Kauno apylinkės teismo nuosprendis

gimęs 1969-07-08 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-10-05 Jonavos raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d.-1aisvės atėmimu 10 mėn.;

2) 2012-04-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d.-laisvės atėmimu 6 mėn.;

3) 2013-11-27, Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 290 str.-4 MGL bauda;

4) 2014-05-29, Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d.-laisvės apribojimu 8 mėn., teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. L. 2015-01-10 apie 8 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau penkis smūgius į veido sritį savo tėvui L. L., sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis E. L. 2015-01-13 apie 14 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia stumdydamas bei kumščiu suduodamas vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į kairį šoną savo tėvui L. L., sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. požymiai.

Kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-01-10 jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir tėvo L. L. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, jis neatsimena. Tuo metu jis buvo neblaivus-buvo išgėręs degtinės butelį, jautėsi apsvaigęs. Jis tėvo nestumdė ir jo nemušė. Tarp jų buvo tik „karštas“ žodinis konfliktas. Gal jis per stipriai pasiginčijo, bet priš tėvą rankų nekėlė. Vėliau tėvas iškvietė policiją- gal pabijojo išgėrusio žmogaus. Jį išvežė į policiją, tėvas parašė pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis tėvui sudavė smūgius. Tėvui sužalojimai nebuvo nustatyti. Neigia, kad sudavė smūgius. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis baigėsi tuo, kad E. L. negali pasirodyti namuose. Nors tiksliai pasakyti negali, sudavė tėvui.

2015-01-13 vėl tarp jo ir tėvo kilo ginčas. Vėl atvyko policija. Jokių smūgių tėvui jis nesudavė. Neigia savo kaltę dėl smūgių sudavimo. Jo nuomone, po 5 smūgių į galvą reikėtų ir medikų pagalbos.

Nukentėjusysis L. L. parodė, 2015-01-10 jis namuose susiginčijo su sūnumi E. L., jie pasistumdė, t.y. E. L. ji stumdė, o jis gynėsi. Sūnus pavartojo neleistiną smurtą prieš tėvą- ranka sudavė jam. Tuo metu sūnus jau daug dienų buvo vartojęs alkoholį, jo veiksmai buvo neadekvatūs. Jis sudavė L. L., todėl šiam teko iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai sūnų išvežė. Po 2 parų sūnus grįžo namo. Grįžęs iš policijos, sūnus išgėrė ir 2015-01-13 vėl tas pats vyko.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-01-13 apie 14 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)e, jo sūnus E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo triukšmauti ir grasinti, jog užlies kambarius, išdaužys langus, susprogdins butą jeigu jam neduos pinigų. Pinigų jam reikia alkoholiui nusipirkti. Tada jis pradėjo prieš jį smurtauti, t. y. pradėjo jį stumdyti ir sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu jam į krūtinę ir dar vieną smūgį į kairį šoną. Su kuria ranka jis jam smūgiavo pasakyti negali, nes tokių smulkmenų, esant tokioje situacijoje nepastebi. Viskas vyko labai greitai, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos nežino kas iškvietė. Jam sužalojimai nepadaryti. Į medikus ir į teismo medicinos ekspertus, nesikreipė ir nesikreips. Tiesiog vis dar jaučia tose vietose skausmą, nors išoriškai nieko nesimato. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena trise, t. y. jis, jo žmona J. L. ir sūnus jo E.. J. blogai su sveikata, ji silpna, nevaikšto ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. E. prieš ją nesmurtauja, tačiau būna, kad rėkia ant jos, o ji nervuojasi, jaudinasi, ji tris insultus turėjo. E. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, jau daug kartų dėl to kreipėsi į policiją. Smurtą fizinį ir psichologinį jis prieš jį naudoja pastoviai. Jis pats yra nedirbantis, todėl savo pinigų neturi ir jų reikalauja iš jo. Jis visada jam grasina, todėl yra priverstas jam duoti pinigų. Kai duoda pinigų tada tam kartui apsiramina, tačiau alkoholinius gėrimus jis vartoja ištisai nuo Naujų metų ir dėlto alkoholiui ištisai reikalauja pinigų. Maždaug metai ar dveji metai kaip E. alkoholį vartoja dažnai. Jei neduoda pinigų, tada jis jam grasina, smurtauja. Jis jam grasina, kad jį užmuš, papjaus. Jo grasinimai yra realūs, suvokia juos kaip grėsmę savo sveikatai arba gyvybei, žino, kad tikrai ką sako, taip ir gali padaryti, jis jo bijo. Yra buvę, kuomet jis jam grasino peiliu jį papjauti, laikydamas peilį jam prie veido. Anksčiau buvo jam praskėlęs ausį, buvo stipriai sumušęs. Neabejoja, kad jis ir toliau prieš jį smurtaus. Kitą kartą jį prigąsdina, kad nekviestų policijos, yra sakęs: „jį išneš greičiau maiše, kol jis iškviesi policiją“. Jis savo veiksmais jį baugina, kartais tyčiojasi iš jo, pavyzdžiui, prievarta liepia jam įpilti alkoholio į stiklinę ar paduoti cigaretę, nors pats puikiai gali tai pasidaryti. Prievarta pasireiškia grasinimais, kad jeigu ko nors nedarys ką jis liepia, tada prieš jį smurtaus, ar ką nors namie sudaužys. Todėl tam, kad viso to nebūtų jam tenka nusileisti ir kentėti. Namuose pastoviai jaučia įtampą ir baimę. Jis E. yra klausęs kodėl jį muša, jis juk jam stogą virš galvos duoda, maitinu, o jis tik atsakė: „taip jam reikia“. Jonavoje yra jo namukas, kuriame yra visos E. suteiktos sąlygos gyventi, tačiau jis ten negyvena, neišsikelia iš jo buto, nes ten reikėtų pačiam pasirūpinti, užsidirbti, o čia viską gauna iš jo. Jis jau apie dvidešimt metų taip nedirba ir gyvena kartu. Papildo, kad 2015-01-15 E. jam skambino telefonu ir pasakė, jog jis yra Jonavoje. Telefonu jis jam grasino, jog jeigu jam neduos pinigų arba nenupirks alkoholio, jis padegs namą, parduos namų apyvokos daiktus, kuriuos yra nupirkęs, pavyzdžiui, žoliapjovę. Jis bijo dėl savo daiktų, kad jis tikrai norėdamas prasimanyti pinigų alkoholiui išneš viską kas vertinga iš namų ir parduos. Jo šeimoje labai sudėtinga situacija dėl E., jo ir J. sveikatai bei gyvybei gresia realus pavojus (b. l. 18-19).

