Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2006-09-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 4 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius),

kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2004-10-26 kreipėsi į Vilniaus miesto 33-iąjį notarų biurą, esantį Birželio 23-iosios g. 5, Vilniuje, su 2004-10-26 prašymu, melagingai pareikšdamas, kad 2001-07-30 jo sutuoktinė N. A. mirė, po jos mirties liko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalis, ir paprašė išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 (vieną antrąją) dalį santuokoje įgyto turto, kaip pergyvenusiam sutuoktinę, nors žinojo, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-07-16 sprendimu jo žmona N. A. buvo paskelbta mirusia, N. A. pareiškimu 2004-10-15 yra atnaujinta ir jis kviečiamas į teismo posėdį.

2004-10-28 jis, kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėtas N. A. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-10-28 nutartimi panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-07-16 sprendimas dėl N. A. paskelbimo mirusia.

2004-11-02 jis iš Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro, esančio Birželio 23-iosios g.5, Vilniuje, gavo 2004-11-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodoma, kad jis paveldi mirusios N. A. turtą, t.y. 2/6 (dvi šeštąsias) patalpos - buto su rūsiu dalis, esančias (duomenys neskelbtini) bei 2004-11-02 nuosavybės teisės liudijimą, tokiu būdu jis buvo kaltinamas, apgaule įgijęs N. A. nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 42000 Lt vertės.

Kaltinamasis A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1986 m. jis susituokė su N. A., ir nuo 1992 metų pradėjo gyventi jo tėvo J. A. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. birželio mėnesį minėtą butą jo tėvas, jis bei N. A. privatizavo lygiomis po 1/3 dalį. Jų santykiai su žmona buvo blogi, žmona dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, kai 1994 metų rugsėjo mėnesį juos abu tėvas išvarė iš namų. Jis nežinojo N. A. gyvenamosios vietos. N. A. jam niekada neskambindavo. 1997 metų gruodžio mėnesį jis sugrįžo gyventi pas tėvą ir, neturėdamas jokių žinių apie N. A. buvimo bei gyvenamąją vietą, pradėjo šios ieškoti - vaikščiojo Vilniaus stoties rajone, valkataujančių asmenų buvimo vietose, kreipėsi į policiją. 2001 metais jis kreipėsi į teismą pripažinti N. A. mirusia, nes norėjo su pastarąja nutraukti santuoką, kad galėtų susituokti su kita moterimi. 2001-07-30 teismo sprendimu N. A. buvo paskelbta mirusia, o 2004-10-26 sesers prašymu jis kreipėsi į Vilniaus m. 33-ąjį notarų biurą išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą į vieną antrąją dalį santuokoje su N. A. įgyto turto, kaip pergyvenusiam sutuoktinę, ir jis pateikė N. A. mirties liudijimą. Tuo metu jis buvo gavęs pranešimą, kad civilinė byla, kurioje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-07-16 sprendimu jo žmona N. A. buvo paskelbta mirusia, pastarosios pareiškimu buvo atnaujinta ir jis buvo kviečiamas į teismo posėdį. Jis dalyvavo teismo posėdyje, įvykusiame 2004-10-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir jo metu matė gyvą savo žmoną N. A.. 2004-11-02 Vilniaus miesto 33-iojo notarų biure jam buvo išduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, tačiau šių dokumentų lietuviško turinio nesuprato. Minėtų dokumentų pagrindu Registrų centro Vilniaus filiale jis gavo kažkokius dokumentus, kurių lietuviško turinio taip pat nesuprato. 2005-03-08 minėtą butą pardavė, žinodamas, kad N. A. gyva, tačiau mano, kad ji neturi teisės į šio buto dalį, nes butas buvo jo tėvo, o visą tą laiką, kai N. A. buvimo vieta buvo nežinoma, jis prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius.

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neduoda teismui pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. A. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išanalizavus kaltinamojo A. A., nukentėjusiosios N. A., liudytojos P. J. parodymus bei kitą baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą, konstatuotina, jog teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamojo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos sudėtis.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo didelės vertės turto įgijimą apgaule.

Nukentėjusioji N. A. parodė, kad maždaug prieš 12-13 metų ji išvyko iš gyvenamosios vietos Vilniuje adresu (duomenys neskelbtini), nes nesugyveno su vyru A. A., kadangi šis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, o neblaivus ją mušdavo. Ji gyveno įvairiais adresais, A. A. žinojo, kur ji gyvena, dažniausia bendraudavo su A. A. motina A. A.. 2002 metais ji atvyko gyventi į Visaginą ir norėjo su A. A. išsiskirti bei padalinti turtą, tačiau, pateikdama dokumentus skyryboms, sužinojo, jog yra pripažinta mirusia. Vėliau ji buvo kviečiama į teismo posėdį, kuriame dalyvavo ir A. A. bei pastarojo tėvas J. A. ir teismo sprendimu buvo panaikintas sprendimas dėl jos paskelbimo mirusia. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ji sužinojo, kad A. A. apgaule įgijo jai nuosavybes teise priklausančią vieną trečiąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) su rūsiu ir visas butas buvo parduotas. Dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo su niekuo nesitarė, o dėl A. A. veiksmų patyrė 42000 Lt vertės turtinę žalą, kuriai ir reiškia civilinį ieškinį.

Liudytoja notarė P. J. parodė, kad 2004-10-26 į Vilniaus m. 33-ąjį notarų biurą pagal teritoriją turto paveldėjimo byloms pradėti su pareiškimu kreipėsi A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis pareiškime nurodė, kad 2001-07-30 mirė jo sutuoktinė N. A., ir pareiškė, kad pagal įstatymą paveldi mirusiosios žmonos turtines teises ir pareigas, ir nori pateikti prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į vieną antrąją dalį santuokoje įgyto turto, kaip pergyvenusiam sutuoktinę N. A. bei notarų biurui pateikė N. A. mirties liudijimo originalą bei 2004-10-26 Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėdama turto paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. ji perskaitė 2004-10-26 prašymo teksto turinį ir išaiškino pasekmes, ir A. A. pareiškė, kad prašymo pasekmės jam aiškios ir atitinka jo valią. Tai patvirtindamas, A. A. pasirašė po šio prašymo tekstu ir lietuviškomis raidėmis įrašė savo vardą ir pavardę. Taip pat A. A. perskaitė ir išaiškino 2004-10-26 pareiškimo turinį, kurį A. A. pasirašė ir taip pat lietuviškomis raidėmis įrašė savo vardą ir pavardę. Šių abiejų dokumentų pasirašymo metu, A. A. pareiškė, kad jų turinys ir pasekmės suprantamos ir pastarasis nori paveldėti mirusiosios sutuoktinės N. A. turtą. Todėl tą pačią dieną, tai yra 2004-10-26, A. A. ji išdavė liudijimą gauti reikiamiems dokumentams apie mirusiosios kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, paveldint mirusiosios turtą. 2004-11-02 ji išdavė A. A. nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, o prieš išduodama minėtus dokumentus dar kartą pasitikrino Testamentų registre, tačiau jokių duomenų apie tai, kad N. A. gyva, nebuvo. Jokių duomenų apie tai, kad N. A. gyva, nesuteikė ir A. A., kai 2004-11-02 atvyko gauti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų. Ji neprisimena, kokia kalba bendravo su A. A., tačiau, esant būtinybei, ji pati galėjo išversti į A. A. suprantamą rusų kalbą dokumentų tekstus. Ji neprisimena, ar A. A. į notarų biurą buvo atvykęs vienas, tačiau visi jam išduotų dokumentų tekstai buvo perskaityti ir išaiškinta, kad paveldėtą nekilnojamąjį turtą A. A. turi įregistruoti viešame registre, ką A. A. labai gerai suprato.

Iš 1992-06-08 privatizavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal šią sutartį J. A., A. A. ir N. A. privatizavo butą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 92).

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-10-15 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šia nutartimi buvo atnaujinta civilinė byla bei nutarta į teismo posėdį 2004-10-28 d. kviesti pareiškėją N. A. ir asmenis, dalyvavusius byloje, kurioje priimtas sprendimas paskelbti pareiškėją mirusia (t.1 b.l. 62).

Iš pažymos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie šaukimo įteikimą A. A. matyti, kad šaukimas A. A. įteiktas 2004-10-22 (t. l b.l. 63).

Iš A. A. 2004-10-26 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 33 notarų biurui, matyti, kad jis pateikė prašymą, kuriuo prašo, mirus sutuoktinei N. A., išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, kaip pergyvenusiam sutuoktinę (t.1 b.l. 86).

Iš A. A. 2004-10-26 pareiškimo Vilniaus m. 33 notarų biurui, matyti, kad jis pareiškė, jog 2001-07-30 mirė jo sutuoktinė N. A., po kurios mirties liko turtas: buto dalis (t.1 b.l. 85).

Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004-10-26 pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą matyti, kad A. A. kreipimosi dienai butas adresu (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priklauso Irinai A. A., N. A., A. A. (t.1 b.l. 88-89).

Iš Vilniaus m. 33 notarų biuro 2004-10-26 liudijimo matyti, kad juo notarė P. J. liudija, kad pradėta turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-07-30 mirus N. A.. Šis liudijimas išduotas mirusiosios sutuoktiniui A. A. gauti reikiamiems dokumentams apie mirusiosios turtą (t.1 b.l. 96).

Iš gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2004-10-26 pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini), išduotos pagal A. A. 2004-10-22 prašymą, matyti, kad joje nurodyta, jog N. A. mirė 2001-07-30 (t.1 b.l.95).

Iš 2004-10-28 teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo tiek N. A., tiek A. A. (t.1 b.l.67-68).

