Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM programą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Z., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 173 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skirtina nuobauda.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 173 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas T. Z. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 10 d. neužtikrino, kad minėtoje bendrovėje vykdant krovinių vežimo už atlygį veiklą, būtų tvarkoma transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų įsigijimo ir sunaudojimo apskaita iki atskirai pagal kiekvieną transporto priemonę, tam, kad būtų galima nustatyti į atitinkamos transporto priemonės degalų bakus įpilto ir toje transporto priemonėje sunaudoto kuro kiekį, t. y. bendrovėje nebuvo kaupiami šie duomenys ir dokumentai: 1) kilometrų skaitiklio rodmenys ataskaitinio laikotarpio, ne ilgesnio kaip kalendorinis mėnuo, pradžioje ir pabaigoje; 2) degalų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (kasos aparato kvitai, sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.). Tuo buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skysčių produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkte ir V1 skyriuje nustatyti reikalavimai.

Administracinėn atsakomybė traukiamas T. Z. nesutiko su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant krovinių vežimo paslaugas reikia kaupti Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skysčių produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 13 punkte ir V1 skyriuje numatytus duomenis, kadangi administraciniame dokumente nurodytiems duomenims kaupti užtenka ir CMR važtaraščio, tačiau teismas su šia T. Z. pozicija nesutinka. Pastebėtina, kad CMR važtaraštis patvirtina krovinio vežimo sutartį (CMR konvencijos 4 straipsnis), taip pat reglamentuoja atsakomybę už pervežimo metu padarytą žalą. Kilus teisminiams ginčams, deramai užpildytas CMR važtaraštis yra krovinių perdavimo vežėjui fakto įrodymas (CMR 9 straipsnis). Taip pat šis dokumentas patvirtina, kad vežimas vykdomas, laikantis CMR konvencijos reikalavimų. Tačiau toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu, fiksuojant ir kaupiant duomenis, susijusius su kiekvienos transporto priemonės kilometrų skaitiklio rodmenimis ataskaitiniu laikotarpiu, ne ilgesniu kaip kalendorinis mėnuo, pradžioje ir pabaigoje; bei dokumentu, patvirtinančiu degalų įsigijimą.

Pastebėtina, kad ANK 173 straipsnio 2 dalyje numatyta teisės norma yra nukreipta į naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių 13 punktą ir V1 skyrių, numatančius, kad ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys privalo apskaityti <...> transporto priemonių degalų bakuose naudojamų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų kiekius. Minėtų taisyklių V1 skyriuje reglamentuojama, kad transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų apskaita turi būti tvarkoma atskirai pagal kiekvieną transporto priemonę taip, kad būtų galima nustatyti į atitinkamos transporto priemonės degalų bakus įpilto ir toje transporto priemonėje sunaudoto ir/arba Taisyklių 37² punkte nustatyta tvarka iš transporto priemonės degalų bakų išpilto kuro kiekį (37¹ punktas). Šiuo tikslu, tvarkant degalų įsigijimo ir sunaudojimo apskaitą, turi būti kaupiami šie duomenys ir dokumentai: 37¹.1. transporto priemonės valstybiniai numeriai, suteikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės), nustatyta tvarka; 37¹.2. kilometrų skaitiklio rodmenys ataskaitinio laikotarpio, ne ilgesnio kaip kalendorinis mėnuo, pradžioje ir pabaigoje; 37¹.3. degalų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (kasos aparato kvitai, sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.); 37¹.4. degalų sunaudojimą atitinkamoje transporto priemonėje pagrindžiantys dokumentai (užsakymai, važtaraščiai, suteiktų paslaugų sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.).

Taisyklių 4¹ punkte numatyta, kad ūkio subjektai turi laikytis šių taisyklių 13 punkte ir V1 skyriuje nustatytų reikalavimų, kai: 1) turi licencijas, nurodytas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, vykdyti keleivių ir (ar) krovinių vežimo už atlygį veiklą ir naudoja naftos produktus, bioproduktus, kitus degiuosius skystus produktus tik standartinėse gamintojo prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių nuolatinai pritvirtintose ir gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų talpyklose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2019 m. kovo 28 d., pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju įregistruota 2019 m. gegužės 3 d., o Lietuvos transporto saugos administracijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę verstis krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, išduota 2019 m. gegužės 18 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo T. Z. (b. l. 12). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prievolę, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu ir V1 skyriumi, tvarkyti transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų įsigijimo ir sunaudojimo apskaitą atskirai pagal kiekvieną transporto priemonę, tikslu nustatyti į atitinkamos transporto priemonės degalų bakus įpilto ir toje transporto priemonėje sunaudoto kuro kiekį.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 10 d. nebuvo kaupiami duomenys ir dokumentai - kilometrų skaitiklio rodmenys ataskaitinio laikotarpio, ne ilgesnio kaip kalendorinis mėnuo, pradžioje ir pabaigoje bei degalų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (kasos aparato kvitai, sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.), įrodo byloje esantys duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 21 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-4123, kurioje pažymima, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų apskaitos dokumentų bei kitos tikrinimo metu surinktos informacijos analizę, nustatyta, kad įmonė per tikrinimo laikotarpį (2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d.) vykdydama krovinių vežimo už atlygį veiklą nevykdė transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų įsigijimo ir sunaudojimo apskaitos pagal kiekvieną transporto priemonę, kad būtų galima nustatyti į atitinkamos transporto priemonės degalų bakus įpilto ir toje transporto priemonėje sunaudoto kuro kiekį. Tokiu būdu įmonė, turėdama licenciją vykdyti krovinių vežimo už atlygį veiklą ir naudodama naftos produktus tik standartinėse gamintojo prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių nuolatinai pritvirtintose ir gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų talpyklose, nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skysčių produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 13 punkte ir V1 skyriuje nustatytus reikalavimų (b. l. 5-7).; 2019 m. spalio 10 d. dokumentų poėmio aktas, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, susijusius su teiktomis paslaugomis, CMR važtaraščius bei bako išrašus, įsakymus dėl kuro normų, įsakymus dėl komandiruočių, darbo laiko apskaitos žiniaraščius (2019 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu), atlyginimų paskaičiavimus, metines pajamų deklaracijas (b. l. 10-11, 13-91); UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenimų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. lentelė, iš kurios matyti, kad pakrovimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės 22 d. (b. l. 92-109).

Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. gegužės mėn. vykdė krovinių vežimo už atlygį veiklą, tai patvirtina direktoriaus T. Z. 2019 m. gegužės 8 d. įsakymas dėl kuro normų, 2019 m. gegužės 20 d. įsakymas dėl komandiruotės, taip pat atlyginimų žiniaraštis už 2019 m. gegužės mėn. Pastebėtina, kad 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio posėdžio metu, T. Z. nurodžius, kad įmonė veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2019 m. liepos mėn., jis buvo įpareigotas iki kito posėdžio, vyksiančio 2020 m. gruodžio 8 d., pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje T. Z. nedalyvavo ir jokių dokumentų nepateikė. Remiantis tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių T. Z. motyvus dėl vėlesnės įmonės veiklos vykdymo, teismas, remiantis byloje aptartais duomenimis, konstatuoja, kad T. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 2 dalyje ir jam skirtina administracinė nuobauda.

Už ANK 173 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamo nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pastebėtina, kad nors teismo posėdžio metu T. Z. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau iš jo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių laikymąsi ne tyčia, o dėl nežinojimo, manydamas, kad vykdant tarptautinius pervežimus ir pildant CMR važtaraščius, nėra reikalinga kaupti kitų dokumentų, susijusių su transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų įsigijimu ir sunaudojimu. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad tai pirmas toks T. Z. administracinis nusižengimas, už analogišką pažeidimą anksčiau nėra baustas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į T. Z. charakterizuojančius duomenis, į padarytą administracinį nusižengimą, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. Z. skirti mažesnę baudą, nei ANK 173 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti T. Z. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 173 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

T. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Bauda mokama į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikavimo kodą ROIK: 20120698814 arba bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.