Kauno apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimo, J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, 2016 m. gruodžio 30 d. 18 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, nustatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130² straipsnyje. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. B. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, nutraukė, padarydamas išvadą, jog nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, įvykio ir sudėties. Apeliaciniu skundu Institucija prašė, panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą ir J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lazdijų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, jog teismas nagrinėdamas J. B. administracinę bylą nevisapusiškai ir nepilnai įvertino tiriamo administracinio pažeidimo aplinkybes, bei šališkai įvertino liudytojų parodymus. Institucijos teigimu, teismas vertindamas liudytojų parodymus pripažino, kad policijos pareigūnų parodymai nepatikimi ir jais nesivadovavo motyvuodamas tuo, kad buvo tamsus paros metas, pareigūnų automobilis judėjo apie 54 km/h greičiu, ir jie nuo aikštelės (dirbtuvių kiemo) buvo 500 m atstumu, pravažiavus aikštelę, jų automobilis dar pravažiavo apie 370 m, apsisuko ir įvažiavo į aikštelę. Šios teismo nurodytos aplinkybės yra klaidingos ir neatitinka realios situacijos. Institucija pažymėti, jog dirbtuvių kiemas į kurį užsuko J. B. vairuodamas automobilį nuo kelio yra apie 30 m. Pareigūnai, pastebėję iš galo važiuojantį automobilį ir staiga sukantį į dešinę, apsisuko iš karto iš akių nepamesdami judančios transporto priemonės šviesų. Kad atstumas tarp transporto priemonių buvo ne didesnis kaip 100 m patvirtina atlikto eksperimento vaizdo įrašas, kurio skaitmeninė laikmena pridedama prie apeliacinio skundo. Atkreipiamas dėmesys, jog tamsiu paros metu ant dirbtuvių pastatų sienų aiškiai buvo matomos į kiemą įvažiuojančios transporto priemones šviesos, todėl pareigūnai negalėjo suklysti ir privažiavo būtent prie į dirbtuvių kiemą įsukusio automobilio „Audi 80“, vairuojamo J. B..Institucijos nuomone, skundžiamame nutarime teismo nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai tikrino, ar šiltas variklis, nes nebuvo tikri ar J. B. vairavo transporto priemonę, vertintina kritiškai, nes pareigūnai nurodė, kad J. B. vairuojamo automobilio variklis jiems privažiavus buvo užvestas ir karštas. Tai buvo tik papildomas įrodymas, kad J. B. tik ką įvažiavo į kiemą, nors šis tai neigė, teigdamas, kad čia stovi jau dvi valandas ir automobilio nevairavo. Institucijos teigimu, tai, kad D. J. skambino savo draugui R. P., nepaneigia tos aplinkybės, kad J. B. vairavo transporto priemonę ir jų pokalbio metu dirbtuvių kieme jo nebuvo.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu patikimais laikė tik J. B. draugų parodymus, kurie, Institucijos nuomone yra šališki ir suinteresuoti administracinės bylos baigtimi. Ir nors šių liudytojų parodymai nagrinėjimo teisme metu išsiskyrė ir nesutapo su teismui pateiktais įrodymais, šių aplinkybių teismas nevertino.Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. B., kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, prašė, atmesti Institucijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nagrinėdamas J. B. administracinę bylą nevisapusiškai ir nepilnai įvertino tiriamo administracinio pažeidimo aplinkybes bei nepagrįstai administracinę bylą J. B. atžvilgiu nutraukė. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu, teismas vertino įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus: Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas J. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, jis iš jo paimtas 2016 m. vasarą, tačiau 2016 m. gruodžio 30 d. jis automobilio nevairavo. 