Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-04 · Administracinė byla Nr. AS-146-464-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-04
Bylos Nr.
AS-146-464-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
R. V. Z.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS146–464/08Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. Z. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas R. V. Z. skundas, kuriuo jis prašė teismą:

1) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją kaip įmanoma trumpesniais terminais patikslinti visas 1999 metais išduotas J. Z. išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir persiųsti jas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui;

2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įtraukti J. Z. į šiuo metu vykstančio Geisiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pildymo etapo pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašą ir įpareigoti svarstyti J. Z. prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai žemę natūra Geisiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pildymo etape;

3) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su R. V. Zdanavičiumi valstybinės žemės, esančios Geisiškių kadastro vietovėje, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone, nuomos sutartį, kurioje būtų nustatytas valstybinės žemės nuomos terminas iki tol, kol bus atkurtos J. Z. nuosavybės teisės, ir kurios sąlygos atitiktų 2003 m. vasario 15 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) sutarties su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, kuria jam išnuomota 73,78 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės, sąlygas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad skundas dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, gali būti paduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, jis per 20 dienų nuo gavimo dienos galės būti apskųstas administraciniam teismui. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsniu. Konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką bei vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį šiuos skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). R. V. Z. skunde ginčas keliamas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apskrities viršininko administracija nėra priėmusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Z., teismo manymu, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad, nesutikdamas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 20-423, ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis bandė išspręsti ikiteismine tvarka, paduodamas skundą Nacionalinei žemės tarnybai, pripažinta, jog jis nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl jo skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo manymu, teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčas privalo būti nagrinėjamas išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau neatsižvelgė į tai, kad dėl to paties ginčo jis jau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (prie skundo pridėta Nacionalinės žemės tarnybos 2008-02-05 rašto Nr. 4B-(3.5)-Z-27-144 kopija). Skunde pareiškėjas paaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba ginčo iš esmės neišsprendė, tik išsiuntė atsakovams raštus, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. Po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo skundą, jis pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau pastaroji priėmė jo netenkinantį sprendimą, kurį jis apskundė teismui (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-06 sprendimas Nr. 20-423 dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos ir pardavimo). Kadangi jo skundas ir visa jame aprašyta situacija jau buvo nagrinėta Nacionalinėje žemės tarnyboje, pareiškėjas mano, jog antrą kartą kreiptis į tą pačią tarnybą dėl to paties skundo nagrinėjimo ir susidariusių aplinkybių ištyrimo nėra tikslinga (privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos instituto paskirtis - sutaupyti ginčo šalių ir teismo laiką bei finansines sąnaudas, suteikiant galimybę išspręsti kilusį ginčą, nesikreipiant į teismą). Dėl to paties ginčo pareiškėjas pažymi jau kreipęsis tiek į Nacionalinę žemės tarnybą, tiek ir į Seimo kontrolierių įstaigą (šios institucijos iš esmės ginčo neišsprendė, jų priimti sprendimai pareiškėjo netenkino). Pareiškėjo manymu, teismo nurodymas dar kartą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pakartotinai išnagrinėti susidariusią situaciją, prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, sudaro dirbtines biurokratines kliūtis ginčą iš esmės nagrinėti teisme ir varžo jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, juo labiau, kad skundžiamuose Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, dėl kurių savo 2008 m. vasario 5 d. rašte 4B-(3.5)-Z-27-144 nebūtų pasisakiusi Nacionalinė žemės tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia atsakovų (Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos) neveikimą (jų kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimą) iki sprendimo atkurti nuosavybės teises J. Z. priėmimo, o taip pat prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su juo valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje būtų nustatytas žemės nuomos terminas iki tol, kol bus atkurtos J. Z. nuosavybės teisės, ir kurios sąlygos atitiktų 2003 m. vasario 15 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) sutarties su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, kuria jam išnuomota 73,78 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės, sąlygas. Pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu (o būtent toks yra šioje byloje nagrinėjamas skundas), iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko apsvarstytus tokius prašymus ir skundus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 bei Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotuose „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 466-468) pažymėta, jog ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai, o pastarosios sprendimą – teismui. Tokia privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka taikoma ir tais atvejais, kai skundžiamas valstybės ar savivaldybės institucijos vengimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba tokių veiksmų atlikimo vilkinimas iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Jei specialieji įstatymai nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir ginčo šalis nesutinka su šios institucijos sprendimu, įstatyme (ABTĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalys) konkrečiai nurodyta kokia tvarka asmuo toliau gali ginti savo galimai pažeistas teises – kreiptis į administracinį teismą per įstatymu nustatytą terminą (per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o tais atvejais kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šios tvarkos laikėsi (2008 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr.4B-(3.5)-Z-27-144), tačiau praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą ir neprašė teismo šį terminą atnaujinti, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 straipsnis). Iš 2008 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr.4B-(3.5)-Z-27-144 matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo nagrinėjami iš esmės tie patys klausimai (nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės nuomos) dėl kurių pareiškėjas 2008 m. liepos 8 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą. Jei asmuo praleidžia skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, turėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o ne 3 punktą.

Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai įstatymai nustato, jog prieš kreipiantis į teismą privalu pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundas teismui turi būti paduotas laikantis tos tvarkos ir terminų, kuriuos nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalys. Minėtos įstatymo normos nenumato alternatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo būdu ir nustato, kad pasibaigus teisės aktais nustatytai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrai, su sprendimu nesutinkantis asmuo gali paduoti skundą teismui. Todėl pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, kad pasibaigus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrai (ji baigėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.4B-(3.5)-Z-27-144) jis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė skundo teismui (pareiškėjo 2008 m. balandžio 15 d. prašymas žemės suteikimo klausimais Lietuvos Respublikos Prezidentui pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, priėmusiai 2008 m. birželio 6 d. sprendimą Nr.20-423), neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio reikalavimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio prasme išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos yra ne visos valstybės institucijos, kurioms asmuo pateikė skundą prieš kreipdamasis į teismą, o tik tos institucijos, kurioms specialiaisiais teisės aktais suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją nagrinėti ginčus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žemės reformos klausimais iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ginčus išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka pavesta nagrinėti apskričių viršininko administracijoms ir Nacionalinei žemės tarnybai). Pareiškėjo nurodyta Seimo kontrolierių įstaiga Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio prasme nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis kreipėsi į šią instituciją nagrinėjamu aspektu nėra reikšmingas.

Pirmosios instancijos teismas, nors rėmėsi kitais motyvais ir teisiniu pagrindu (nepriimti skundo remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu nebuvo pagrindo) negu apeliacinės instancijos teismas, tačiau pareiškėjo skundo nepriėmė pagrįstai (buvo pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą). Tuo atveju, jei skundą atsisakoma priimti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant to paties įstatymo 34 straipsnio 1, 2 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjui nėra kliūčių kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą iš naujo kartu pateikiant prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, jei pareiškėjas turi įrodymų, kad terminą paduoti skundą jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. Z. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė