- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- 2-1421-760/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00312-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9272,27 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad draudikas neatlygino jam pagal KASKO draudimo sutartį visų turėtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimu. Automobilio remontas jam kainavo 8410,22 Eur, pakaitinio automobilio nuoma – 4235 Eur, viso 12645,22 Eur. Draudimas jam pervedė 3372,95 Eur, todėl prašo priteisti likusią 9272,27 Eur draudimo išmoką.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovui apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką pagal sudarytos sutarties sąlygas ir jokios ieškovo nurodytos papildomos išmokos neprivalo mokėti. Ieškovo nuostolių dydį paskaičiavo pagal trijų komercinių pasiūlymų išvestą aritmetinį vidurkį ir nustatė, kad tikslus ieškovo nuostolių dydis yra 3532,95. Kadangi sutartyje buvo numatyta 160,00 Eur besąlyginė išskaita, tai ieškovui viso sumokėjo 3372,95 Eur išmoką. Ieškovas pasirašė draudimo sutartį su sąlyga, kad transporto priemonės remontas bus organizuojamas draudiko pasirinkimu. Tačiau ieškovas automobilio remontą atliko savo pasirinktuose servisuose, apie juos atsakovas sužinojo tik kai ieškovas pateikė prašymą sumokėti automobilio remonto išlaidas. Ieškovas nederino su atsakovu remontto darbų apimties ir kainos, nederino sąmatų. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra galimybės nustatyti remonto darbų apimties, negalima įvertinti jos pagrįstumo ir kokios būklės detalės yra nupirktos. Ieškovas neatskleidė atsakovui kada, kur ir kiek laiko remontavo apdraustą automobilį, todėl neturėjo objektyvios galimybės suteikti jam pakaitinį automobilį. Ieškovas nepranešė atsakovui, kad išsinuomojo pakaitinį automobilį, apie tai sužinojo, kai gavo ieškovo prašymą sumokėti nuomos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Draudimo sutartis), kuria 2017 m. rugpjūčio 15 d. - 2018 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiui savanoriškuoju draudimu buvo apdraustas automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-89). Draudimo liudijime nurodyta, kad automobilis apdraustas draudimo variantu „draudimas, išskaitant nusidėvėjimą“, „remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“, „draudimo suma - transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną“, „besąlyginė išskaita – 160,00 Eur“.
2017 m. spalio 12 d. V. N. pranešė atsakovui apie 2017 m. spalio 11 d. įvykio metu patirtą apdrausto automobilio „M. B.“ apgadinimą. 2017 m. spalio 13 d. atsakovo atstovas UAB „A.“ ekspertas atliko sugadinto automobilio apžiūrą, sugadinimus užfiksavo transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 90). 2017 m. spalio 17 d. atsakovas sudarė automobilio remonto sąmatą pagal kurią nustatė, kad remonto kaina, išskaičius dalių nusidėvėjimą ir besąlyginę išskaitą sudaro 2 828,91 Eur (b. l. 20 - 24). Ieškovas, nesutikdamas su šiuo draudimo išmokos dydžiu, kreipėsi į turto vertintoją E. L. dėl automobilio remonto sąmatos sudarymo. 2017 m. spalio 25 d. turto vertintojo sudarytoje automobilio remonto sąmatoje nurodyta, kad automobilio remonto kaina, išskaičius dalių nusidėvėjimą yra 9 020,64 Eur be PVM (b. l. 16-19). Atsakovas perskaičiavo 2017 m. spalio 17 d. nustatytos draudimo išmokos dydį, jį apskaičiavo pagal gautų trijų remonto įmonių sąmatų vidurkį (b. l. 112, 114 – 122). Nustatė, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 3372,95 Eur, išskaičius 160,00 Eur išskaitą (b. l. 123). Ieškovas nesutiko su šia draudimo išmokos suma, atliko automobilio remontą savo pasiriktuose servisuose. 2018 m. sausio 26 d. atsakovui pateikė dokumentus apie patirtas išlaidas remontuojant automobilį ir išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma. Ieškovas 2018 m. vasario 14 d. rašte pateikė reikalavimą atsakovui apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką pagal jo pateiktas išlaidas patvirtinančius dokumentus, taikant draudimo sutartyje nustatytus išskaitymus (b. l. 5-6). Atsakovas 2018 m. vasario 22 d. pervedė ieškovui 3372,95 Eur draudimo išmoką (b. l. 123).