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis L. L. juos patvirtino

Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo papildomi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-01-10 apie 08 val. namuose (duomenys neskelbtini) jo sūnus E. L., pradėjo namuose konfliktuoti, laužyti kambaryje kėdes. Jo sūnus E. L. konflikto metu ne tik, kad sulaužė kėdes buvusias kambaryje, tačiau ne mažiau penkis kartus jam iš rankų kumščių smūgiavo į galvos ir veido sritį. Jo sūnus E. L. smūgiuodamas į veido ir galvos sritį jam sukėlė fizinį skausmą. Nuo suduotų E. L. smūgių, jam kaktos kairėje ištino gumbas, matėsi įdrėskimas bei šalia patinimas su mėlyne. Dėl šių padarinių pas medicinos darbuotojus ir pas teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė ir nebesikreips, kadangi kaip jau minėjo jam jo suduoti smūgiai į veido ir galvos sritį sukėlė fizinį skausmą, o, be to, rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Konflikto priežastis nuolatinis alkoholio vartojimas. E. L., niekur nedirba, alkoholinius gėrimus perka iš jo pinigų. Jeigu jis nori būti sveikas ir gyvas, jis jam turi visada jų duoti, netgi kai jis vartoja alkoholinius gėrimus turi būti šalia jo, jam įpilti, cigaretę pridegti, kitu atveju bus sumuštas. Ne kartą sūnaus E. L. yra neįsileidęs į namus, tačiau neilgam, kadangi jis pradėdavo trankytis, daužytis stiklus, duris. Sūnus E. L. nuolatos jam grasina, kad jį ir žmona, kuri po trijų insultų guli patale nužudys. Sūnus ne tik, kad jį muša ir jam bei žmonai grasina, tačiau jis naktimis leidžia garsiai muzika, jį verčia sėdėti šalia jo. Per naktį jis kelis kartus turi nueiti pas žmoną, pasižiūrėti ar ji neatsiklojusi, tačiau jeigu jo sūnus geria jis ne visada gali tai padaryti. Po to dieną jo sūnus nueina miegoti, o jis turi slaugyti žmoną, būna dažnai ir parą nebūna miegojęs. Sūnus nuolatos grasina, kad jį papjaus, todėl kai jis vartoja alkoholinius gėrimus, jis stengiasi paslėpti visus peilius. 20 metų gyvena nuolatinėje baimėje. Po šio karto, kai grįžo iš areštinės, jis pradėjo vėl vartoti alkoholinius gėrimus, trankytis ir pagrasino: „jeigu jis dar kartą iškviesi policiją, tai jis jį papjaus“. Gyvena baimėje, kad grasinsimas gali būti realiai įvykdytas ir kad jį papjaus. Jis net pats policijos negali išsikviesti, yra susitaręs su žmogumi, kurio minėti nenori apklausoje, kad jam nusiųs sutartą žinutę ir jis iškvies policiją jo vardu. To pats padaryti negali, kadangi, kaip jau minėjo, jis jo neleidžia niekur pasitraukti nuo jo. Tai kartais pavyksta nueiti į tualetą ir ten būnant išsiųsti sut artą žinutę. Jis savo sūnaus bijo, nes jau ne kartą yra grasinęs jį papjauti, nužudyti, tai pat ir jo žmoną. Žino, kad jo grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Jo sūnus yra ne kartą gydytas priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo. (b. l. 43)

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis L. L. juos patvirtino, taip pat nurodė, kad su sūnum susitaikė, jam pretenzijų neturi.

Iš 2015-01-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnai, pagal iš Kauno AVPK OVP budėtojo gautą pranešimą atvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog E. L. namuose daužė daiktus, trenkė tėvui kumščiais į galvą, sulaužė kėdes, išvartė daiktus, buvo agresyvus. E. L. pristatytas į Žaliakalnio PK (b.l. 33-34).

Iš 2015-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus butą, esantį Kaune(duomenys neskelbtini),kambaryje rastos dvi sulaužytos kėdės, ant grindų išmėtyti rūbai (b.l. 36-38).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1514 matyti, kad 2015-01-10 09:04:19 E. L. buvo nustatytas 2,36 % (promilių) girtumas (b.l. 75).

Iš 2015-01-13 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnai, pagal iš Kauno AVPK OVP budėtojo gautą pranešimą atvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog E. L. namuose smurtavo prieš savo tėvą L. L., Kaip paaiškino pranešėjas (L. L.), sūnus grįžo namo girtas, triukšmavo, keikėsi, koliojo jį. Jam paprašius nustoti, sudavė kelis smūgius į kairį šoną. E. L. pristatytas į Žaliakalnio PK (b.l. 13-14).

Iš valstybinės TP tarnybos prie SAM specialisto išvados Nr. 93TPK-162 matyti, kad E. L., Kauno apskrities priklausomybių centro žinioje nuo 2002-05-30, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nuo 2009 m. nesilanko. VŠĮ Respubl. Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje, vesta stebėjimo paslauga 2015-01-07, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b.l. 158).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo E. L. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą

Kaltinamojo E. L. parodymus, kad jis nei 2015-01-10, nei 2015-01-13 konflikto metu nesudavė jokių smūgių savo tėvui L. L., teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-10, tiksliai valandos nepamena, būdamas neblaivus namuose adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su tėvu L. L., su kuriuo susiginčijo, dėl ko tiksliai neprisimena, jam, konflikto metu, sudavė į veido sritį delnu, kiek kartų tiksliai nepamena, bet tikrai ne penkis kartus. Dėl šio įvykio gailisi ( b. l. 82).

Apklaustas papildomai E. L., parodė, kad kokių nusikaltimų padarymu yra įtariamas supranta, kaltas dėl padaryto nusikaltimo 2015-01-10 prisipažįsta iš dalies, o dėl 2015-01-13 padaryto nusikaltimo neprisipažįsta. Anksčiau buvo apklaustas įtariamuoju jis davė teisingus parodymus, kuriuos tvirtina ir jiems papildymų neturi. (b. l. 88)

Be to, kaip matyti iš byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, policijos pareigūnai pagal nukentėjusiojo L. L. iškvietimą vyko į jo butą. Abu kartus bute rastas girtas E. L., kuris buvo išvežtas į policijos komisariatą. Bute buvo rasti netvarkos ir galimo fizinio smurto pėdsakai, t.y. sulaužyti baldai, išmėtyti drabužiai.

Kaltinamasis E. L. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę švelninančių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltu neprisipažino, niekur nedirba ir legalių pragyvenimo pajamų neturi, baustas administracine tvarka (b. l. 93-96, 125-142), anksčiau teistas (b. l. 102-124), VŠĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 149), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas, diagnozė: (duomenys neskelbtini). (b. l. 155) Kauno apskrities priklausomybių centro žinioje nuo 2002-05-30. (b. l. 153). Pagal specialisto išvadą E. L. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 158).

Atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamasis E. L. jau du kartus, t.y. 2012-04-19 bei 2014-05-29 teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš savo tėvą-nukentėjusįjį L. L.. Teismas, skirdamas jam bausmę už paskutinį nusikaltimą, juo patikėjo ir skyrė jam bausmę-laisvės apribojimą, tačiau E. L. nepateisino šio teismo pasitikėjimo ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, mano, kad ši nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, o BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės atėmimą.

BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), neeliminuoja BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Atsižvelgiant į visa, išdėstyta aukščiau, taip pat į tai, kad nukentėjusysis L. L. nurodė, jog su sūnumi jis susitaikė, jam pretenzijų neturi, E. L. nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, todėl teismas yra tos nuomonės, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas E. L. atidėtinas.

Kardomosios priemonės– įsipareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (b. l. 63-67, 68), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 140 str. 2 d. ( 2015-01-10 epizodas)- laisvės atėmimu 10 (dešimčia) mėnesių;

pagal BK 140 str. 2 d. ( 2015-01-13 epizodas)- laisvės atėmimu 10 (dešimčia) mėnesių;

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio .pataisos programoje ir ją pilnai baigti. Kardomąsias priemones–įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.