Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-2270-122/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2-2270-122/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Atsakovas
S. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2270-122/2012.Proceso numeris 2-06-3-00146-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija 44.1.;44.5.2.8.;113.1.; (S) 113.8.;114.9.3.;116.1.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B., atsakovui S. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011-02-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-63 – parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą; neįvykdžius šio reikalavimo, per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį (jo dalį) ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys yra apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas paaiškino, jog dabartiniu metu atsakovo statinys yra priskiriamas prie pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijos. Anksčiau, prieš pasikeičiant įstatymui, ginčo statiniui, esančiam mieste, pagal galiojančias teisės normas, buvo taikomi II grupės nesudėtingų statinių reikalavimai, t. y. norint jį statyti, turėjo būti parengtas supaprastintas statybos projektas, kuriam turėjo pritarti tretysis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Toks pritarimas yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, bet atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Be to, įvertinus tai, kad savavališkas statinys yra miesto teritorijoje valstybinėje žemėje, reikalingas supaprastintas statybos projektas, kuriam išduoti turi būti gaunami rašytiniai savivaldybės bei kultūros paveldo departamento tarnautojų pritarimai, kurių šioje byloje taip pat pasigendama. Kaip matyti, atsakovas prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, pateikė neskubant tik po aštuonerių mėnesių. Vėliau terminas atsakovui buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Pažymėtina, kad surašius savavališkos statybos aktą, atsakovas jo teisėtumo neginčijo. Taip pat, esant ieškiniui teisme, dėl to, kad užbaigti pradėtas statinio įteisinimo procedūras, neprašė terminų pratęsimo, t. y. nepasinaudojo tokia teise. Mano, kad atsakovas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Kadangi atsakovas nuo savavališkos statybos akto surašymo (vasario mėnesio) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl statinio įteisinimo ar jo nugriovimo, todėl kreipėsi teisminės gynybos. Prašo ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais iš dalies sutiko. Pripažino, jog neturėjo statybos leidimo bei jam buvo duotas terminas iki 2011 m. rugsėjo 3 d. sandėlį nugriauti. Jam prašant inspekcija pratęsė terminą dar 3 mėnesiams, bet visų dokumentų dėl institucijų biurokratijos vis tiek nespėjo surengti. Kategoriškai nesutinka pradėtus darbus nugriauti, nes yra ruošiamas supaprastintas projektas minėtam statiniui įteisinti. Taip pat yra kreipęsis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Toks leidimas yra gautas 2011-10-28, bet nepakako duoto laiko pradėtam procesui pabaigti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad yra jam leista ruošti planą ir suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti, bet procesas neužbaigtas dėl įvairių, ne nuo jo priklausančių, priežasčių ir skirti ilgesnį, negu reikalauja ieškovas, statinio įteisinimo užbaigimo terminą, t. y. leisti iki 2013 m. kovo 1 d. sutvarkyti reikalingus dokumentus ir įteisinti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Tretiesiems asmenims apie ieškovės reikalavimus bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau posėdyje jie nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.39-44).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pažymėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nesuformuotas ir tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas būtų prašęs valstybinės žemės patikėtinio sutikimo supaprastintam statybos projektui (b.l.40-41).

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovo statinys pastatytas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, todėl ieškinio motyvai visiškai pagrįsti. Kadangi statinys pastatytas ant valstybei priklausančio žemės sklypo, nagrinėjamos bylos išsprendimas negali turėti tiesioginės įtakos savivaldybės civilinėms teisėms ar pareigoms. Jeigu atsakovas kreipsis į savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jo prašymas bus svarstomas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (b.l.42-43).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys iš dalies tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra suformuoti 5 nekilnojamojo turto objektai: (duomenys neskelbtini). Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) – neįregistruotas. Nekilnojamasis daiktas, pagal kultūros vertybių apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Šiam objektui yra nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas ((duomenys neskelbtini) yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis) (b. l. 10-11). Ieškovei 2011-01-28 atlikus faktinį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patikrinimą, buvo nustatyta, jog atsakovas savavališkai pastatė priestatą prie minėto gyvenamojo namo ir pagalbinį pastatą – sandėliuką (b.l.19-21). Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo iš atsakovo buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti ūkinio pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar apsaugoti statybvietę bei aplinką (b.l.16-18). Atsakovas tikrintojams pateikė 2000 metais gautą iš namo administruojančios bendrovės „Vitės valdos“ sutikimą pertvarkyti avarinės būklės sandėliukus (b.l.26-27). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui reikalavimą iki 2011 m. rugsėjo 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį (dalį) ūkinį pastatą – sandėlį (išoriniai matmenys: 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m), pastatytą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir sutvarkyti statybvietę (b.l.14-15). Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, nurodydamas, jog tvarkosi dokumentus, siekiant prieš 20 metų buvusias statybas įteisinti (b.l. 13). Terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, bet (duomenys neskelbtini) atlikus patikrinimą, nustatyta, jog atsakovas reikalavimo neįvykdė (b.l.12).