Dėl reikalavimo atlyginti automobilio remonto išlaidas
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo papildomas 5037,27 Eur automobilio remonto išlaidas tenkinamas iš dalies.
Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės), kurios yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis, yra numatyta nuostolių nustatymo, draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Taisyklių 9.1 punkte reglamentuota, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų, dažymo darbų, keičiamų dalių (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo) ir dažymo medžiagų vertė (Taisyklių 9. 5 punktas). Taisyklėse numatyti draudimo išmokos apskaičiavimo būdai, kai nepateikiami arba pateikiami transporto priemonės išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taisyklėse numatyta, kad draudimo išmoka gali būti apskaičiuojama pagal faktiškai atliktus remonto darbus ir jų vertę (9.6.2 punktas), arba pagal teorinę sąmatą, sudarytą pagal 9.6.1 punktą. Taisyklių 1.25 punkte atkūrimo išlaidos apibrėžiamos kaip būtinos apdrausto automobilio remonto darbų bei keičiamų dalių išlaidos, reikalingos automobiliui dėl draudžiamojo įvykio suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikęs pranešimą apie 2017 m. spalio 11 d. įvykį, iš karto nenurodė atsakovui, kad jis pageidauja atlikti įvykio metu sugadinto automobilio remontą. Todėl atsakovas pagrįstai 2017 m. spalio 17 d. apskaičiavo draudimo išmoką pagal Taisyklių 9.6.1.1 punktą, tai yra pagal draudiko nurodytus remonto darbų įkainius ir keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainas. Ieškovui nesutikus su atsakovo nustatyta būtinąsias automobilio remonto išlaidas atlyginančios draudimo išmokos suma - 2 828,91 Eur, atsakovas kreipėsi į remonto įmones UAB „A. d. s.“, UAB „A. s.“ ir UAB „M. a.“ dėl automobilio remonto sąmatų sudarymo. Įmonės pateikė remonto sąmatas (b. l. 114-122). Atsakovas pagal trijų komercinių pasiūlymų vidurkį nustatė 3 532,95 Eur dydžio būtinas automobilio atkūrimo išlaidas. Iš nustatytos sumos išskaičiavęs draudimo sutartyje nustatytą 160 Eur išskaitos sumą, atsakovas ieškovui pasiūlė, o vėliau ir išmokėjo 3 372,95 Eur draudimo išmoką. Pažymėtina, kad ieškovas automobilį apdraudė, pasirinkdamas draudimo variantą „remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“. Nustatyta, kad atsakovas siūlė ieškovui automobilį remontuoti jų rekomenduojamuose servisuose, teikė ieškovui servisų sąrašą, jų adresus (b. l. 93-111). Tačiau ieškovas automobilio remontą atliko savo pasirinktuose servisuose ir pateikė atsakovui apdraustos transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: - dėl 734,91 Eur už automobilio užrakto ir naudoto žibinto įsigijimą (b. l. 29-30); dėl 700 Eur už M. sparno su stogu įsigijimą (b. l. 32, 36-37); dėl 110,87 Eur už automobilio apdailos įsigijimą (b. l. 34); dėl 3 480 Eur už automobilio remonto darbų atlikimą E. K. įmonėje „E.“ (b. l. 38); dėl 3 270 Eur už V. J. suteiktas paslaugas (atliktą autodiagnostiką ir remontą, elektros instaliacijos remontą, automobilio kompiuterio remontą ir programavimą) (b. l. 28, 39). Ieškovas nurodo, kad šios išlaidos buvo būtinos automobilio būklei, buvusiai iki 2017 m. spalio 11 d. įvykio, atkurti.
Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovas privalėjo atlikti sugadintos transporto priemonės remontą draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse, nes ieškovas transporto priemonę apdraudė su sąlyga „transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“. Tokią pareigą draudėjui numato ir Taisyklių 13.2.11.17 punkto nuostatos (b. l. 68). Tačiau šiame Taisyklių punkte taip pat aptarta tvarka kaip mokama draudimo išmoka, kai draudėjas šios pareigos neįvykdo. Numatyta, kad tokiu atveju draudimo išmoka mažinama 20 %. Kaip jau buvo nurodyta, šalims nesutarus dėl išmokos dydžio, ieškovas informavo atsakovą, kad automobilį remontuos savo pasirinktame servise. Atsakovas raštu ir telefonu pranešė ieškovui, kad jam nusprendus automobilį taisyti savo pasirinktame servise, kurio nėra draudiko rekomenduotinų remonto įmonių sąraše, pagal Taisyklių 13.2.11.17. punktą, draudimo išmoka bus mažinama 20 % (b. l. 10-11, 161). Todėl teismas konstatuoja, kad, atsakovas, gavęs iš ieškovo dokumentus, patvirtinančius ne jo rekomenduotoje remonto įmonėje patirtas apdrausto automobilio remonto išlaidas, privalėjo perskaičiuoti draudimo išmoką ir sumažinti ją pagal Taisyklių 13.2.11.17 punktą. Tačiau atsakovas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos pagal ieškovo pateiktas automobilio atkūrimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nesprendė dėl draudimo išmokos sumažinimo 20 % dydžiu. Atsakovas pranešė ieškovui, kad draudimo išmoką apskaičiavo pagal Taisyklių 9.6.1., punktą, atsižvelgiant į tai, draudikui nebuvo pateikti remonto darbų sąskaita ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b. l. 7-8). Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal ieškovo pateiktus faktinius duomenis, motyvuojant, kad ieškovas neatskleidė atsakovui kokiose remonto dirbtuvėse remontuoja automobilį, nederino iš anksto remonto darbų sąmatos, iš pateiktų dokumentų neturi galimybės patikrinti darbų apimties ir vertės, negali iš darbus atlikusių servisų pareikalauti detalesnės informacijos apie suteiktas paslaugas, o ieškovas jiems reikalingos informacijos neteikia.
Vertinant šias atsakovo nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad Taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant nuostolio dydį, atsižvelgiama į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Transporto priemonės techninės apžiūros akte yra išvardytos keičiamos ir remontuojamos automobilio „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalės (b. l. 90). Automobilio apžiūros akto pastaboje nurodyta: „nustojo veikti automobilio bagažinės dangčio kilnojama pavara, nustojo veikti galinių sėdynių elektrinis valdymas“. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pastaboje nurodyti sugadinimai visiškai nesusiję su 2017 m. spalio 11 d. įvykiu, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad pastaba parašyta toje transporto priemonės techninės apžiūros akto vietoje, kur nurodomi su įvykiu nesusiję sugadinimai, neduoda pagrindo tvirtinti, kad pastaboje užfiksuoti sugadinimai nebuvo padaryti įvykio metu. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad 2017 m. spalio 11 d. buvo apgadintas automobilio stogas, bagažinė, galinis sparnas, nustojo veikti automobilio bagažinės dangčio, galinių sėdynių elektroninis valdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovo parodymais. Pažymėtina, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktą surašė atsakovo partnerio UAB „A.“ atstovas, todėl atsakovas turėjo galimybę kreiptis į šią įmonę ir išsiaiškinti, ar pastaboje nurodyti automobilio sugadinimai yra nesusiję su 2017 m. spalio 11 d., įvykiu. Atsakovui nepateikus įrodymų, teismas konstatuoja, kad pastaboje nurodyti sugadinimai atsirado būtent 2017 m. spalio 11 d. įvykiu metu.
Atmestina kaip nepagrįsta atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovui nepateikus papildomų dokumentų ar paaiškinimų, nėra galimybės nustatyti automobilio remonto bei detalių kainos. Byloje yra įrodyta, kad ieškovo automobilio remontą atliko E. K. įmonė „E.“, kur šios įmonės išduotoje 2017 m. gruodžio 20 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyti atlikti remonto darbai ir šių darbų kainos (b.l. 38). Ši įmonė atliko dalinį automobilio ardymą ir surinkimą, dešinės pusės galinės šoninės dalies ir stogo dalies pakeitimą, galinio dangčio tiesinimą, dešinės pusės šoninės dalies ir dangčio paruošimą dažymui, bei jų dažymą. Teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad šie darbai nesusiję su 2017-10-11 įvykio metu padarytais sugadinimais. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. 2017-12-20 kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovas už nurodytus remonto darbus sumokėjo E. K. įmonei „E.“ 3480 Eur (b. l.38).
Taip pat nustatyta, kad ieškovo automobilio remontą atliko ir V. J., dirbantis pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Iš 2018-01-12 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. J. atliko automobilio diagnostiką, automobilio kompiuterio ir elektros instaliacijos remontą, automobilio kompiuterio programavimą. Atliktų darbų kaina – 3270 Eur. Atmestina kaip neįrodyta atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad šios išlaidos nesusijusios su 2017 m. spalio 11 d. įvykio metu atsiradusiu automobilio sugadinimu. Kaip jau buvo nurodyta, Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad po įvykio neveikė apdrausto automobilio bagažinės dangčio, galinių sėdynių elektroninis valdymas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad ieškovo sumokėtos 3270 Eur išlaidos buvo būtinos automobilio būklei, buvusiai iki 2017 m. spalio 11 d. įvykio, atkurti. Atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad nei vienas servisas, taip pat ir ieškovo pasirinktas turto vertintojas sąmatose nenumatė jokių diagnostikos ar elektros instaliacijos remonto darbų, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad šie gedimai buvo padaryti 2017 m. spalio 11 d. įvykio metu. Byloje taip pat nebuvo nuginčyta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo įsigytos detalės - automobilio užraktas, žibintas, automobilio apdaila, galinis sparnas bei stogas buvo būtinos apdrausto automobilio būklei atkurti. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad už jas sumokėtos išlaidos, viso 1545,78 Eur buvo būtinos automobilio remontui.
Teismas sutinka su atsakovu ir pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog jis sumokėjo 95 Eur už detales bei 16,24 Eur už kniedes. Iš ieškovo pateikto 2017-12-05 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ne ieškovas, o J. P. pervedė R. B. 95 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už detales“ (b.l. 31). Ieškovas pateikė teismui UAB „S.“ pasiūlymą pirkti kniedes už 16,24 Eur (b.l. 33), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jas nusipirko. Nesant įrodymų, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl automobilio remonto ieškovas turėjo 111,24 Eur (95 Eur +16,24 Eur) išlaidų.
Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktuose patirtas automobilio atkūrimo išlaidas pagrindžiančiuose įrodymuose yra nurodytas atliktų darbų pobūdis, jų kaina. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti atliktų automobilio atkūrimo darbų apimties, yra nepagrįstos. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo galimybės apskaičiuoti ieškovui mokėtinos draudimo išmokos, nedetalizavus atliktų automobilio remonto darbų. Ieškovas buvo pranešęs atsakovui, kad jis pateikė visus turimus dokumentus ir informaciją, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Atsakovas, kilus abejonių, ar visos ieškovui suteiktos paslaugos ir atlikti automobilio remonto darbai yra priežastiniu ryšiu susiję su draudžiamuoju įvykiu, galėjo kreiptis į automobilio remontą atlikusią įmonę ar fizinį asmenį. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Šioje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į E. K. įmonę „E.“ ar V. J. dėl detalesnės informacijos pateikimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo galimybės gauti šios informacijos. Atsakovas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti ieškovo pateiktais apdraustos transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, nenuginčijęs, kad ieškovo patirtos automobilio detalių ir remonto išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su 2017 m. spalio 11 d. įvykiu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nepranešė atsakovui, kur remontuoja apdraustą automobilį, nederino su juo remonto darbų sąmatos Tačiau tai nesuteikia atsakovui teisės atsisakyti mokėti išmoką pagal draudėjo patirtas automobilio atkūrimo ne draudiko rekomenduojamoje įmonėje išlaidas. Atsakovas, vadovaujantis Taisyklių 13.2.11.17 punktu, turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką 20 % dydžiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, apskaičiuodamas draudimo išmoką, nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovo patirtas automobilio atkūrimo išlaidas pagrindžiančius duomenis. Iš aptartų įrodymų, teismas konstatuoja, kad ieškovo automobilio remonto išlaidas sudaro - 6750,00 Eur (3 480 Eur + 3 270 Eur) už automobilio remonto darbus, bei 1545,77 Eur (734,90 Eur + 700 Eur + 110,87 Eur ) už automobilio detales.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas sudarė Draudimo sutartį su sąlyga „draudimas, išskaitant nusidėvėjimą“. Taisyklių 3.6.3. punkte numatyta, kad tokiu atveju draudimo išmoka už transporto priemonės remontą mokama išskaitant transporto priemonės dalių nusidėvėjimą (transporto priemonės detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas (%) nurodytas draudimo sąlygų 1 lentelėje), išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys (detalės) keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis (detalėmis). Nors ieškovas nurodė, kad automobilis buvo remontuojamas tik naudotomis detalėmis, tačiau ištyrus ieškovo pateiktus įrodymus, teismas tokią išvadą gali daryti ne dėl visų ieškovo įsigytų dalių (detalių). Iš UAB „R.“ 2018-01-09 PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad ieškovas įsigijo naudotą žibintą, kurio kaina su PVM – 496,10 Eur (b. l.29). Taip pat, iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 36-37) nustatyta, kad ieškovas iš UAB „A.“ įsigijo naudotą galinį sparną su stogu, kurių bendra vertė su PVM 700 Eur (b. l. 32). Dėl šių automobilio detalių nusidėvėjimas neišskaitomas. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo įsigytos automobilio detalės – užraktas, kurio kaina su PVM 238,81 (b. l. 29), bei apdaila, kurios kaina su PVM – 110,87 Eur (b. l. 32), buvo ne naujos, o naudotos. Todėl teismas, nustatydamas draudimo išmoką, išskaito Taisyklių 1 lentelėje nustatytą 43 procentų nusidėvėjimą už automobilio detales – užraktą ir apdailą (349,68 Eur – 43 % = 150,36 Eur).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas dėl 2017 m. spalio 11 d., įvykio metu sugadinto automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto patyrė 8096,46 Eur išlaidų (6750 Eur remontas, 1346,46 Eur automobilio dalių (detalių) išlaidos, išskaičius anksčiau aptartą nusidėvėjimą). Taisyklių 9.11.3 punkte numatyta, kad draudimo išmoka yra mažinama draudimo sutartyje nurodytos išskaitos suma. Pagal Draudimo sutartį, šalys susitarė dėl 160 Eur besąlyginės išskaitos taikymo. Todėl iš 8096,46 Eur draudimo išmokos išskaičiuojama 160 Eur besąlyginė išskaita (8096,46 Eur – 160 Eur = 7936,46 Eur). Pagal Taisyklių 13.2.11.17. punktą, draudimo išmoka mažinama 20 % (7936,46 Eur - 20 % = 6349,17 Eur). Kadangi atsakovas ieškovui išmokėjo 3 372,95 Eur draudimo išmoką, ieškovui priteistina neišmokėta 2976,22 Eur draudimo išmoka (6349,17 Eur - 3 372,95 Eur = 2976,22 Eur). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo, atmestinas.
Dėl reikalavimo atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas 4 235 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. V. N. ir ūkininkas V. M. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas 2017-11-01 – 2018-01-15 laikotarpiui išsinuomojo V. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 3500 Eur neįskaitant PVM (b. l. 13-14). 2018 m. sausio 26 d. V. M. ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) už automobilio nuomą, viso 4 235 Eur sumai (su PVM) (b. l. 35). Ieškovas tą pačią dieną nurodytą sumą sumokėjo V. M., tai įrodo 2018-01-26 kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 31). 2018 m. sausio 26 d. ieškovas paprašė atsakovo sumokėti jam patirtas automobiio nuomos išlaidas (b. l. 9). 2018 m. vasario 8 d., atsakovas atsisakė kompensuoti šias išlaidas, nurodant, kad nėra atlyginamos išlaidos, kai kreipiamasi į kitas paslaugų įmones, o ne į draudiko partnerį.
Pagal tarp šalių sudarytą Draudimo sutartį, nemokamo pakaitinio automobilio pasinaudojimo tvarka reglamentuota AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) II dalyje Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąlygos) (b. l. 86-89). Šių Sąlygų 2.7.1. punkte numatyta, kad nemokamas pakaitinis automobilis suteikiamas šiais atvejais: kai remonto dirbtuvėse šalinami draudžiamojo įvykio metu atsiradę transporto priemonės sugadinimai; kai suteikus transportavimo paslaugą remonto dirbtuvėse šalinami transporto priemonės techniniai gedimai; kai transporto priemonė įvykio metu sugadinta nepataisomai; arba transporto priemonė pavagiama. 2.7.2 punkte nustatyta, jog pakaitinis automobilis suteikiamas per 24 valandas, kai remonto dirbtuvėse yra nustatoma bei raštu patvirtinama, kad automobilio negalima suremontuoti per vieną darbo dieną. Sąlygose nustatyta, kad pakaitinį automobilį savo sąskaita paima ir grąžina toje vietoje iš kurios buvo paimtas, būtent apdraustasis (2.7.3 punktas). Pakaitinis automobilis visais atvejais suteikiamas ne ilgiau kaip septynioms dienoms, jei automobilis apdraustas pagal savanoriškojo transporto priemonių draudimo sąlygas, tai yra KASKO klientams (2.3.; 2.7.5. punktai). Sąlygų 3.2. punkte numatyta, kad norint išsikviesti AB „Lietuvos draudimas“ techninę pagalbą kelyje ar gauti jos teikiamas paslaugas reikia Lietuvoje skambinti telefonu 1828 ir pasirinkti „Techninė pagalba kelyje KASKO klientams“. Jei apdraustasis dėl paslaugų kreipėsi kitais nei nurodytu telefono numeriu, nemokamos techninės pagalbos paslaugos neteikiamos. Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygų 3.11 punkte nustatyta, kad „techninės pagalbos tarnyba nekompensuos bet kokių draudėjo patirtų išlaidų, atsiradusių kreipiantis į kitas techninės pagalbos įmones“.
Pagal Sąlygų 1.1 punktą, techninės pagalbos tarnyba yra pripažintinas draudiko partneris, su kuriuo draudikas turi galiojančią paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju, atsakovas nurodė, kad jo partneris yra UAB „E.“. Teismas pažymi, kad Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) nenustato skirtingų nuostatų, kai draudimo sutartimi yra pasirinkti draudimo variantai „remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“ ar „remontas organizuojamas apdraustojo pasirinkimu“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. N., pasirinkusiam draudimo variantą „remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“ ir kreipusis į savo pasirinktą (ne draudiko rekomenduotą) remonto įmonę dėl automobilio remonto atlikimo, remontui užtrukus ilgiau nei vieną darbo dieną, įgijo teisę į AB „Lietuvos draudimas“ partnerio nemokamą pakaitinio automobilio suteikimą.