2016 m. gruodžio 30 d., vakare, jam priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jo prašymu vairavo R. P., atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančių dirbtuvių, automobilį pastatė aikštelėje ir persėdo į R. S. automobilį, kuriame gėrė alkoholį. Begeriant jis panoro parūkyti, o R. S. neturėjo žiebtuvėlio, todėl jis nuėjo į savo automobilį, prisidegė cigaretę ir pamatė link jų važiuojantį automobilį. Kadangi jų paimti turėjo atvažiuoti R. S. sūnus, jis įjungė ir mirktelėjo automobilio žibintais, taip duodamas suprasti, kad jie čia. Netrukus privažiavo policijos pareigūnų automobilis, jie patikrino, kad jo automobilio variklis yra dar šiltas, patikrino jo girtumą ir surašė protokolą dėl to, kad jis vairavo automobilį. Jis bandė aiškinti pareigūnams, kad automobilio nevairavo, tačiau pareigūnams vis tvirtinant, kad jis vairavo automobilį ir prisipažinus bus geriau, jis protokole pasirašė, kad prisipažįsta vairavęs automobilį. Automobilio jis nebuvo užvedęs (b. l. 24).Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. vairavo J. B. priklausantį automobilį ,,Audi 80“, kuriuo jis, J. B. ir A. S. grįžo iš lentpjūvės, A. S. išleido prie namų, o jis su J. B. nuvažiavo prie dirbtuvių, nes aikštelėje buvo susitarę susitikti su R. S.. Nuvažiavę į aikštelę persėdo į R. S. automobilį ir gėrė degtinę. Begeriant J. B. nuėjo į savo automobilį, nes norėjo parūkyti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir nustatę J. B. girtumą, surašė jam protokolą dėl vairavimo neblaiviam ir be teisės vairuoti, nors J. B. automobilio nevairavo, o tik sėdėjo. Iki policijos pareigūnams pasirodant jie jau buvo aikštelėje apie 15 min., jiems būnant skambino jo draugė D. J. (b. l. 24,25).Liudytoju apklaustas A. S. nurodė, kad dienos neprisimena, bet galėjo būti, kad 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, jį iš lentpjūvės į namus parvežė R. P., J. B. priklausančiu automobiliu. Ar jie vėliau kur nors gėrė, jis nežino (b. l. 44). Liudytoju apklaustas R. S. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 30 d., grįždamas iš Vilniaus, paskambino R. P. ir susitarė susitikti ir besibaigiančių metų proga išgerti. Jis atvažiavo su savo automobiliu prie (duomenys neskelbtini) esančios dirbtuvės, sustojo aikštelėje, netrukus atvažiavo R. P. su J. B., J. B. automobiliu, kurį vairavo R. P. ir jie persėdo į jo automobilį, kur gėrė alkoholį. Kažkuriuo momentu J. B. norėjo užsidegti cigaretę ir paprašė žiebtuvėlio, tačiau jis neturėjo, todėl J. B. išlipo iš automobilio sakydamas, kad nueis į savo automobilį. Mano, kad aikštelėje jie buvo maždaug apie 17.40 val. ar 17.45 val. Prisimena, kad jiems begeriant jo automobilyje, R. P. paskambino jo draugė, kuri, sužinojusi, kad R. P. geria, pagrasino iškviesti policijos pareigūnus. Netrukus po šio skambučio jie pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, pamanė, kad, turbūt juos bus iškvietusi R. P. draugė. Atvykus policijos pareigūnams J. B. buvo savo automobilyje, automobilis nebuvo užvestas, o pareigūnai jį apkaltino vairavus automobilį. J. B. neigė, tačiau jį pareigūnas nusivedė į automobilį, o sugrįžęs jis pasakė, kad pasirašė dokumentus, kad vairavo automobilį, nes pareigūnas įkalbėjo, sakė, kad taip bus jam geriau (b. l. 44,45). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. R. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 30 d. dirbo kartu su K. D., buvo (duomenys neskelbtini), kai važiuodami pastebėjo, kai paskui jų automobilį važiuojantis automobilis nusuko į aikštelę. Koks tai buvo automobilis jis neįsidėmėjo, tačiau matė, kaip automobilis sustojo aikštelėje prie dirbtuvių. Šis automobilio manevras jiems sukėlė įtarimų, todėl jie šiek tiek pavažiavę apsisuko ir atvažiavo į tą pačią aikštelę. Automobilis nebuvo pradingęs iš jų akiračio. Jis visada matė būtent tą patį automobilį. Aikštelėje rado J. B., sėdintį automobilyje, variklis ir šviesos buvo įjungti, matėsi, kad jis yra neblaivus, todėl K. D. nustatė girtumą ir surašė protokolą. Jis pats buvo priėjęs prie kitame aikštelėje esančio automobilio, kuriame buvo J. B. pažįstami. J. B. neigė vairavęs automobilį, bet jis patikrino, automobilio variklis dar buvo šiltas, variklis dirbo (b. l. 43,44).Liudytoju apklaustas K. D. parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. dirbant (duomenys neskelbtini), paskui jų tarnybinį automobilį važiuojantis automobilis nusuko į pakelės aikštelę. Ši aplinkybė sukėlė įtarimą, todėl per kitą įvažiavimą jie taip pat įvažiavo į aikštelę. Matė automobilio šviesas, nes buvo tamsus paros metas. Matė, kad automobilis juda ir jo iš savo akiračio nebuvo paleidę, tokio momento, kad jo nematytų nebuvo. Jiems privažiavus aikštelę, automobilis jau stovėjo, variklis buvo užvestas, variklis šiltas, matėsi, kad vairuotojas neblaivus, todėl nustatė girtumą ir surašė protokolą dėl vairavimo neblaiviam bei neturint teisės vairuoti. Koks automobilis važiavo paskui juos, neįsidėmėjo, bet tą automobilį visą laiką matė akyse, todėl žino, kad tai tas pats automobilis. Vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs, po to sėdėdamas tarnybiniame automobilyje prisipažino. (b. l. 64, 65). Liudytoja apklausta D. J. nurodė, kad prisimena, jog 2016 m. gruodžio 30 d. jos draugas R. P. buvo kažkur išvažiavęs su J. B. ir jo automobiliu, todėl ji jo nesulaukusi, jam paskambino. Paskambinusi paklausė, kur jis, o jis pasakė, kad dirbtuvių kieme geria butelį. Ji supyko, pagrasino iškviesianti policiją ir padėjo ragelį, tačiau policijos pareigūnams neskambino (b. l. 64).Teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu vertino ir įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautus rašytinius byloje surinktus duomenimis: policijos sistemos ataskaitą iš kurios matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. nuo 16.59 val. iki 18.11 val. D. J. pranešimas policijoje neužregistruotas (b. l. 55-57); liudytojo R. P. telefono išklotinę iš kurios matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. 17.46 val. jam (tel. (duomenys neskelbtini)) skambino D. J. (b. l. 53); prevencinės priemonės vykdymo planą, kuris patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 30 d. nuo 16 val. iki 1.00 val. Kelių policijos skyriaus pareigūnai A. R., K. D. automobiliu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patruliavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Iš maršruto istorijos matyti, kad policijos pareigūnų automobilis apie 18.05 val. važiavo (duomenys neskelbtini), maršrutas baigiasi įvažiavus į aikštelę 18.15 val., automobilio greitis - 54 km/h (b. l. 58-61); vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad automobilyje K. D. su J. B. kalbasi 5.33 min., pokalbio metu J. B. neigia vairavęs, nurodo, kad aikštelėje jie jau seniau atvažiavę, K. D. įtikinėja, kad jis vairavo; pokalbio pabaigoje J. B. sutinka, kad vairavo (b. l. 62); Alkotesterio kvitą, kuris patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 30 d. 18.25 val. J. B. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 7,8); pranešimą dėl J. B. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10); administracinių teisės pažeidimų registro išrašą, kuris patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. J. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., vairuotojo pažymėjimo sulaikymo data 2016 m. liepos 27 d., duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (b. l. 12–14).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai nutraukė J. B. administracinio nusižengimo bylos teiseną.Aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų K. D. ir A. R. parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje policijos pareigūnai K. D. ir A. R. kategoriškai patvirtino tas aplinkybes, jog automobilį matė visą laiką, jo nepaleido iš akiračio, automobilis iki sustojo buvo policijos pareigūnų matomumo zonoje. Jiems privažiavus aikštelę, automobilis jau stovėjo, variklis buvo užvestas ir šiltas, aiškiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Ir nors priėjus prie automobilio J. B. iš karto pradėjo neigti, kad jis vairavo, tačiau pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad mašiną vairavo būtent jis, kadangi jie nenutrūkstamai matė kaip J. B. automobilis važiavo, sustojo ir būtent vairuotojo pusėje su įjungtu varikliu ir šviesomis sėdėjo pats J. B.. Tai, kad policijos pareigūnai nenutrūkstamai galėjo matyti J. B. vairuojamą automobilį, kuris važiuodamas paskui jų tarnybinį automobilį nusuko į pakelės aikštelę ir sustojo, patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikta atlikto eksperimento vaizdo įrašas (b. l. 76). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su pareiškėju ir suinteresuoti kaip nors pakenkti duodant jam nepalankius parodymus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino liudytojų K. D. ir A. R. parodymus bei nepagrįstai juos laikė nepatikimais. Taip pat nesutiktina ir su skundžiamo nutarimo argumentu, jog tai, kad pareigūnai nebuvo tikri ar J. B. vairavo transporto priemonę, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame pareigūnas K. D. pasisodinęs J. B. daugiau nei 5 min. kalba su juo, šiam neigiant vairavus, tvirtina, kad jis vairavo, skatina jį pripažinti vairavus. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent minėtas vaizdo įrašas ir patvirtina, jog J. B. laisva valia, po pareigūno paskatinimo elgtis sąžiningai ir pripažinti akivaizdžius faktus, kuriuos matė pareigūnai, pripažino vairavęs automobilį. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad asmuo suprasdamas negalėjimą paneigti pareigūnų matytus jo veiksmus (automobilio vairavimą), nusprendė pažeidimą pripažinti. Tai, kad J. B. sutiko su padarytu pažeidimu ir dėl jo gailėjosi, taip pat patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole esantis J. B. paaiškinimas (b. l. 4). Sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, jog apylinkės teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu patikimais laikė tik J. B. draugų R. P., A. S., R. S. parodymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, jų suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti J. B. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus, kadangi jie yra geri draugai. Jų parodymai prieštarauja liudytojų K. D. ir A. R. parodymams, kurie, kaip jau buvo minėta, yra patikimi ir nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nors pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš įrodymų, dėl J. B. kaltės nebuvimo, laikė telefono išklotinę, kuri patvirtino, kad D. J. skambino R. P. 17.46 val. ir jis nurodė, kad dirbtuvių aikštelėje geria alkoholį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kaip ir nurodyta apeliaciniame Institucijos skunde, tai, kad R. P. skambino draugė D. J., nepaneigia tos aplinkybės, kad J. B. vairavo transporto priemonę ir pokalbio metu dirbtuvių kieme jo nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad J. B. , 2016 m. gruodžio 30 d. 18 val. 15 min. pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, nustatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 1302 straipsnyje, todėl skundžiamas teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimas, kuriuo administracinė teisės pažeidimo byla J. B. atžvilgiu buvo nutraukta naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo J. B. už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą baustinas. Pažymėtina, jog įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pagal ANK normas J. B. už jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl perkvalifikuoti veiką, kaip lengvesnę pažeidėjo atžvilgiu, nėra pagrindo.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.J. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Praeityje asmuo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam, ko pasekoje asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones, o tai itin neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei rodo, kad teise vairuoti transporto priemones jis ne kartą naudojosi neatsakingai, jo polinkį daryti šiurkščius pažeidimus, taip pat ir tai, kad anksčiau skirtos nuobaudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose su transporto priemonės konfiskavimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: J. B., pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje ir skirti jam 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šis nutarimas neskundžiama ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.