Namo gyventojai (duomenys neskelbtini) raštu Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriui paliudijo, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įėjimo į butą priestatas visada buvo, o atsakovas S. B. 1995 metais įsigijęs butą, jo naujai nestatė, o tik pakeitė avarinės būklės stogo dangą bei sutvirtino avarinės būklės sienas (b.l.27-29). Atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo nuomos sandėliukui – malkinei, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l.30). Taip pat, atsakovas, kaip namo gyventojų įgaliotinis, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Savivaldybę dėl leidimo pradėti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengti (b.l.46). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui leido pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Tretysis asmuo – Savivaldybė įsakyme pažymėjo, jog žemės sklypo plano rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti (b.l.47-50).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) išrašas pagrindžia, kad nuo 1950-02-20 iki 2011-03-21, Darbo žmonių deputatų Tarybos (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės pastatus (sandėliukus) valdė patikėjimo teise tretysis asmuo – Savivaldybė (anksčiau - Klaipėdos miesto DŽDT) , iš kurių vienas sandėliukas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas. Vėliau pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1922 metų statiniai (sandėliukai) yra nuo 2011-02-21 iš duomenų bazės išregistruoti ir sunaikinti (b.l.75-77).

Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad namo priklausiniai – sandėliukai iki šiol nėra nugriauti bei dėl avarinės būklės paremontuoti, todėl konstatuota savavališkoji statyba. Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovas yra pradėjęs statinių įteisinimo procedūras (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad tai, jog įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymui Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu, atsirado piliečiams galimybė per tam tikrus terminus savavališkus statinius įteisinti (Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.123 straipsnio 1 dalį, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas duotais terminais nebuvo įvykdytas, todėl ginčas spręstinas teisminiu būdu.

Taigi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 d. 1 p. numato, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju ieškovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Byloje nenustatyta aplinkybių, draudžiančių atsakovui užbaigti pradėtas statinio įteisinimo procedūras. Nustatyta, kad atsakovas dar iki savavališkos statybos akto surašymo, siekė įteisinti priestatą ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neeilinė, nestandartinė situacija, ką pripažįsta ir byloje dalyvaujantys asmenys, nurodydami, jog name gyvenančios šeimos savo poreikių patenkinimui pagal susitarimą susitvarkė bendro naudojimo patalpas savo nuožiūra, kad šeimoms būtų patogu gyventi, tačiau nenumatė tos aplinkybės, kad įteisinti atliktus pakeitimus bus be galo sudėtinga ir dokumentų tvarkymas užsitęs.

Svarbu dar kartą paminėti, jog byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovas yra tapęs namo gyventojų patikėtiniu ir siekia pradėtą procesą dėl žemės sklypo, ant kurio pastatytas namas su statiniais, nuomos užbaigimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog atsakovui turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistos teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.

Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas daro išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis ieškovę nugriauti priestatą, pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas suteikti atsakovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovui galint šia tvarka pasinaudoti, kuomet bus išspręsti žemės nuomos (privatizavimo) ir kiti klausimai.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės patikslintas ieškinys iš dalies yra tenkintinas, suteikiant atsakovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra sprendžiamas žemės sklypo nuomos klausimas, taip pat į tai, kad nėra žinomi tikslūs duomenys, kiek gali užtrukti minėto klausimo išsprendimas, o po to statybos dokumentų derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros, teismas daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų ypatingų, nestandartinių aplinkybių, minėta teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovui išaiškintina, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis per tris mėnesius nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį atsakovo lėšomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).

Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jos šalims nepaskirstomos. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi mokėjimo paduodant ieškinį, tokios išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį iš dalies tenkinti:

pripažinti atsakovo S. B. teisę pašalinti savavališkos statybos – statinių (sandėliukų), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, - padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.

Atsakovui S. B. neįvykdžius teismo įpareigojimo duotu terminu (per du metus), savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per vieną mėnesį nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį S. B. lėšomis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. B. 139,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt devyni Lt ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Elena Pauliukienė