Ieškovo teigimu, jis 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam suteikti pakaitinį automobilį. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateikta laiško kopija (b. l. 26). Nors ieškovas teigia, kad jam telefonu atsakovo darbuotojas nurodė, jog pakaitinis automobilis nepriklauso, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Atsakovo atstovas neigė, kad ieškovui buvo suteikta klaidinanti informacija. Iš atsakovo pateiktų telefoninių pokalbių tarp ieškovo ir atsakovo darbuotojų, nenustatyta, kad ieškovui būtų suteikta klaidinanti informacija apie pakaitinio automobilio suteikimo sąlygas ir tvarką (b. l. 161). Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų ir dėl kitos jo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog kreipusis į atsakovą raštu dėl pakaitinio automobilio, jam buvo atsakyta, kad jis priklauso tik tada, jei jis remontuos automobilį atsakovo nurodytame servise. Priešingai, nei nurodo ieškovas, atsakovas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo V. N., kad pakaitinis automobilis suteikiamas pagal Taisyklių II dalį, Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2.7 punktą. Išaiškino, kad pakaitinis automobilis gali būti suteiktas laikotarpiui, kol remonto dirbtuvėse bus šalinami draudžiamojo įvykio metu atsiradę transporto priemonės gedimai. Be to, ieškovas dar 2017 m. lapkričio 21 d. pranešime nurodė, kad jam yra išaiškinta, jog pakaitinis automobilis priklauso (b. l. 12).
Ieškovas ieškinyje patvirtino žinojęs, kad nemokamo pakaitinio automobilio suteikimo sąlygos ir tvarka yra numatyti AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių II dalyje - Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygose. Suprato, kad jos yra „sudedamoji Kasko draudimo dalis“ ir tai nurodė ieškinyje (b. l. 1). Priešingai nei nurodo ieškovas, Draudimo sutartyje, jos Sąlygose nėra numatyta, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui pasirinkto pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Sąlygose numatyta, kad pakaitinį automobilį suteikia AB Lietuvos draudimo partneris, kai „remonto dirbtuvėse yra nustatoma bei raštu patvirtinama, kad automobilio negalima suremontuoti per vieną darbo dieną“. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartis (KASKO), todėl darytina išvada, kad kai atsakovo rekomenduotoje ar ieškovo pasirinktoje remonto įmonėje automobilio sugadinimų šalinimas užtrunka ilgiau nei vieną darbo dieną, pagal draudimo sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo ieškovui suteikti draudiko partnerių suteikiamą pakaitinį automobilį ne ilgiau nei septynioms dienoms. Taigi, pagal šalių sudarytą Draudimo sutartį, ieškovas, norėdamas, kad jam būtų suteiktas nemokamas pakaitinis automobilis, privalėjo pateikti atsakovui raštišką patvirtinimą iš savo pasirinktos automobilio remonto įmonės, kad jo remontas užtruks ilgiau nei vieną darbo dieną. Tačiau ieškovas atsakovui nepateikė tikslių duomenų nuo kada ir kiek laiko bus remontuojamas automobilis jo pasirinktose įmonėse. Iki 2018 m. sausio 26 d., kai ieškovas pateikė remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsakovui net nebuvo žinoma kokiose pasirinktose įmonėse ieškovas remontuoja apdraustą automobilį. Ieškovas tik buvo informavęs atsakovą, kad automobilį remontuos savo pasirinktame servise. Jis, 2017 m. lapkričio 1 d., išsinuomojo iš ūkininko V. M., kuris nėra draudiko partneris, pakaitinį automobilį, jį nuomojo iki 2018 m. sausio 15 d., nors žinojo, kad pagal Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygas, pakaitinis automobilis visais atvejais suteikiamas ne ilgiau kaip septynioms dienoms ir jį suteikia atsakovo partneris. Ieškovui neįvykdžius pareigos pateikti atsakovui raštišką patvirtinimą iš savo pasirinktos automobilio remonto įmonės apie automobilio remonto trukmę, atsakovas neturėjo galimybės suteikti ieškovui pakaitinį automobilį, todėl ir neprivalo mokėti ieškovo turėtų pakaitinio automobilio nuomos mokesčio išlaidų.
Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamento direktorius 2018 m.gegužės 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ ginčo nagrinėjimo“ rekomendavo atsakovui atlyginti ieškovui patirtus nuostolius dėl pakaitinio automobilio nuomos, apskaičiuotus pagal 7 dienų vidutinių automobilio nuomos išlaidų sumą (b. l. 133–144). Pažymėtina, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas nesutiko vykdyti šios rekomendacijos ir apie tai 2018 m. birželio 13 d. informavo Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamentą (b. l. 150-154).
