Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-124-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2007-02-21
Bylos Nr.
2A-124-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
AB“Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
N. K., K. A.
Civilinė byla Nr.2A-124-153/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Vitunskienė
Procesinio dokumento kategorija 121.1.,121.15,121.21.,121.22.,(S)

73.2.6.1.,114.11,114.12., 44.2.4.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartiS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovo A. J. atstovei advokatei D. I. V., atsakovo AB”Lietuvos draudimas” atstovui G. T.,

apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo,

civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui AB“Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretiesiems asmenims N. K., K. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. J. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 17 795 Lt draudimo išmoką ir 450 Lt už nepriklausomų ekspertų agentūros paslaugas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2003-04-18 apie 23 val. 30 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu į jo vairuojamą motociklą YAMANA,YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atsitrenkė N. K. vairuojamas automobilis MERSEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos metu buvo sugadintas techniškai tvarkingas motociklas. Autoįvykio kaltininke pripažinta N. K., jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu atsakovo AB”Lietuvos draudimas”, todėl atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė atlyginti nuostolius, kuriuos Nepriklausomų ekspertų agentūra, apžiūrėjusi motociklą po įvykio, įvertino 17 795 Lt. Ieškovas motociklą susiremontavo, įrodymų apie remonto išlaidas pateikti negali, nurodė, jog remonto išlaidos atitinka Nepriklausomų turto vertintojų ataskaitoje nurodytas išlaidas, sunaudotas remonto darbams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo A. J. priteisė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ 865,33 Lt ekspertizės išlaidas ir 547,37 Lt žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą, valstybei priteisė 51,00 Lt pašto išlaidas.

Teismas pripažino draudiminiu įvykiu, autoįvykį kurio metu 2003-04-18 apie 23 val. 30 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė ieškovo A. J. vairuojamas motociklas YAMANA,YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su N. K. vairuojamu automobiliu MERSEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. D020063 medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad teismo ekspertizių 2004-10-29 bei 2006-06-21 išvadomis (b.l. 113-114, I t., b.l.85-86, II t.) nustatyta, jog esminiai motociklo YAMANA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, tokie, kaip iš dešinio šono stipraus smūgio metu padaryta rėmo deformacija, įmušimas kuro bake bei dėl šių sugadinimų išlūžusi ir pasisukusi sėdynė, negalėjo būti padaryti nurodytomis eismo įvykių dalyvių aplinkybėmis. Teismo ekspertizės akto tyrimo 2006-06-21 išvada patvirtino, jog interneto svetainės „copart.com“ tinklalapyje buvusiose motociklo nuotraukose, darytose 2002-08-28 ir 2003-06-10 eksperto R. L. „Autotechninės ekspertizės akto“ fotolentelėse esančiose motociklo nuotraukose yra užfiksuoti 8 identiški sugadinimo požymiai (tokiu pat būdu perkreiptas sėdynės rėmas, nulaužtas galinis kairės pusės posūkio rodiklis, toje pačioje vietoje apibrozdinta šoninė apdaila ir kuro bakas, tapačios galinės sėdynės padėtys, adekvačiai galinėje dalyje sulankstytas kuro bakas, nulaužta kairės pusės rankena) ( b.l. 82-86, II t.). Teismo ekspertizės 2006-06-21 akte nustatyta, jog vienuolika motociklo identifikacinių numerio (VIN) simbolių sutampa, taip pat sutampa motociklo spalva, modelis, ant motociklo sėdynės matyti geltona spalva užrašyta skaičių eilutė 6529462, po kuria yra skaičių seka 8/28/02. Tai teismo nuomone patvirtina, kad motociklas buvo parduotas iš varžytinių aukcione. Teismas sutiko su eksperto išvada, jog neįtikėtina, kad po motociklo „YAMANA YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto įvykus eismo įvykiui, būtų padaryti tapatūs, identiški sugadinimai, kurie buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio metu (b.l.86, II t.). Teismo ekspertizės 2004-10-29 akte nurodoma, jog dalis motociklo sugadinimų, tokie kaip išorinių apdailos detalių (variklio dangtelių, kuro bako, sėdynės apdailos, variklio apdailų, duslintuvo, priekinio sparno) apibraižymai bei įskilimai, šviesų žibinto, posūkio rodiklio žibinto, vairo rankenos, sparno sugadinimai, kurie gali atsirasti motociklui liečiantis su kelio danga pargriūvant, apsiverčiant ir čiuožiant (slystant) ir automobilio valstybinio numerio ženklo apgadinimas, kuris gali atsirasti kontaktuojant su motociklo ratu, galėjo būti padaryti nurodytomis eismo įvykio dalyvių aplinkybėmis (b.l. 114, I t.). Teismas nurodė sprendime, kad neesant kitų objektyvių įrodymų negalima pripažinti,jog visi nurodyti šioje išvadoje motociklo sužalojimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.

Teismas nustatė, kad ieškovas nuo draudiko ir turto vertintojo nuslėpė svarbias aplinkybes dėl ankstesnių motociklo sugadinimų. Teismas sprendė, kad ieškovo paaiškinimai teismui žodžiu ir raštu dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

Teismas konstatavo sprendime, kad pradiniame pareiškime ieškovas nenurodė svarbių aplinkybių, susijusių su ankstesniu motociklo sugadinimu ir tik vėliau, atsakovui nurodžius šias aplinkybes, ieškovas pripažino, jog motociklą pirko sudaužytą iš firmos „Eudena“, vėliau jį remontavo, tiek iki ginčo įvykio, tiek po įvykio, o po to pardavė ( b.l. 85, It., b.l.14-15, II t.). Įrodymus patvirtinančius remonto išlaidas ieškovas teismui nepateikė.

Teismas konstatavo, kad ieškovo paaiškinimai dėl remonto darbų apimties yra prieštaringi. Ieškovas paaiškinimas, jog motociklo remontui išleido tiek, kiek Turto vertinimo ataskaitoje paskaičiavo turto vertintojai, motociklą suremontavęs pardavė už 20 000 Lt K. V. ( b.l.48, II t.), prieštarauja rašytiniam įrodymui pažymai 2004-08-04 sąskaitai Nr. 611160, kuri patvirtina, jog ginčo motociklas buvo parduotas už 500 Lt ( b.l. 38, II t.). Vėlesni to paties motociklo pardavimo dokumentai (b.l. 31-33, II t.) liudija, jog motociklas buvo parduodamas dar už mažesnę kainą.

Teismas nepatikėjo ieškovo argumentais kad autoįvykio metu ieškovas vairavo techniškai tvarkingą motociklą. Teismas nesivadovavo sprendime UAB „Kauno techninės apžiūros centro“- techninės apžiūros rezultatų 2003-04-05 kortele ( b.l.44-45, II t.), kadangi sprendė, jog per tokį trumpą laiką, nebuvo įmanoma atlikti kapitalinį motociklo remontą.

Teismas taikė ginčo santykiams Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100 ( b.l. 39, I t.). Minėtų taisyklių 57 p. numatė, jog autotransporto priemonę suremontavus, draudikas atlygina remonto išlaidas. Jeigu autoavarijos metu sugadintas turtas remontuoti pradedamas iki draudimo išmokos mokėjimo, turto remontavimo būdas ir įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, turi būti iš anksto suderinti su draudiku. Skaičiuodamas draudimo išmoką, draudikas atsižvelgia ne į faktiškai turėtas trečiojo asmens išlaidas, o į būtinas remonto išlaidas, draudikas turi teisę pasiūlyti kitą įmonę, kurios technologinis lygis atitinka konkretaus turto remontavimo technologinius reikalavimus ( 78,79 p.). Teismas konstatavo, kad ieškovo teisės negali būti ginamos, kadangi ieškovas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, nederino savo veiksmų su draudiku, nuslėpė nuo atsakovo aplinkybes, susijusias su ankstesnių įvykių sugadinimais, veikė savo rizika, dėl to ieškovo teisės negali būti ginamos ( CPK 5 str.).

