- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-187-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03421-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pran.), Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elfanta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „MTL Group“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elfanta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MTL Group“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Elfanta“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Elfanta“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ (toliau – atsakovas) 12 142, 68 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2010 m. spalio 21 d. sudarė prekių pasaugos sutartį Nr. PS10/1021-01 (toliau – prekių pasaugos sutartis) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MT 10/0902-01 (toliau – muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis). Ieškovas pagal sutartis teikė atsakovui sutartas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovas suteikė atsakovui paslaugų bendrai 12 142, 68 Lt sumai, kurios apmokėjimui pateikė PVM sąskaitų - faktūrų. Atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas pretenziją laiko nepagrįsta.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 14 926, 42 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. gavo užsakymą Nr. 212 iš įmonės „Natomero Ltd“ pervežti krovinį maršrutu Turkija – Rusija, todėl susitarė su vežėju UAB „Tyholt“ dėl krovinio vežimo, kuri krovinio vežėju nusamdė Turkijos įmonę „Asgard“, kuri krovinį – dvi paletes automobilių vėdinimo sistemų (816 kg) (toliau – krovinys), 2010 m. gruodžio 7 d. pristatė į ieškovo sandėlį. Kadangi pagal įmonės „Natomero Ltd“ užsakymą krovinys turėjo būti nugabentas į Rusiją, tolimesniam krovinio gabenimui nusamdytas vežėjas – UAB „Autokaravanas“. Krovinį į vežėjo UAB „Autokaravanas“ automobilį pakrovė bei reikiamus dokumentus įformino ieškovas. Vežėjui UAB „Autokaravanas“ atvykus pas krovinio gavėją įmonę „Sphera trade Ltd“ paaiškėjo, kad krovinys yra ne krovinio dokumentuose įrašytasis, o visai kitas. Pakrovęs vežti ne tą krovinį, ieškovas pažeidė prekių pasaugos, muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis. Situacijos sprendimui atsakovas 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartį su Estijos įmone „Go Trans Ou“, kuri sutiko teisingą krovinį pervežti iš ieškovo sandėlio į Rusiją, už ką atsakovas sumokėjo 1 350, 00 eurų. 2011 m. vasario 14 d. krovinio siuntėjas „Natomero Ltd“ pateikė pretenziją su įrodymais atsakovui dėl patirtų 2 972, 99 eurų nuostolių atlyginimo. 2011 m. kovo 9 d. skolų suderinimo aktu atsakovas įskaitė „Natomero Ltd“ pretenzijoje nurodytą sumą – iš viso 2972, 99 eurų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė 4 322, 99 eurų (14 926, 42 Lt) tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovas privalo atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 12 012, 68 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas, taip pat atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 4 661, 21 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros patvirtina, jog ieškovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovui krovinių iškrovimo, pakrovimo, sandėliavimo, atstovavimo muitinėje ir kitas paslaugas, už kurias pagal prekių pasaugos sutarties 4.2. punktą, muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktą, atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas pagrįstas pinigų sumas per 30 dienų nuo jų gavimo dienos, pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Atsakovas nesutiko apmokėti tik PVM sąskaitos - faktūros Nr. ELF1200533 130, 00 Lt sumai, kadangi išlaidos, susijusios su šia sąskaita, susidarė dėl ieškovo kaltės. Ieškovas pripažino, kad, pakraudamas ne tą atsakovo krovinį, netinkamai įvykdė savo pareigas pagal prekių pasaugos sutartį. Kadangi ieškovas už tos pačios paslaugos atlikimą du kartus išrašė PVM sąskaitas - faktūras, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 130, 00 Lt pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ELF1200533 atmestinas. Tarp šalių nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų kokybės, todėl atsakovui laiku neįvykdžius sutartyse nurodytos prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas - faktūras, pripažintina, kad jis pažeidė prievolę, ko pasėkoje ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 12 012, 68 Lt skola. Byloje taip pat atsakovas, prašydamas iš ieškovo priteisti nuostolių atlyginimą, įrodinėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė nuostatas prekių pasaugos sutarties, kuria įsipareigojo išrūšiuoti, paruošti ir parengti transportavimui prekes (2.1.3 p.), pakrauti prekes iš sandėlio į nurodytą transporto priemonę (3.3 p.), muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties 2.1.4., 2.2.1., 2.2.2 punktų nuostatas, todėl pakrovė vežti ne tą krovinį. Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. atsakovas gavo užsakymą Nr. 212 iš įmonės „Natomero Ltd“ pervežti krovinį – dvi paletes šaldymo įrangos maršrutu Turkija - Rusija. 2010 m. gruodžio 7 d. krovinys buvo pristatytas į ieškovo sandėlį, tolimesniam krovinio gabenimui krovinį pakrovė bei reikiamus dokumentus įformino ieškovas. Kad atvežtas kitas, nei įformintas dokumentuose krovinys, paaiškėjo krovinį pristačius gavėjui įmonei „Sphera trade Ltd“. Teismas konstatavo, kad ne to krovinio pakrovimo neįtakojo atsakovo savo įsipareigojimų užsakovui įmonei „Natomero Ltd“ ar CMR konvencijos nesilaikymas. Atsakovas nurodo, jog turėjo išlaidų už pakartotinį krovinio pervežimą, iš viso 1 350, 00 eurų, ir 2 972, 99 eurų išlaidų atlyginant įmonei „Natomero Ltd“ nuostolius pagal 2011 m. vasario 14 d. pretenziją. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas esą patyrė būtent prašomo priteisti dydžio nuostolius – 2 972, 99 eurų, todėl šio atsakovo reikalavimo netenkino ir atsižvelgęs į tai, jog ieškovui netinkamai įvykdžius pareigą pakrauti atsakovo prekes į transporto priemonę, tinkamas krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių dėl pakartotinio krovinio pristatymo, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 4 661, 28 Lt nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo veikos. Teismas taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai tarp šalių paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,MTL Group“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje dėl 10 067, 74 Lt priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atlyginęs įmonei „Natomero Ltd“ nuostolius, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių atlyginimo: 813, 53 JAV dolerių muito mokesčių ir PVM pagal krovinio muitinės deklaraciją/tranzitinę deklaraciją; 2 100, 00 JAV dolerių už laikinojo sandėliavimo paslaugas, logistikos paslaugas, ką patvirtina byloje esanti 2011 m. sausio 21 d. sąskaita Nr. 402, įmonės „PS Group“ pateikta užsakovui „Natomero Ltd“; 9 000, 00 rublių už ekspertų – survejerio paslaugas Sankt Peterburge, ką patvirtina byloje esanti įmonės RAB „Global Survey servises“ 2011 m. vasario 7 d. sąskaita Nr. CB/GCC/131; 600 eurų bauda pagal sutartį už vėlavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog iš teismui pateiktų sąskaitų – faktūrų už ekspertų ir laikinojo saugojimo paslaugas nėra aišku, už kokias konkrečiai paslaugas buvo apmokėta bei kaip šios paslaugos susijusios su ieškovo veiksmais pakraunant krovinį, tačiau sąskaitos – faktūros yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis paslaugos suteikimą ir nuostolių buvimą. Teigė, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad krovinys – šaldymo įranga, buvo tinkamai pristatytas tik antruoju vežimu ir antrojo vežimo 4 661, 28 Lt išlaidos priteistos atsakovo naudai. Atvežus krovinį gavėjui, jis samdė survejerį, kadangi vežimas vyko du kartus, tai užsakovui už survejerio paslaugas teko mokėti du kartus. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2011 m. vasario 14 d. įmonės „Natomero Ltd“ pretenzijos, bauda skirta už krovinio pavėluotą pristatymą krovinio gavėjui įmonės įmonės „Natomero Ltd“ ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos transporto ekspedicijos sutarties Nr. 01/18/2010E sutarties 2.3 punkto pagrindu; 2010 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimą Nr. 62, kuriuo Rusijos Federacijos Baltijos muitinei įmonė „PS Group“ sumokėjo muito mokesčių bendrai 24 673 rublių sumai, šie mokesčiai išskaityti iš įmonės „Natomero Ltd“ priklausančių mokėjimų už transporto paslaugas. Atsakovas prašė prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus: įmonės „Natomero Ltd“ 2011 m. vasario 1 d. pavedimą, kuriuo apmokėjo 2 100, 00 JAV dolerių įmonės „PS Group“ naudai; įmonės „Natomero Ltd“ ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą transporto ekspedicijos sutartį Nr. 01/18/2010E; įmonės „PS Group“ raštą įmonei „Natomero Ltd“, iš kurio matyti, jog įmonė „PS Group“ pareiškė išskaityti iš įmonės „Natomero Ltd“ priklausančių mokėjimų už transporto paslaugas sumokėtus muito mokesčius už krovinį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas prie apeliacinio skundo pridėdamas naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teisme, jų pateikimo vėliau būtinybės neiškilo, todėl nauji įrodymai neturi būti priimami. Atsakovo argumentai, kad su įmone „Natomero Ltd“ sunkiai bendravo, nėra patvirtinti įrodymais, be to, nurodyta įmonė yra atsakovo verslo partneris, kuris ilgą laiką aktyviai bendravo su atsakovu krovinių pervežimo klausimais. Teigė, jog nesutinka su atsakovo argumentu, jog vien sąskaitos – faktūros išrašymas yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis nuostolių buvimą, nes nuostoliai įrodinėtini ne tik sąskaita, bet ir kitais įrodymais, pagrindžiančiais turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas, taip pat negautas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau nutartyje – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo 10 067, 74 Lt reikalavimo teisę į ieškovą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo priešieškinio dėl 10 067, 74 Lt patirtų nuostolių nepriteisimo iš ieškovo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas savo reikalavimo teisę ir skundo pagrįstumą įrodinėja pridėtais papildomais įrodymais, o būtent, įmonės „Natomero Ltd“ aiškinamuoju raštu dėl 2011 m. vasario 14 d. pretenzijos, įmonės „PS Group“ 2010 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimu; įmonės „PS Group“ 2011 m. sausio 12 d. raštu įmonei „Natomero“, įmonės „Natomero“ bendruoju kliento kredito pavedimu; 2010 m. rugpjūčio 23 d. transporto ekspedicijos sutartimi Nr. 01/18/2010E.
Šiame kontekste pažymėtina, jog proceso koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai įpareigoja šalis šalis savo teisėmis naudotis sąžiningai, proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti įrodinėjimo naštą (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos, - toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo konstatvo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepgarįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, atsakovo įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra objektyvaus pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, ko pasėkoje teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, nevertina tik apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų, prašomų priimti įrodymų ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, skundžiamu sprendimu nepažeidė CPK 176, 178, 183, 185 straipsnių reikalavimų, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, atskleidė bylos esmę, dėl jos padarė logiškas ir teisingas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip pagrįsti netinkamu materialinių ir proceso teisės normų aiškinimu.
Byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo civilinės atsakomybės taikymo, būtina vadovautis CK 6.245 straipsnio 3 dalyje pateikta sutartinės civilinės atsakomybės samprata, pagal kurią tai yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas, t. y. nauja prievolė, kylanti dėl veiksmų, kurių neteisėtumas pasireiškia sutarties pažeidimu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, civilinė atsakomybė reiškiasi dvejomis formomis: netesybomis arba nuostoliais (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ir atsakovo sudarytos prekių pasaugos ir muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys patvirtina, jog sutarties šalys dėl netesybų susitarę nebuvo, todėl atsakovo reikalaujamų nuostolių atlyginimui turi būti įrodytas tam tikrų juridinių faktų, vadinamų civilinės atsakomybės sąlygomis, egzistavimas: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir nuostoliai.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas įmonės „Natomero Ltd“ 2010 m. lapkričio 12 d. užsakymą Nr. 212 pervežti krovinį (2 paletes automobilių vėdinimo sistemų (816 kg.), maršrutu Turkija – Serbežas arba Pskovas (muitinė) – Sankt Peterburgas, kur 2010 m. gruodžio 14 d. krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui įmonei „Sphera Trade Ltd“, susitarė dėl krovinio vežimo su vežėju „Tyholt“, kuris pasamdė įmonę „Asgard“, ji krovinį 2010 m. gruodžio 7 d. pristatė į ieškovo sandėlį (b. l. 91-95). 2010 m. gruodžio 7 d. ieškovas pakrovė krovinį į UAB „Autokaravanas“ vilkiką ir įformino krovinio pervežimui reikiamus dokumentus (b. l. 96). Krovinį pristačius gavėjui paaiškėjo, jog tai ne dokumentuose įformintas krovinys, o įtampos paskirstymo įrenginys, ko pasėkoje įmonė „Sphera Trade Ltd“, nustatytu terminu negavusi savo krovinio, jo atsisakė. Pažymėtina, jog ieškovas prekių pasaugos sutarties 2.1.2 punktu, muitinės tarpininko paslaugų tiekimo sutarties 2.1.2 punktu įsipareigojo pakrauti į atsakovo nurodytą transporto priemonę reikiamą krovinį ir užtikrinti, kad krovinį lydintys dokumentai atitiktų faktiškai transporto priemonėje pakrautą krovinį. Ieškovas netinkamą sutarties įvykdymą pripažino (b. l. 98, 99, 174), todėl sutarties pažeidimui pasireiškus netinkamu sutarties įvykdymu, kuris yra a priori teisės normų pažeidimas, atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.208 straipsnio 4 dalis).
Kadangi nuostoliai, priešingai netesyboms, nėra iš anksto apibrėžti ir šalims nežinomas jų dydis, žalą būtina įvertinti ir tiksliai nustatyti, kad nebūtų atlyginta daugiau, nei kreditorius iš tiesų prarado, - toks reikalavimas kyla iš visiško nuostolių atlyginimo principo, įgalinančio išvengti nepagrįsto kreditoriaus praturtėjimo bei kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos paneigimo. Visais atvejais kreditorius privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį, tačiau teisę atgauti nuostolius, kaip ir konkrečiai kokius, jis realizuoja savo pasirinkimu (CPK 5, 12 straipsniai).
Atsakovas tuo tarpu reikalavimą grindė įmonės „Natomero Ltd“ 2011 m. vasario 14 d. pateikta pretenzija (toliau – pretenzija) (b. l. 107), pagal kurią įmonė „Natomero Ltd“ pareikalavo iš atsakovo atlyginti išlaidas, susidariusias dėl pakartotinio krovinio pristatymo: 811, 53 JAV dolerių muito mokesčiai ir PVM pagal muitinės deklaraciją (b. l. 111-112); 2 10, 00 JAV dolerių mokestis už paslaugas, suteiktas muitinės laiko saugojimo sandėlyje (b. l. 114); 600, 00 eurų bauda pagal sutartį už vėlavimą; 9 000, 00 rublių už ekspertų paslaugas Sankt-Peterburge (b. l. 109), iš viso - 10 265, 14 Lt. 2011 m. kovo 9 d. skolų suderinimo aktu atsakovas įskaitė įmonės „Natomero Ltd“ pretenzijoje nurodytą sumą (b. l. 116). Atsakovas taip pat prašė atlyginti krovinio pervežimo iš ieškovo sandėlių į Rusiją išlaidas pagal vežėjo „Go Trans“ OU pateiktą sąskaitą – faktūrą 1 350, 00 eurų sumai (4 661, 28 Lt).
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai padaryti, jog atsakovas patyrė būtent įmonės „Natomero Ltd“ pretenzijoje nurodyto dydžio nuostolių, atsakovo prašymo priteisti 10 265, 14 Lt nuostolių atlyginimą netenkino ir iš ieškovo priteisė atsakovo naudai 4 661, 28 Lt nuostolių dėl pakartotinio krovinio pristatymo. Pirmosios instancijos teismo pozicija teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Iš 2011 m. liepos 11 d. atsakovui adresuoto įmonės „Natomero Ltd“ aiškinamojo rašto Nr. 11-472 (b. l. 149) dėl 2011 m. vasario 14 d. pretenzijos matyti, jog dėl to, kad įmonei „Sphera Trade Ltd“ krovinys nebuvo pristatytas laiku, ji šio krovinio atsisakė, todėl įmonė „Natomero Ltd“ surado kitą pirkėją – įmonę „PC Group“, ko pasėkoje pasikeitė krovinio vežimo sąlygos, pervežimui parengti nauji dokumentai. Iš pretenzijos turinio matyti, jog dėl termino praleidimo įmonė „Natomero Ltd“ turėjo mokėti netesybas, kurios nurodytuoju atveju sudarytų atsakovo nuostolius, kadangi už tinkamą sutarties įvykdymą atsako sutartį sudariusi šalis visais atvejais – tiek kai ji pati nevykdo sutarties, tiek kai šito nepadaro trečiasis asmuo. Tačiau atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie įmonės „Natomero Ltd“ susitarimo su krovinio gavėju „Sphera Trade Ltd“ dėl galimo krovinio pavėluoto pristatymo pasekmių netesybų forma buvimo, taip pat apie tariamų netesybų faktinį sumokėjimą. Kaip matyti iš įmonės „Natomero Ltd“ aiškinamojo rašto, suradus naują krovinio pirkėją – įmonę „PC Group“, atsakovas, trečiųjų asmenų pagalba veždamas krovinį, turėjo tinkamai įvykdyti pareigą ir krovinį į paskirties vietą pristatyti laikydamasis pristatymo terminų. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas viršijo normaliomis sąlygomis reikalingą, su įmone „Natomero Ltd“ sulygtą terminą pristatyti krovinį gavėjui „PC Group“, taip pat, kad tai būtų įvykę dėl ieškovo kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą šioje bylos dalyje.
Kadangi kreditoriui atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu budu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali buti laikomi skolininko veiksmu rezultatu (CK 6.247 straipsnis), teismas, nustatydamas civilinę atsakomybę, visais atvejais privalo ištirti, ar yra priežastinis ryšys tarp skolininko neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kreditoriaus nuostolių. Ieškovo nuomone, jo patirtą žalą sudaro įmonei „Natomero Ltd“ atlygintos piniginės lėšos, kurias pastaroji sumokėjo krovinio gavėjui „PC Group“ už jo patirtas išlaidas krovinio laikinam saugojimui muitinės sandėlyje, kitas muitinės rinkliavas ir ekspertų paslaugas, kadangi išvardintas išlaidas įmonė „Natomero Ltd“ dengė du kartus, įskaitant lydinčių dokumentų neatitinkančio krovinio pristatymo įmonei „Sphera Trade Ltd“ atveju. Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovas atliko įskaitymus įmonei „Natomero Ltd“, savaime nereiškia atsakovo nuostolių, jų sudėties ar kilmės pagrindimo. Atsakovas savo reikalavimą įrodinėjo silpną sąsajumą su bylos aplinkybėmis turinčiais rašytiniais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamus priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo nurodytos žalos egzistavimą vertinti įrodytu ir, kurie sudaro pagrindą daryti tik prielaidą, kad tokių pačių paslaugų bei išlaidų galėjo būti pristačius krovinį įmonei „Sphera Trade Ltd“, ir neatsako į klausimą, ar tokiu atveju šios paslaugos buvo neišvengiamai būtinos, o išlaidos - protingo dydžio. Pažymėtina, jog teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis), be to, svarbus įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas (CPK 178 straipsnis). Dispozityvumo ir rungtyniškumo principai lemia, kad šalis pati apibrėžia, kokia apimtimi ji vykdys įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog atsakovas įrodinėjimo naštą vykdė nepakankamai atidžiai, t. y. neužtikrino, jog byloje pateikti įrodymai neprieštarautų vieni kitiems ir net nebandė įrodinėti su krovinio pristatymo gavėjui „Sphera Trade Ltd“ susijusių muitinės procedūrų išlaidų, todėl turi prisiimti neigiamų procesinių pasekmių riziką.
Kaip žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.