Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos D. V. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017-01-26 raštą Nr. (7.5)3-9679; 2) įpareigoti, atsakovą, atlikti veiksmus – atgal įregistruoti į apdraustųjų registrą, užskaityti iš PSD permokos 346,57 Eur jos VSD 150,82 Eur mokestį, o likusią permoką – 195,75 Eur grąžinti į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą; 3) perduoti bylą tyrimui atlikti nusikalstamas finansines veikas tiriančioms tarnyboms, dėl pareiškėjai D. V. apgaule perduotų pinigų 200 Eur; 4) perduoti bylą specialiosioms nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui dėl pareiškėjai D. V. žalos padarymo sugadinant 2017-01-23 jos asmeninį kompiuterį Fujitsu Siemens L732022017-01-24 jame esančių sunaikinimo; 4) priteisti atlygini žalą, susijusią su atsakovo 2017-01-26 raštu Nr. (7.5) 3-9679, dėl pareiškėjos D. V. dokumentų jos kompiuteryje sunaikinimo ir nuolatinio kompiuterinės įrangos sugadinimo; 5) taikyti laikinąją apsaugą pareiškėjos D. V. privačiai erdvei.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nuostata, kad tais atvejais, kai įstatymas numato, minėta tvarka yra privaloma, reiškia, kad tokia tvarka turi būti taikoma visais įstatyme numatytais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-289/2011). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog šios įstatymo nuostatos tiesiogiai nustato privalomą išankstinę ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarką (žr., pvz., 2014-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1139/2014 ir kt.). Vadinasi, pareiškėja, nesutikdama su atitinkamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo šį sprendimą apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017-01-26 sprendimu Nr. (7.5)3-9679 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų užskaitymo permokos grąžinimo“ netenkino pareiškėjos prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų užskaitymo iš sumokėtų už 2016 metus privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir permokos grąžinimo. Šiame sprendime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išaiškino pareiškėjai šio sprendimo apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-01-26 sprendimą Nr. (7.5)3-9679 būtų apskundusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017-01-26 raštą Nr. (7.5) 3-9679, atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjai išaiškintina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-01-26 sprendimą ji gali skųsti Nr. (7.5) 3-9679 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsisakius priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017-01-26 raštą Nr. (7.5) 3-9679, atsisakoma priimti iš išvestinį reikalavimą įpareigoti, atsakovą, atlikti veiksmus – atgal įregistruoti į apdraustųjų registrą, užskaityti iš PSD permokos 346,57 Eur jos VSD 150,82 Eur mokestį, o likusią permoką – 195,75 Eur grąžinti į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą.

Pareiškėja, taip pat, prašo perduoti bylą nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui atlikti. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja siekia, kad jos nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis procesas ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus prokuratūra veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo dalį, kuria prašoma bylą perduoti nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui, atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ji gali kreiptis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja siekia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taigi toks reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundo dalį, kuria prašoma atlyginti žalą, atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjai išaiškinama, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ji gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėja taip pat prašo taikyti laikiną apsaugą jos privačiai erdvei apsaugoti. Pažymėtina, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių, tarp jų – ir fizinio asmens bei jo turto apsaugos, taikymą reglamentuoja Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas. Sprendimą dėl šių priemonių taikymo priima nurodyto įstatymo 15 straipsnyje numatyti subjektai. Šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas neskirti konkrečių saugotino asmens pageidaujamų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su juo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, o šiuo atveju įstatymas nenumato teismui teisės skirti atitinkamų priemonių, todėl toks reikalavimas negali būti priimamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisako priimti pareiškėjos skundo dalį dėl laikinos apsaugos taikymo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 3 dalimi, 107–109 straipsniais, 152 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. V. skundą.

Nutarčiai įsitesėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.