Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 95-530 taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, pagal šias veikas V. B. išteisintas, pašalinta nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį. V. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. kovo 25 d., jos pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

5. Nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis V. B. teigia, kad skundžiama nutartis yra parengta ne pagal teisės aktų nurodytus reikalavimus, o būtent pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, BVK 157 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Komisijos nutarimo iš esmės kaip nurodo ir įpareigoja jį atlikti teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau yra būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

11. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

12. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, per rekomendacijų vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, vieną kartą paskatintas, dirbo. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 17 balų, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma sudaro tik 7 balus. Be to, nors nuteistasis V. B. ir nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja, tačiau ši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo visiškai nepakito ir išliko tokia pati, vadinasi, V. B. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad V. B. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, veikė kaip nusikaltimų organizatorius, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau šiuo metu nagrinėjamu atveju tokios išvados, kaip minėta, daryti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo skunde nurodytu argumentu dėl neigiamo požiūrio į nustatytų taisyklių nesilaikymą, nes iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys iš tiesų nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, V. B. keturis kartus pažeidė nustatyto rėžimo reikalavimus, kas nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuriam kryptingo pozityvaus elgesio išlaikyti nepavyko. Nepaisant to, kad, kaip skunde nurodo nuteistasis, yra ir geroji jo charakteristikos dalis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji ir aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, kaip teigia savo skunde, iš tiesų laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

14. Nuteistojo V. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas dvylika kartų, dirba, kad jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų ir tai, kad nėra duomenų, jog būtų pažeidęs šį leidimą, kad pastoviai bendrauja su šeimos nariais, jais rūpinasi bei tai, jog nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui, o ne Komisijai.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.