Lietuvos bankas sprendime konstatavo, kad sutarties šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis), kai sutarties šaliai už sutarties pažeidimą kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Nurodė, kad neteisėtus draudiko veiksmus pagrindžia iš Draudimo sutarties kylančių draudiko pareigų netinkamas vykdymas, nes draudikas pareiškėjui nesuteikė tikslios informacijos apie galimybę pasinaudoti pakaitinio automobilio suteikimo paslaugomis. Nurodė, kad draudikas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė iš Draudimo sutarties kylantį ypač svarbų draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) reikalavimą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kurio esmė - padėti kitai draudimo sutarties šaliai įgyvendinti iš draudimo sutarties kylančias teises ir vykdyti pareigas ir nedėjo maksimalių pastangų Draudimo sutarčiai įvykdyti, nors už ieškovo sumokėtą draudimo įmoką pakaitinio automobilio suteikimo automobilio remonto metu paslauga pagal Techninės pagalbos paslaugų sąlygas pareiškėjui turėjo būti teikiama. Tvirtino, kad žalos atsiradimas siejamas su tuo, kad dėl draudiko sutartinių pareigų netinkamo vykdymo ir tikslios informacijos apie pakaitinio automobilio suteikimo sąlygas nepateikimo, ieškovas negalėjo pasinaudoti draudiko partnerio teikiamomis paslaugomis, pakaitinį automobilį išsinuomojo savo lėšomis, patirdamas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas (nuostolį).
Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų pažeidęs draudimo sutarties sąlygas dėl pakaitinio automobilio suteikimo, atlikęs kokius tai neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas sprendime nenurodė kokias sutarties nuostatas pažeidė atsakovas. Lietuvos banko priežiūros tarnyba, ištyrusi V. N. skundą dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų administruojant draudžiamąjį įvykį žalos byloje, nurodė priešingas aplinkybes, kad draudikas žalos administravimo metu nuolat komunikavo su ieškovu, teikė jam informaciją apie žalos administravimo eigą ir prašomą informaciją (b. l. 155 – 156). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas nesuteikė ieškovui informacijos apie galimybę pasinaudoti pakaitinio automobilio suteikimo paslaugomis, kad būtų suteikęs ieškovui klaidinančią informaciją apie pakaitinio automobilio suteikimo tvarką ir sąlygas. Priešingai, teismas nustatė, kad būtent ieškovas automobilio defektų šalinimo metu nepateikė atsakovui informacijos nuo kada, kur ir kiek laiko bus remontuojamas automobilis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pakaitinį automobilį išsinuomojo nuo 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad būtent nuo šios dienos jau buvo remontuojamas apdraustas automobilis pasirinktame servise. Nors sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, o pats ieškovas šiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose yra vartotojas, tačiau vartotojo statusas nelemia to, kad esant pakankamai aiškiai sutarčiai t. y. suprantamai vidutiniškai protingam ir apdairiam asmeniui, ji turėtų būti aiškinama draudiko nenaudai vien tik dėl ieškovo, kaip vartotojo, statuso. Svarbu pažymėti tai, kad ieškovas V. N. nurodė, jog yra sudaręs ne vieną draudimo sutartį, turi patirties sudarant sutartis, pats patvirtino teismui, kad suprato sudarytos Draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonių draudimo taisykles. Todėl teismas nesutinka su Lietuvos banko sprendime nurodyta aplinkybe, kad atsakovas ieškovui nesuteikė tikslios informacijos apie galimybę pasinaudoti pakaitinio automobilio suteikimo paslaugomis, nebendradarbiavo su ieškovu, nepadėjo jam įgyvendinti šios iš draudimo sutarties kylančios teisės. Tokių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nepriteisia ieškovui iš atsakovo 4 235 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų ir šioje dalyje ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 279 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4). Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas tenkino 32,1 procentus ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovo priteistina 89,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (279 Eur x 32,1 % = 89,56 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti V. N. iš AB „Lietuvos draudimas“ 2976, 22 eurų draudimo išmoką ir 89,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.