Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas pareiškėjos I. Č. (toliau – pareiškėja) 2013-11-15 prašymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjai, nes prašymas neatitinka procesiniam dokumentam - nukentėjusiojo skundui ir jo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylų procesą bei šio proceso ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriaus (407-417 str.) nuostatos.

Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas šaliai, kuri yra kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, ar kitiems suinteresuotiems asmenims, parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.).

Žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme (BK 1 str.), tuo tarpu baudžiamojo proceso paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.).

Dėl atskirų nusikalstamų veikų — baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Taigi, privataus kaltinimo bylų procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 407 str.). Teisę paduoti skundą ir palaikyti kaltinimą turi nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str. 1 d., 408 str. 1 d.). Pareiškėja teismui pateikė netinkamą dokumentą – prašymą. Jei pareiškėja į teismą kreipiasi nuo savęs ir savo vardu tuomet teismui turėtų būti teikiamas procesinis dokumentas – nukentėjusiojo skundas.

BPK 412 str. nustatyti nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turiniui keliami reikalavimai, o būtent: skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 str. 2 d. numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

Taip pat, konstatuotina, kad pareiškėjos teismui pateiktame prašyme ne tik, kad nenurodytas teisingas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, bet nenurodyta (-os) pati (-ios) nusikalstama (-os) veika (-os), kuo ji (-os) pasireiškė, nenurodyta (-os) konkreti (-ios) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) padarymo vieta (-os), laikas (-ai), padariniai, kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtintų procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta; taip pat, nesuformuluotas (-i) konkretus (-ūs) kaltinimas (-ai) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), numatytos (-ų) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui. Pvz. trečiuoju prašymo reikalavimu pareiškėja prašo iškelti baudžiamąją bylą ir nubausti pagal LR BK 154 str. 2 d. arba pagal LR CK 2.24 str. 5 d. www.skundai.lt svetainės valdytoją, tačiau konkrečiai jo neįvardija, nenurodo, nors vienas iš teisinės atsakomybės ypatumų yra tai, kad ji yra asmeninė; taip pat, pareiškėja turėtų apsispręsti pagal kokią teiseną nori traukti teisinėn atsakomybėn kaltą asmenį – pagal civilinę ar pagal baudžiamąją, nes nuo to priklauso ir procesinio dokumento pobūdis, turinys bei jam keliami reikalavimai (pvz. inicijuojant civilinę teiseną atskirais atvejais turi būti sumokėtas žyminis mokestis, Civilinio proceso kodekso 80 str.); be to, pareiškėja, kreipdamasi į teismą, privalo pateikti pakankamą skaičių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų procesinio dokumento ir jo priedų kopijų, kad jas būtų galima išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Privataus kaltinimo bylų procesas ypatingas tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas – prokuroras (BPK 35, 42 str.), o kaltinimus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamajame kodekse, pareiškia ir juos palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str.). Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, kuriais jis kaltina nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nukentėjusysis – privatus kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą medžiagą, kad baudžiamoji byla, iškelta privataus kaltinimo tvarka, būtų teisingai išnagrinėta.

Kitas privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas galimai nusikalstamas veikas padaręs ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) iš esmės galioja tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių - rungimosi principas bei teisė į gynybą. BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes tik tuomet jis gali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, skundo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.

Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde be kitų duomenų taip pat turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, nes BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau prašyme nenurodyta (-os) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) padarymo vieta (-os), kuri (-ios) lemia bylos teismingumą.

Nurodyti procesinio dokumento surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, nustatyti bylos teismingumą, todėl, esant šioms aplinkybėms, prašymą priimti atsisakytina, grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Prašymo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą - privataus kaltinimo skundą, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į pareiškėjos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodytus trūkumus, kad pareiškėja galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, pareiškėjai rekomenduotina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba arba nemokama pirmine ir antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572), adresas internete www.teisinepagalba.lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti I. Č. 2013-11-15 prašymo.

Prašymą su priedais grąžinti I. Č..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.