Teismas nesivadovavo Nepriklausomų ekspertų agentūros atlikta Transporto vertinimo 2003-04-30 ataskaita ( b.l. 11-23, I t.), kadangi minėtas dokumentas negali būti laikoma objektyviu ir patikimu įrodymu žalai pagrįsti, nes nepatvirtina realių remonto išlaidų, o tik būsimus atstatymo kaštus. Šioje ataskaitoje vertinamo turto rinkos vertė ( 26 268,91 Lt ) nurodyta, neatsižvelgiant į tai, jog motociklas esminiai prieš tai buvo sugadintas, atkūrimo kaštai paskaičiuoti pagal apgadinimų ir numatomo remonto 2003-04-30 protokole nurodytus sugadinimus. Teismas konstatavo, kad ataskaitoje neatsižvelgtaį tai, jog esminiai sugadinimai (benzino bako, rėmo, sėdynės ) buvo padaryti iki 2003-04-18 autoįvykio, todėl atriboti, kokie sugadinimai, buvo padaryti iki įvykio, įvykio metu ir po jo neįmanoma ( b.l.113-114, I t., 82-83, II t.).

Teismas vadovavosi sprendime ekspertų išvadomis, nes išvados viena kitai neprieštarauja, viena kitą papildo, išvaduose nustatyta, jog esminiai motociklo sugadinimai buvo padaryti iki 2003-04-18 eismo įvykio Teismas įvertino tai, kad ekspertizę atlikę ekspertai, turi eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertų kvalifikaciją ir didelį ekspertinio darbo stažą ( b.l. 110, I t., b.l. 81, II t.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, jog ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį, teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovo sąskaita siekta nepelnytai praturtėti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. nesutiko su teismo sprendimu ir prašė jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) 2003-04-30 Nepriklausomų ekspertų agentūros transporto priemonės vertinimo pažymoje konstatuota, kad motociklą remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. jo vertės atkūrimo kaštai sudaro 111 procentų jo rinkos vertės. Tokiu būdu laikytina, kad po autoįvykio motociklas buvo sunaikintas. Nepriklausomai nuo to, ar motociklas suremontuojamas, ar realizuojamos tik likusios nesugadintas jo detales, žalos dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo, atėmus tos autotransporto priemonės likutinę vertę po autoįvykio (LAT senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27, p.17). Motociklo rinkos vertė iki sunaikinimo pagal 2003-04-30 pažymą buvo 26 268,91 Lt, jo likutinė vertė 8 473,30 Lt, todėl prašomas priteisti šių sumų skirtumas yra 17 795,61 Lt, kas sudaro patirtą autoįvykio metu žalą. Toks pats žalos nustatymo mechanizmas, kai po autoįvykio netikslinga automobilio remontuoti, įtvirtintas ir 2001-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civ. atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 57p. Teismas be jokio pagrindo reikalavo įrodymų apie motociklo remonto išlaidas (kurios, be abejonės, buvo didesnės už prašomos priteisti žalos dydį) patvirtinančių dokumentų, nes tos pinigų sumos, kuri buvo išleista motociklo remontui, vis tiek nebūtų galima priteisti, nesant tam teisinio pagrindo;

2) nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko, tačiau abejojama dėl eilės motociklo sugadinimų šio autoįvykio metu. Nustatyta, kad esminiai motociklo sugadinimai - t.y. perkreiptas rėmas, sulankstytas kuro bakas, nulaužta kairės pusės rankena buvo padaryti ne 2003-04-18 autoįvykio metu. Esant bent vienam iš išvardintu sugadinimų, motociklas fiziškai nebūtų galėjęs važiuoti ir patekti į autoįvykį. Arba motociklas neturėjo išvardintų sugadinimų, tuomet jis galėjo dalyvauti autoįvykyje, arba jis turėjo tuos sugadinimus iki 2003-04-18 autoįvykio, ir tuomet iš viso negalėjo važiuoti. Bet koks trečias variantas, t.y. kad sugadintas motociklas važiavo ir pateko į autoįvykį, yra neįmanomas. Tokiu būdu, teismas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad draudiminis įvykis buvo, bet išvardinti motociklo sugadinimai padaryti iki to autoįvykio;

3) byloje atliktų ekspertizių išvados yra skirtingos. Be to antroji, Lietuvos Teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė didžiąja dalimi paneigė paties atsakovo atliktos ekspertizės išvadas, kas iš tiesų kelia abejonių dėl atsakovo ekspertų šališkumo. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertai pripažino kaip galimai atsiradusius 2004-04-18 autoįvykio metu didžiąją dalį motociklo sugadinimų, išskyrus motociklo sėdynės, kuro bako ir rėmo sugadinimus. Tačiau šiuos sugadinimus įrodo autoįvykio dalyvių paaiškinimai ir kita aukščiau minėta rašytinė medžiaga. Beje, ekspertizės buvo vykdomos neapžiūrėjus autoįvykio vietos, pagal fotonuotraukas, ekspertizėse naudojami koeficientai, kiti dydžiai yra vidutiniai, mažiausi ar didžiausi, todėl iš netikslių pradinių duomenų neįmanoma gauti tikslių, tikrovę atitinkančių išvadų. Geriausiu atveju tokios išvados būtų apytikslės.

4) 2006-06-21 ekspertizės išvados abejotinos dėl jų pagrįstumo, nes, visų pirma ekspertai nenustatė, kad atsakovo pateiktose interneto svetainės "copart.com" tinklalapyje esančiose fotonuotraukose esantis motociklas yra ieškovo, nes negalima identifikuoti kėbulo numerio. Lygindami daug kartų išdidintas internetines fotonuotraukas ir autoįvykio Lietuvoje fotonuotraukas, ekspertai negalėjo padaryti tikslių išvadų. Išvados paremtos eile prielaidų. Ekspertizės byloje turėjo poveikį viena kitai, kadangi prieštarauti vieno eksperto išvadoms kitam ekspertui, šioje sistemoje laikoma neetiška. Teisminė praktika nebūtų teisinga, kuomet be jokių motyvų atmetant kitus bylos rašytinės medžiagos faktus, liudytojų parodymus, sprendimas tiesiogiai priklausytų nuo tam tikros srities ekspertų išvadų, todėl įstatymas įtvirtina nuostatą, kad jokie įrodymai, tame tarpe ir ekspertų išvados, teismui neturi išankstinės galios (CPK 185 str.2d., 218str.). Byloje, turėtų būti vertinama įrodymų visuma, pasiremiant teisingumo ir protingumo principais;

5) ieškovas neneigia aplinkybės, kad jo motociklas iki įsigijimo buvo turėjęs autoįvykį JAV, tačiau byloje įrodyta, kad Lietuvoje šis motociklas buvo visiškai suremontuotas, todėl JAV autoįvykis šiai bylai neturi jokios reikšmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs atsakovas AB“Lietuvos draudimas“ nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl šių motyvų:

1) ginčo „įvykis“ vyko 2003-04-18, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos Transporto Priemonių Savininkų ir Valdytojų Civilinės Atsakomybės P. D. (TPSVAPD) įstatymas (redakcija galiojusi įvykio metu, priimtas 2001 m. birželio14 d. Nr. IX-378) ir LRV 2001 m. rugsėjo 13 d. Nutarimas Nr. 1100 "Dėl TPSVAPD taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“.Vadovaujantis TPSVAPD Taisyklių 5.4. punktu nustatyta, kad įvykis yra nedraudiminis, jeigu žala dėl transporto priemonės sugadinimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos pasekmė. AB „Lietuvos draudimas“ įrodė (iki teismo proceso atlikta ekspertize, teismo paskirtomis eismo įvykio ekspertizėmis), jog tariamai autoįvykyje dalyvavusio motociklo sugadinimai buvo padaryti ne „autoįvykio dalyvių“ nurodytomis aplinkybėmis 2004-04-18 autoavarijos Kauno m. (duomenys neskelbtini) gatvėje metu, bet kitur ir kitomis aplinkybėmis. Remiantis šia ekspertų išvada, AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai įvykį laikė nedraudiminiu ir tuo pagrindu atsisakė mokėti draudimo išmoką;

2) ieškovas pats pripažino, kad yra suremontavęs ginčo motociklą po „įvykio“, todėl turėjo pateikti remonto išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas to nepadarė, taip pat atsisakė pateikti draudikui drabužius, kuriais jis vilkėjo „įvykio“ metu. Šaliai atsisakius pateikti reikalaujamus įrodymus, preziumuojama, jog tai šaliai reikalaujamų įrodymų pateikimas yra nenaudingas. Pirmoji teismo paskirta ekspertizė nedviprasmiškai nurodo, kad ginčo motociklo rėmo lūžis, kuro bako ir sėdynės sugadinimai negalėjo atsirasti ginčijamo autoįvykio metu dalyvių nurodomoje vietoje nurodomomis aplinkybėmis, taigi tai nėra ginčo „įvykio“ pasekmė, todėl net teoriškai negali būti įskaitoma į reikalaujamos sumos dydį. Ieškovas neįrodė žalos dydžio (CPK 178 str.);

