- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- I-2423-406/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00200-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro, R. Z.
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei Jurgai Lukošiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. įgaliotos atstovės I. J. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, R. Z., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-2483 ir VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1-12; 2) bei įpareigoti atsakovą atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, buto Nr. 1 (kurį sudaro patalpos I-1, I-2, I-3, I-4, I-5) ir buto Nr. 2 (kurį sudaro patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5) registraciją, kurie dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
Pareiškėjo įgaliota atstovė skunde (b.l. 6,7) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymu pareiškėjo atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama įregistruoti atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 registraciją, nes dvibutį namą sudaro du butai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė tenkinti minėtą prašymą, nustačius, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys patvirtina, kad dvibutyje name nėra dviejų butų. Šis raštas buvo apskųstas VĮ Registrų centro centriniam registratoriui, tačiau 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 1-12 teritorinio registratoriaus sprendimas buvo paliktas galioti. Nurodė, kad šie atsakovų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi ginčo namas yra dvibutis, jame visada buvo du butai, todėl kadastro bylos duomenys apie dviejų butų nebuvimą neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pažymėjo, jog centrinis registratorius sutiko su argumentais, kad ginčo namas buvo suformuotas kaip dvibutis namas, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad dviejų butų teisinės registracijos nėra pagrindo atkurti, kadangi pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo namo atitinkamą dalį, o ne į konkretų butą šiame name. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įgijo teisę į dvibutį namą sudarančių abiejų butų atitinkamas dalis, o šių butų valdymo ir naudojimo tvarka pati savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nereiškia nei šių namo dalies patalpų atidalinimo, nei namo padalinimo į du atskirus butus, priklausančių pareiškėjui atitinkamomis dalims bendros dalinės nuosavybės teise, panaikinimo. Taip pat, nurodė, kad pateikti į bylą įrodymai - pasų kopijos patvirtina, jog ginčo name gyvenę asmenys deklaravo savo gyvenamąją vietą butuose Nr. 1 ir Nr. 2 ir tai pagrindžia aplinkybę, kad name yra du butai. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime (b.l. 32, 33), taip pat jo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Teigia, kad Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro bylos bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 27 d. duomenimis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas dviejų bendraturčių, t.y. 66/100 dalys ginčo namo yra įregistruota pareiškėjo K. J. vardu, 34/100 dalys ginčo namo yra įregistruotos R. Z.. Namo kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 1990 m. spalio 31 d. atliktus kadastrinius matavimus, kuriais užfiksuota, kad ginčo namą bendraturčiai įsigiję atitinkamomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro bylos duomenimis, bendraturčiai savo valios dėl ginčo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra išreiškę. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dvibučio namo registraciją atskirais butais. Be to, dėl ginčo namo atidalinimo būtinas ne tik bendraturčių sutikimas, bet ir atskirų turtinių formuojamų vienetų kadastrinės bylos bei pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro galimybę naudoti objektą pagal paskirtį. Nurodo, kad nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ginčo namo dalis, o ne į butus ir šiame name niekada nebuvo įregistruotų 2-jų butų. Šiuo atveju duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai teisėti ir naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo R. Z. palaiko atsakovo poziciją, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl gyvenamojo namo 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaikintų duomenų atkūrimo viešajame registre, ginčijant atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)KAS-2483 (b.l. 11) ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. spr 1-12 ( b.l. 13-15), kuriais prašomus pareiškėjo atkurti faktus atsisakyta atlikti.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), būtų įregistruoti 2 butai, vienas - jo vardu, antrasis – trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. vardu. Šiuo tikslu 2007 m. lapkričio 4 d. pareiškėjo įgaliota atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų viešame registre keitimo, prašydama atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 (kurį sudaro patalpos I-1, I-2, I-3, I-4, I-5) ir buto Nr. 2 (kurį sudaro patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5) registraciją, kurie dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b.l. 40). 2013 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. Nr. (3.4.5.)KAS-2483 VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo pareiškėjo atstovę, kad įrašyti naujus duomenis apie ginčo name esančius du butus, negali, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis keisti juos nėra juridinio pagrindo, kadangi nekilnojamojo turto registre butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra įregistruoti. Tai patvirtino ir centrinis registratorius ginčijamu 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. spr 1-12.
Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos, adresu (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos formoje (b.l. 70, 71) užfiksuota, jog gyvenamajame name yra du butai, tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 50, 51) patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre minėti butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra įregistruoti,
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. vasario 29 d. notariškai registruotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (duomenys neskelbtini)pareiškėjas K. J. įgijo 66/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 88,79 kv. m. (b.l. 35-37). Kita 34/100 namo dalis pagal 1990 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) buvo įgyta R. Z. vardu (b.l. 38). Minėtais sandoriais - teisės pagal testamentą liudijimu ir dovanojimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi atitinkamomis patalpomis tvarka (b.l. 35-38). Kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio 1990 m. lapkričio 5 d. pažymėjimo Nr. 20/160349 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 1990 m. spalio 31 d. atliktus kadastrinius matavimus (Namų valdos techninės apskaitos byla, adresu (duomenys neskelbtini), l. 50). Minėtoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo namas yra dviejų butų 88,79 kv. m. bendro ploto pastatas, kurį sudaro: I buto patalpos – I-1, I-2, I-3, I-4 ir I-5 bei II buto patalpos – II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, ir kuris buvo įgytas bei nuosavybės teisės įregistruotos kaip gyvenamojo namo, bet ne butais kaip atskirais nekilnojamojo turto objektais. Ginčo namo bendroji dalinė nuosavybė minima 1990 m. spalio 15 d. sutartyje, kuri buvo ir išliko iki šiol (Namų valdos techninės apskaitos byla, adresu (duomenys neskelbtini), l. 36). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo, kaip bendraturčiai, savo valios dėl jiems priklausančių gyvenamojo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jų suformavimo bei įregistravimo atskirais nekilnojamojo turto objektais, t.y. butais, nėra išreiškę. Taip pat nėra duomenų, jog gyvenamojo namo dalys įstatymų nustatyta tvarka būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus turtinius vienetus (CK 4.80 str.). VĮ Registro duomenimis nustatyta, jog nuo pat ginčo patalpų įsigijimo iki šiol ginčo patalpoms suteikti ne du, o vienas unikalus numeris, t. y. ginčo namas, kaip jau buvo pažymėta, niekada nebuvo suformuotas atskirais turtiniais vienetais.
Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 8 straipsnis).
Statinių kadastro duomenys, įrašomi į nekilnojamąjį kadastrą, yra išvardinti Kadastro įstatymo 6 str. 2 dalyje. Iš minėtos teisės normos matyti, jog turi būti nurodyta: objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys (1p.), unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką (2p.), patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką ( 3p.), statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas (4p.), statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai ( 5p.) ir kiti ( iš viso nurodyta 23 duomenys).
Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, Kadastro nuostatų 84 punktas).
Kaip jau minėta, administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (buto), suformavimą Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų numatyta tvarka. Pareiškėjo atstovų nurodyta aplinkybė ir į bylą pateikti įrodymai, jog ginčo namas nuo tarybinių laikų visada buvo faktiškai naudojamas dviejų šeimų kaip atskiri butai, sietini su gyvenamosios vietos deklaravimu ir registravimu, tuo tarpu Kadastro įstatymo taikymo požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi atskiri butai gali būti formuojami ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka (žr. LVAT teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑692/2013).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Taigi taisomi gali būti tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs duomenys. Konkrečiu atveju duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas ir centrinis registratorius pagrįstai atsisakė taisyti duomenis apie ginčo pastatą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo atstovės prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo (atstatymo) yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundas dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją, nepagrįsti ir netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.