Iš Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-10-28 nutarties matyti, kad ja buvo panaikintas 2001-07-16 sprendimas dėl N. A. paskelbimo mirusia (t.1 b.l.69).

Iš Vilniaus m. 33 notarų biuro 2004-11-02 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad notarė P. J. liudijimu tvirtina, kad mirusiosios sutuoktinis A. A. paveldi - 2/6 patalpos - buto su rūsiu dalis adresu (duomenys neskelbtini), (t.1 b.l. 100).

Iš Vilniaus m. 33 notarų biuro 2004-11-02 nuosavybės teisės liudijimo matyti, kad juo notarė P. J. tvirtina, kad A. A. yra pergyvenęs sutuoktinę N. A., ir jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2/3 patalpos - buto su rūsiu dalys adresu (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 99).

Aptartais įrodymais teismo neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. A., žinodamas apie tai, kad N. A. prašymu yra atnaujinta civilinė byla dėl jos paskelbimo mirusia, kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje su N. A. įgytą turtą gavimo. Po to, nors A. A. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame matė gyvą N. A., ir šio teismo posėdžio metu buvo priimta teismo nutartis panaikinti sprendimą, kuriuo N. A. paskelbta mirusia, jis, nepranešęs apie šį faktą notarei, gavo N. A. turto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą. Šiuose A. A. veiksmuose konstatuotinas apgaulės elementas. Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti kaltinamojo veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str.2d., sudėtį, reikalinga nustatyti jo įgyto turto teisinį statusą.

Iš santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1998-02-18 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad 1986-05-29 sudarė santuoką A. A. ir N. I. (po santuokos A.) (t.1 b.l.93).

Iš 1992-06-08 sutarties matyti, kad J. A., A. A., N. A. LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu nupirko trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.92).

Iš 2004-06-17 pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkais įrašyti J. A., N. A., A. A., įgiję nuosavybės teisę į 1/3 minimo buto dalį kiekvienas, 1992-06-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.1-1374 (t.1 b.l.13-14).

Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374, kurio pagrindu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įgijo nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini), 5 str.1d. numatyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.

Nuosavybės teisės atsiradimo momentu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso (1980 11 24 įstatymo Nr. X-688 redakcija, galiojusi nuo 1980 12 01) 21 straipsnis numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu.

Nors registruojant nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), buvo nurodytos kiekvieno iš savininkų dalys – kiekvienas po 1/3, konstatuotina, kad sutuoktiniai A. A. ir N. A. minimo buto dalį įgijo, būdami santuokoje ir šis turtas laikytinas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o buto dalys nurodytos dėl to, kad kartu su jais dalį buto įgijo kitas šeimos narys, ne sutuoktinis. Ši aplinkybė neduoda pagrindo konstatuoti, kad tiek A. A., tiek N. A. įgijo minimo buto dalis asmeninės nuosavybėn.

Tai, kad 2/3 buto (duomenys neskelbtini) laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, matyti ir iš 2004-11-02 Vilniaus m. 33-čio notarų biuro notarės P. J. išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo (t.1 b.l.32-33, 35-36).

Tokiu būdu, nustatyta, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas A. A., dalykas yra turtas, priklausantis kaltinamajam ir nukentėjusiajai N. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punkte išaiškinta, kad svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal BK 178 ir 180 straipsnius nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal minėtus straipsnius, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme. Kaip suformavo teismų praktiką kasacinis teismas – pastarasis išaiškinimas, koks turtas yra laikytinas svetimu, taikytinas ir nusikalstamai veikai, numatytai BK 182 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 30 d. baudžiamoji byla Nr. 2K-461/2006 (procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8. (S)).

Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad kaltinamajam A. A. inkriminuotų veiksmų atlikimo metu turtas, buvo padalytas arba kad jungtinė nuosavybės teisė būtų pasibaigusi kitu būdu, baudžiamojoje byloje nepateikta. Aplinkybę, kad ir pati nukentėjusioji laiko buto (duomenys neskelbtini) dalį jos ir kaltinamojo A. A. bendrąja jungtine nuosavybe, rodo ir jos Vilniaus apygardos teismui pateiktas civilinis ieškinys (t.1 b.l.7-8).

Įvertinus minėtas aplinkybes ir Senato išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad A. A. atveju nėra LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtino sudėties požymio – nusikaltimo dalyko – svetimo turto. Nesant būtino sudėties elemento, teismo nustatytas A. A. veiksmuose buvęs apgaulės elementas gali būti pagrindas nukentėjusiajai reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Tokiu būdu, kaltinamasis A. A. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str.2d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (LR BPK 303 str.5d.1p.).

Nukentėjusiosios N. A. šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Išspręstinas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str.2d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (LR BPK 303 str.5d.1p.).

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paleisti A. A. teismo salėje.

Nukentėjusiosios N. A. šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.