3) pirmosios ekspertizės metu nustatyta, kad motociklas buvo sugadintas kitur ir kitomis aplinkybėmis.Antrosios ekspertizės metu nurodyta, jog kai kurie motociklo sugadinimai galėjo būti padaryti ginčijamo autoįvykio metu, tačiau tai nepaneigta pirmosios ekspertizės išvados. Visų ekspertų nuomonės visiškai sutapo, jie išvadose vienareikšmiškai nurodė, kad motociklo rėmo lūžis, kuro bako ir sėdynės sugadinimai negalėjo atsirasti ginčijamo autoįvykio metu dalyvių nurodomoje vietoje ir nurodomomis aplinkybėmis. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nurodė, kad motociklo rėmas, kuris gaminamas iš ypač stiprių lydinių nurodomomis aplinkybėmis tikrai negalėjo deformuotis, nes pagal nurodomas aplinkybes smūgis turėjo būti per silpnas (1 t.b.1.112). Abu "autoįvykio dalyviai" nurodė nedidelį savo greitį: "kaltininkės" automobilis yra visiškai nesugadintas, yra tik maža žymė ant net nesulankstyto valstybinio numerio ženklo. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nurodė, kad autoįvykio dalyvių, nurodomoje vietoje nėra tokios kliūties, į kurią atsitrenkus būtų sugadintas ginčo motociklo kuro bakas, o bet kokiai daikto deformacijai būtina sąlyga yra to daikto atsitrenkimas į kitą objektą arba kito objekto atsitrenkimas į patį daiktą.Trečiąją ekspertizę atlikę Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nustatė net 8 identiškus sugadinimus tarp motociklo sugadinimų JAV ir „įvykyje" Lietuvoje, todėl neįmanoma motociklą skirtingu laiku skirtingose pasaulio dalyse du kartus sugadinti taip, kad jis turėtų net 8 identiškus sugadinimus.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB“Lietuvos draudimas“ prašė teismo nutartį palikti nepakeistą.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse (5.4.p.) nustatyta, kad įvykis yra nedraudiminis, jeigu žala dėl transporto priemonės sugadinimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos pasekmė. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Kolegija sutinka atsakovo AB“Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ginčo santykiam taikytini Lietuvos Respublikos Transporto Priemonių Savininkų ir Valdytojų Civilinės Atsakomybės P. D. (TPSVAPD) įstatymas (redakcija galiojusi įvykio metu, priimtas 2001 m. birželio14 d. Nr. IX-378) ir LRV 2001 m. rugsėjo 13 d. Nutarimas Nr. 1100 "Dėl TPSVAPD taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“. Vadovaujantis TPSVAPD Taisyklių 5.4. punktu nustatyta, kad įvykis yra nedraudiminis, jeigu žala dėl transporto priemonės sugadinimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos pasekmė. Apeliacinio skundo motyvai patvirtina, kad tarp šalių byloje kylo ginčas dėl įrodymų įvertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (1999 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-31/1999 civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ prieš Vilniaus m. valstybinę mokesčių inspekciją; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-945/1999 civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ prieš Vilniaus m. valstybinę mokesčių inspekciją; 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2004 civilinėje byloje A. B., R. Ž. prieš AB „Panevėžio duona“).Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios ekspertizės metu nustatyta, kad motociklas buvo sugadintas kitur ir kitomis aplinkybėmis. Antrosios ekspertizės metu nurodyta, jog kai kurie motociklo sugadinimai galėjo būti padaryti ginčijamo autoįvykio metu, tačiau tai nepaneigta pirmosios ekspertizės išvados. Visų ekspertų nuomonės visiškai sutapo, jie išvadose vienareikšmiškai nurodė, kad motociklo rėmo lūžis, kuro bako ir sėdynės sugadinimai negalėjo atsirasti ginčijamo autoįvykio metu dalyvių nurodomoje vietoje ir nurodomomis aplinkybėmis. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nurodė, kad motociklo rėmas, kuris gaminamas iš ypač stiprių lydinių nurodomomis aplinkybėmis tikrai negalėjo deformuotis, nes pagal nurodomas aplinkybes smūgis turėjo būti per silpnas (1 t.b.1.112). Reikšmingas yra taip pat ir tas faktas, kad iki susidūrimo transporto priemonės važiavo nedidėliu greičiu, po autoįvykio buvo nepataisomai sugadintas tik motociklas, o automobilis yra visiškai nesugadintas, yra tik maža žymė ant net nesulankstyto valstybinio numerio ženklo. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nurodė, kad autoįvykio dalyvių, nurodomoje vietoje nėra tokios kliūties, į kurią atsitrenkus būtų sugadintas ginčo motociklo kuro bakas, o bet kokiai daikto deformacijai būtina sąlyga yra to daikto atsitrenkimas į kitą objektą arba kito objekto atsitrenkimas į patį daiktą.Trečiąją ekspertizę atlikę Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro ekspertai nustatė net 8 identiškus sugadinimus tarp motociklo sugadinimų JAV ir autoįvykio Lietuvoje.Todėl kolegijos nuomone yra pagrįstai sprendžiama, kad neįmanoma motociklą skirtingu laiku skirtingose pasaulio dalyse du kartus sugadinti taip, kad jis turėtų net 8 identiškus sugadinimus. Kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovo atsisakymas pateikti draudikui motociklo remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus ir drabužius, kuriais ieškovas vilkėjo ginčo įvykio metu aiškinama ieškovo nenanudai, ir tuo pagrindu preziumuojama, kad reikalaujamų įrodymų pateikimas yra nenaudingas ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokias bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Transporto Priemonių Savininkų ir Valdytojų Civilinės Atsakomybės P. D. (TPSVAPD) įstatymo nuostatas ir jų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 186, 189 straipsnių reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra juridiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie taip pat nėra pagrindas sprendimą naikinti apeliacine tvarka , esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK326 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius