Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2942-1030/2024 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur mokamą periodinėmis išlaidomis, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo 445 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d.; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką; 6) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 500 Eur kompensaciją; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – „E.“, atsakovui – „V.“; 8) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 9) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną, iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

8. Ieškovės ieškinį atsisakyta priimti neišlaikius privalomos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos – nepasinaudojus privalomąja mediacija.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą civiliniame procese yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, ši tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų, priskiriamų nagrinėti teismams CPK nustatyta tvarka, sprendimo ne teisme tvarka. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

10. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus numatytas išimtis, taikoma privalomoji mediacija. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

11. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTPT) paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, VGTPT arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).

12. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.

13. Iš ieškovės pateiktų kartu su ieškiniu įrodymų, nustatyta, jog ieškovė nepateikė jokios pažymos, patvirtinančios, jog ji pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Ieškovė pateikė tik VGTPT 2024 m. sausio 18 d. raštą, kuriame yra išdėstytos tos pačios aplinkybės, kurias ieškovė nurodo ir savo atskirajame skunde, jog ieškovės sutuoktinis 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių dėl tesiminės mediacijos, kuri reikalinga dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė 2024 m. sausio 9 d. pateikė tarnybai nesutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo sprendžiant ginčą tarp šalių ir Tarnyba kitai mediacijos šaliai V. V. išdavė pažyma dėl mediacijos pabaigos. Tarnyba papildomai nurodė, jog negali išduoti dokumento patvirtinančio, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija, kadangi ji nesikreipė į Tarnybą su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją, o pažyma dėl mediacijos pabaigos išduodama tik tuo atveju, jei mediacija buvo pasinaudota.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog MĮ 21 straipsnio 4, 5 dalyse labai aiškiai reglamentuota, jog ieškovė per nustatytą terminą turėjo pateikti sutikimą dėl mediacijos vykdymo. Ieškovei išreiškus nesutikimą dalyvauti privalomoje mediacijoje, kaip tai reglamentuota MĮ 21 straipsnio 5 dalyje, privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

15. Taigi, matyti, jog įstatymas tiesiogiai ir imperatyviai bei nedviprasmiškai nurodo, jog tik ta šalis, kuri iniciavo privalomąją mediaciją, įgyja teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, jog ji įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (kai kita šalis nesutinka pasinaudoti privalomąją mediacija). Taigi, šiuo atveju VGTPT teisingai ieškovei nurodė, jog privalomąją mediaciją iniciavo ieškovės sutuoktinis, ieškovė išreiškė nesutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl tik ieškovės sutuoktinis MĮ prasme laikytinas tinkamai įgyvendinusiu įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė MĮ 21 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą.