Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-114-468/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1S-114-468/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
V. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-114-468/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo V. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022-02-09 nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2021-12-30 nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-06-19 paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo ir 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

2. 2022-02-09 Komisija sprendė nuteistojo V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir nutarė, kad nuteistasis turėtų ir toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi nesprendžia su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų, nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką. Nesutikdamas su nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-14 nutartimi nuteistojo skundą atmetė sutikdamas su Komisijos išvadomis, kad V. Č. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartį ir iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

4.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi, nebuvo visapusiškai atsižvelgta į Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, nesivadovauta teismų precedentu. Nurodo, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio nuteistojo pažangai, pažymi, kad jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriais jau buvo vadovautasi skiriant bausmę teismo nuosprendžiu. Pažymi, kad Komisija ir teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bet priežiūrą.

4.2. Pažymi, kad nors yra anksčiau teistas, bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs, o teismas remdamasis šiuo argumentu pažeidė bendrąjį teisės principą non bis in idem. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012-04-25 nutartimi lygtinį paleidimą pritaikė 6 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S-854-133/2012). Nuteistojo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teiginys, jos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Č. nesilaikys įstatymų ir nusikals, prieštarauja nekaltumo prezumpcijai ir leidžia manyti, kad nuteistasis niekada negalės būti paleidžiamas į laisvę. Nesutinka, kad jį paleidus į laisvę nebus realizuoti bausmės tikslai, nurodo, kad tikslas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo yra pasiektas teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tikslas nubausti asmenį ir teisingumo principo įgyvendinimas taip pat yra pasiektas jam paskyrus bausmę. Nurodo, kad Komisija nustatė, jog jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą priklauso vidutinės rizikos grupei, todėl lieka neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes nuteistasis turi pakeisti, kad lygtinis paleidimas būtų taikytinas.

4.3. Nurodo, kad 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01, numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistojo vertinimu, nėra įmanoma prognozuoti asmens elgesį laisvėje vadovaujantis jo elgesiu įkalinimo įstaigoje. Mano, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama. Vadovaujasi Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)22, pagal kurią lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiurimą įsiliejimą į visuomenę. Pažymi, kad ši Rekomendacija numato, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. V. Č. įsipareigoja vykdyti visas nustatytus teismo įpareigojimus, nepažeisti teisės ir moralės normų, vykdyti numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. skundas atmetamas.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. V. Č. yra atlikęs vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taigi būtina nustatyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo, neužtenka, vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad V. Č. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė pataisos namų Komisijos sprendimui nuteistajam V. Č. netaikyti lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tiek Komisijos priimtas nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis, yra teisėti ir pagrįsti.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, pastangas, tačiau iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo V. Č. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti nusikalstamumo riziką, turi finansinių įsipareigojimų, kurių nedengia, teisiamas jau ne pirmą kartą ir šie duomenys leidžia abejoti, kad šiuo metu bausmės tikslai gali būti siekiami nuteistajam būnant laisvėje. Su tokiomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas. Nors, nuteistojo vertinimu, bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.

9. Nuteistasis pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima pakartotinai vertinti jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir jų pakartotinė analizė yra netikslinga. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo vertinimu, atsižvelgiant į veikas, už kurias asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad V. Č. atlieka bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą ir padėjimą įsigyti psichotropines medžiagas veikiant bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, anksčiau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam. Pažymėtina, kad nuteistajam jau kartą buvo išreikštas pasitikėjimas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami jam būnant laisvėje – taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau V. Č. jau vos po kelių mėnesių nesilaikė nustatytų sąlygų ir teismo buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

10. Iš asmens bylos matyti, kad V. Č. nusikalto jau labai ankstyvame amžiuje, būdamas (duomenys neskelbtini), jis yra nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo netinkamus veiksmus, teisinasi, kad jį „pakišo“ arba draugas paprašė prisiimti kaltę, nurodo, kad buvo paveiktas kitų asmenų grupės, nuteistojo vertinimo metu nustatytos gyvenimo būdo ypatumų bei ryšių su kitais palaikymo ypatumų sąsajos su V. Č. nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat vertinant, ar bausmė gali toliau būti atliekama laisvėje, atsižvelgtina į nuteistojo elgesį bausmės vykdymo įstaigoje. Iš V. Č. bylos matyti, kad duomenų, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio sunkumais, negauta, jis stengiasi laikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigų personalu, vis dėlto, laikytina, kad asmuo elgiasi taip kaip turėtų elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe jo elgesio pažangos vertinimui. Iš surinktų duomenų matyti, kad V. Č. bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, baustas už mobiliojo ryšio telefono neleistiną turėjimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje yra itin svarbus prognozuojant jo elgesį laisvėje, tai nėra tik tam tikras spėjimas, kadangi nustačius netinkamą taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu, yra pagrindo manyti, jog asmuo taip pat gali nesilaikyti ir lygtinio paleidimo metu jam keliamų sąlygų ir taikomų apribojimų.

11. Nors nuteistasis yra atlikęs daugiau nei trečdalį bausmės, vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – virš pusantrų metų. Taip pat pažymėtina, kad V. Č. atliekant laisvės atėmimo bausmę jo atžvilgiu buvo priimtas naujas nuosprendis (Panevėžio apygardos teismo 2021-12-30), todėl, teismo vertinimu, per trumpas bausmės atlikimas ar jo paleidimas tada, kai neseniai yra paskirta nauja laisvės atėmimo bausmė, gali V. Č. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu yra negalimas. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei jo įsipareigojimus veikti nenusikalstamai, bet analizuojant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, tuo tarpu nagrinėjamu atveju akivaizdi pažanga nenustatyta. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. V. Č. skunde nurodo, jog neretai lygtinis paleidimas taikomas ir ne kartą teistiems asmenims, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Nuteistasis nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

13. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir pozityvūs nuteistojo pokyčiai – jis mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius, vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Konstatuotina, kad aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas jau šiuo metu pagal nustatytas ir aukščiau teismo analizuotas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nežino, kokių veiksmų turi imtis siekdamas būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš Komisijos nutarimo matyti aiškios konkrečiai V. Č. nustatytos rekomendacijos – atlikti nemokamus darbus ir tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad pakartotinis svarstymas numatytas 2022 m. liepos mėnesį, todėl iki jo V. Č. turi galimybę paskirtas rekomendacijas vykdyti tinkamai ir taip įrodyti, kad gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Atsižvelgiant į tai, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių daryti išvadą, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals ir lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė