įrodymus byloje nuosprendžiui įsiteisėjus – nukentėjusiajai Z. J. grąžintus pinigus – 600 Eur, palikti nukentėjusiosios Z. J. nuosavybėje (1 t., b. l. 116-120, BPK 94 str. 1 d. 5 p.); sąsiuvinį, kuris saugomas byloje, nuosprendžiu įsiteisėjus, sunaikinti (2 t., b. l. 89, BPK 94 str. 1 d. 4 p.); tris kompaktinius diskus su abonentų išklotinėmis, išklotinių analize ir mobilaus ryšio telefono „Samsung“ duomenimis, saugoti byloje (1 t., b. l. 103, 149).
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-05-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.
Suėmimo laiką – nuo 2016-09-30 14.10 val. iki 2016-10-01 16.15 val. (dvi paras) įskaityti į laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 str.).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį:
- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš savo namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę T. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
- nukentėjusiajai Z. J. grąžintus pinigus – 600 Eur, palikti nukentėjusiosios Z. J. nuosavybėje;
- sąsiuvinį, kuris saugomas byloje, nuosprendžiu įsiteisėjus, sunaikinti;
- tris kompaktinius diskus su abonentų išklotinėmis, išklotinių analize ir mobilaus ryšio telefono „Samsung“ duomenimis, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.