Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1N-6-387/2018 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.13.13.

2018 m. liepos 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs perduotino asmens A. D. gynėjo advokato Šarūno Rameikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria nutarta perduoti A. D. Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. D. Prancūzijos Respublikai laisvės atėmimo bausmės vykdymui pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Nansi (Nancy) apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. Europos arešto orderį (toliau – EAO), kuris išduotas remiantis Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (in absentia), kuriuo A. D. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė (bylos Nr. 17/322).Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodyta, kad A. D. prašomas perduoti už 3 (tris) nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-1, 311-4 ir 311-14 straipsnius (organizuota vagystė su turto sugadinimu), 121-5, 311-1, 311-4 ir 311-14 straipsnius (pasikėsinimas įvykdyti organizuotą vagystę su turto sugadinimu), 450-1 ir 450-3 straipsnius (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime siekiant pasirengti nusikaltimui, baudžiamam 5 metų ar ilgesne laisvės atėmimo bausme).Europos arešto orderio „e“ dalyje ir Prancūzijos Respublikos Generalinės prokuratūros prie Nansi apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. raštu pateiktoje papildomoje informacijoje, susijusioje su Europos arešto orderiu, nurodyta, kad 2012 m. liepos 29 d., Reichstett vietovėje, Prancūzijos Respublikoje, A. D. ir V. K. pasikėsino pavogti vilkiką SCANIA. Taip pat 2012 m. liepos 29 d. Reichstett vietovėje, Prancūzijos Respublikoje, jie pavogė krovininį sąstatą, susidedantį iš vilkiko DAF ir priekabos-šaldytuvo SCHMITZ. Nusikaltėliai išlaužė transporto priemonių spyneles. 2012 m. liepos 30 d. krovininis sąstatas, sudarytas iš vilkiko DAF ir priekabos-šaldytuvo SCHMITZ su ant transporto priemonių uždėtais netikrais valstybiniais numeriais buvo sustabdytas Vokietijos policijos A6 greitkelyje važiuojant į Niurnbergą. Transporto priemonės vairuotojas parodė, kad jį pasamdė du Lietuvos Respublikos piliečiai. Vairuotojo pateikta informacija padėjo nustatyti A. D. ir V. K. bei leido nustatyti, kad jie buvo vagystės ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę vykdytojai. Be to, A. D. inkriminuojamos veikos buvo padarytos struktūrizuotos lietuvių nusikaltėlių grupuotės, kuri užsiėmė krovininių transporto priemonių (vilkikų ir jų priekabų) vagystėmis, siekiant vėliau parduoti transporto priemones Lietuvoje. Transporto priemonių valstybiniai numeriai buvo užmaskuojami išvykimui iš Prancūzijos Respublikos teritorijos tam, kad vėliau jos būtų parduodamos, naudojantis samdomais vairuotojais su netikrais dokumentais ir gaunančiais nurodymus telefonu. A. D. ir V. K., laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 29 d., dalyvavo nusikalstamame susivienijime siekiant pasirengti nusikaltimui, t. y. vadovavo parankiniams žmonėms, kuriuos įdarbindavo, jiems užmokėdavo ir duodavo netikrus dokumentus.Papildomoje informacijoje, susijusioje su A. D. išduotu Europos arešto orderiu, atsiųstame Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje (in absentia) nurodyta, kad 2015 m. balandžio 29 d. Nansi Tarpregioninės specializuotos jurisdikcijos teismo nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs aukščiau nurodytus nusikaltimus ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. A. D. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Prancūzijos Respublikos Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (in absentia) buvo patenkintas prokuroro apeliacinis skundas ir panaikintas 2015 m. balandžio 29 d. Nansi Tarpregioninės specializuotos jurisdikcijos teismo (t. y. pirmosios instancijos teismo) nuosprendis dalyje dėl bausmės. Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. D. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Prancūzijos Respublikoje vykstant baudžiamajam procesui A. D. nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo taikoma kardomoji priemenė suėmimas, 2014 m. sausio 28 d. jis paleistas į laisvę ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė (teisminė priežiūra). Likęs neatliktas laisvės atėmimo bausmės laikas yra 2 metai 6 mėnesiai 8 dienos.Europos arešto orderio „d“ dalies 3.4 punkte nurodyta, kad sprendimas (nuosprendis) perduotinam asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas, tačiau patvirtinama, kad po asmens perdavimo šis sprendimas bus nedelsiant asmeniškai įteiktas; įteikus sprendimą asmuo bus aiškiai informuotas apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas galės būti panaikintas; taip pat kad asmuo bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi teisę prašyti persvarstyti bylą arba pateikti apeliacinį skundą (šis laikotarpis yra 5 dienos). Taip pat Europos arešto orderio „d“ dalyje nurodoma, kad nuteistas asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas ir turėjo atvykti į teismo posėdį, į jį neatvyko. Tačiau jis gali apskųsti priimtą sprendimą Prancūzijos Respublikos Aukščiausiajam Kasaciniam teismui.Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų – dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime, organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas, prekyba vogtais automobiliais. Europos arešto orderio (c) dalyje nurodyta, kad Prancūzijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose už Europos arešto orderyje nurodytus nusikaltimus numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė – 7 (septyneri) metai.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2018 m. gegužės 10 d. nutarimu A. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje A. D., dalyvaujant jo gynėjui, buvo supažindintas su jam išduotu Europos arešto orderiu. Taip pat A. D. buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. D. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Europos arešto orderį išdavusiai Prancūzijos Respublikai.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė perduoti A. D. Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos tesiminės institucijos – Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. Europos arešto orderį, kuris išduotas remiantis Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį (in absentia) (bylos Nr. 17/322). Vilniaus apygardos teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. D. Prancūzijos Respublikai.Perduotino asmens A. D. gynėjas advokatas Šarūnas Rameikis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakingus pareigūnus kreiptis su prašymu į Prancūzijos atsakingas institucijas dėl A. D. kaltės įrodymų pagal Tarybos pagrindų sprendimo 15 straipsnį pateikimo; taip pat, neperduoti A. D. Prancūzijos Respublikai, nes jį perdavus būtų pažeistos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo bei BK 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas pagal Europos arešto orderį jį išdavusiai valstybei, jei asmens perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves.A. D. gynėjo skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas neištyrė visų Europos arešto orderio byloje surinktų ir pateiktų faktinių aplinkybių, jas vertino neteisingai, o kai kurių apskritai nevertino, todėl, gynėjo nuomone, šio teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Anot A. D. gynėjo, perdavus A. D. Prancūzijos Respublikai būtų pažeistos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas pagal Europos arešto orderį jį išdavusiai valstybei, jei asmens perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Gynėjas skunde nurodo, kad kartu su išduotu EAO buvo pateikti tik bendri duomenys apie tris padarytas nusikalstamas veikas Prancūzijos teritorijoje, tačiau nebuvo pateikti išsamesni duomenys, kuriais vadovaujantis buvo priimtas nuosprendis (in absentia), t. y. bent jau vairuotojo pavardė, jo duoti parodymai, duomenys apie A. D. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.A. D. gynėjo skunde teigiama, kad iš Prancūzijos Respublikos Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio matyti, kad A. D. kaltė grindžiama tik prielaidomis ir tikimybėmis. Gynėjo teigimu, Europos arešto orderyje įvardintas pagrindinis liudytojas - vairuotojas, pasak kurio buvo nustatyti nusikaltimo vykdytojai V. K. ir A. D., yra K. K., kuris, anot A. D. gynėjo, priešingai nei nurodoma Europos arešto orderyje teigė, kad du jam nepažįstami lietuviai jo paprašė parvairuoti iš Prancūzijos sugedusį sunkvežimį, buvo sutartas atlygis. Iki Strasbūro buvo pavėžėtas asmenų, kurių tapatybės nežino, po to apsigyveno viešbutyje I. G. F., 2012 m. liepos 27- 29 d. Gynėjo teigimu, K. K. apklausų metu neatpažino ir nenurodė asmenų, kurie jį atvežė į Strasbūrą, tai pat negalėjo nurodyti vietos, kurioje buvo vilkikas, nenurodė ir neatpažino asmenų, kurie jį vežė iki vilkiko. Taip pat jis nenurodė, kad būtų kontaktavęs telefonu su A. D., ar V. K., ar, kad jie būtų vežę iki vilkiko, jam tokie asmenys nežinomi. Gynėjo skunde teigiama, kad A. D. nurodė, jog Prancūzijoje vykusio tyrimo metu K. K. jo neatpažino.A. D. gynėjas nurodo, kad nuosprendyje (in absentia), priešingai nei nurodyta Europos arešto orderyje, konstatuota, kad A. D. ir V. K. nebuvo nusikaltimo vykdytojais. Anot gynėjo, A. D. neneigia, kad kartu su V. K. 2012 m. liepos 27-29 d. važiuodami iš Anglijos buvo apsigyvenę I. G. F. viešbutyje, ten kur buvo apsigyvenęs ir tyrimo metu minimas K. K., tačiau K. K. jis nurodė nepažįstantis ir jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavęs. A. D. vertinimu, jis atsirado netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, todėl buvo sulaikytas Prancūzijos policijos pareigūnų, vėliau suimtas ir ilgą laiką įkalintas Prancūzijoje. A. D. gynėjas pažymi, kad A. D. nesuprantama, kodėl jis buvo susietas su nusikalstama grupuote asmenų, kilusių iš Kauno.A. D. gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. balandžio 29 d. Nansi tarpregioninės specializuotos jurisdikcijos teismo posėdyje A. D. buvo teisiamas kartu su V. K. bei kitais Lietuvos Respublikos piliečiais, kuriuos teisme išvydo pirmą kartą. Anot gynėjo, teismo posėdžio metu A. D. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, jam nebuvo paskirtas gynėjas. A. D. gynėjo teigimu, A. D. teisėjo ir prokuroro teismo posėdžio metu prašė, kad jam būtų pateikti jo kaltę patvirtinantys įrodymai, tačiau, A. D. teigimu, kaltės įrodymai teismo posėdžio metu nebuvo tiriami, buvo atsakyta, kad jis ir V. K. yra kilę iš Kauno miesto ir jie priklauso lietuvių nusikalstamai grupuotei iš Kauno.A. D. gynėjas skunde nurodo, kad Prancūzijos Respublikos Nansi apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų apeliacijų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (in absentia) yra nuteisti trys asmenys - V. K., A. D. ir D. L. Visi trys nuteisti dėl vagysčių sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl ketinimo pavogti ir dalyvavimo nusikalstamame susivienijime rengiantis padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau, anot perduotino asmens A. D. gynėjo, D. L. A. D. yra nepažįstamas, niekada anksčiau jo nebuvo sutikęs ir su juo nebendravo, nepažįsta ir nei vieno su juo siejamų nuosprendyje išvardintų asmenų, nepalaikė su jais jokių ryšių nei Lietuvoje nei užsienyje. A. D. gynėjas skunde pažymi, kad nusikalstamo susivienijimo narius turėtų sieti pastovūs tarpusavio ryšiai, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju buvo nuteisti trys visiškai nepažįstami asmenys ir nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad jie priklauso nusikalstamam susivienijimui.A. D. gynėjas skunde taip pat pažymi, kad aptariamu nuosprendžiu nuteistiems asmenims inkriminuotos nusikalstamos veikos skiriasi laike – A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dalyvavimas nusikalstamame susivienijime 2012 m. liepos 1 d.– 2012 m. liepos 29 d. laikotarpyje. Tuo tarpu D. L., kaip dėstoma nuosprendyje, 2010 metais ir 2012 metais buvo įkalintas Lietuvoje dėl galiojančio lygtinumo nesilaikymo. Jam išėjus į laisvę po 6 mėn buvo įkalintas Vokietijoje. Anot A. D. gynėjo, D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dalyvavimas nusikalstamame susivienijime 2012 m. gruodžio 1 d.–2013 m. sausio 15 d. A. D. gynėjo teigimu, šiuo laikotarpiu būtent A. D. buvo suimtas ir nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo įkalinimo įstaigoje Prancūzijoje, todėl, A. D. gynėjo nuomone šie asmenys negalėjo kartu organizuoti, rengti nusikalstamų veikų, jo manymu, nėra jokio pagrindo sieti A. D. su nuosprendyje (in absentia) inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis.Perduotino asmens A. D. gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje (in absentia) esančios aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, kurios yra nurodytos Europos arešto orderyje. Gynėjo nuomone, esant akivaizdžioms abejonėms dėl A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, Vilniaus apygardos teismas į jas nesigilino, nors teismui nuosprendis (in absentia) su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateiktas. Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas apsiribojo tik formaliu aplinkybių vertinimu, kurios buvo pateiktos Europos arešto orderyje, A. D. ir jo gynėjo Š. Rameikio prašymą dėl papildomos informacijos gavimo iš kompetentingų Prancūzijos institucijų atmetė. Anot gynėjo, A. D. Prancūzijoje baudžiamojo proceso metu po suėmimo buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl jis į 2015 m. balandžio 29 d. Nansi tarpregioninės specializuotos jurisdikcijos teismą atvyko pats iš Lietuvos kartu su V. K., nes buvo gavę šaukimus iš Prancūzijos kompetentingų institucijų. Teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, su jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme jis nesutiko, o nuosprendžio apskųsti apeliacine tvarka neturėjo galimybės, nes jam po teismo posėdžio jo neįteikė, su juo nesupažindino, taip pat jo negavo ir registruotu paštu Lietuvoje, pagal gyvenamąją vietą. Jeigu būtų gavęs nuosprendį, neabejotinai jį būtų skundęs apeliacine tvarka, nes jis buvo nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė. Be to, A. D. gynėjo teigimu, teismo posėdžio metu A. D. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nedalyvavo advokatas, todėl buvo pažeistos jo teisės į gynybą.A. D. gynėjas skunde nurodo, kad apie apeliacinės instancijos teismo posėdį Prancūzijoje 2017 m. kovo 27 d. A. D. nebuvo pranešta, šaukimo iš teismo jis negavo. Anot gynėjo, A. D. neieškojo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Gynėjo nuomone nesuprantama, kodėl iš karto buvo išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta tarptautinė paieška, užuot išnaudojus galimybes iškvieti A. D. į teismą. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės į gynyba, atimta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bei galimybė apskųsti priimtą nuosprendį (in absentia).Anot gynėjo, A. D. nesutinka būti perduodamas Prancūzijai pagal Europos arešto orderį, nes mano, kad Prancūzijoje bus pažeidinėjamos jo teisės ir laisvės, nebus užtikrinta teisė į gynybą, į teisingą procesą ir teisingą teismą. Gynėjo teigimu, Lietuvos kompetentingų institucijų praktika, nesigilinant į Europos arešto orderyje pateiktus duomenis bei kitas svarbias aplinkybes ir priimant šabloniškus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių perdavimo užsienio valstybėms yra ydinga ir turėtų būti keistina. Anot A. D. gynėjo, asmens perdavimo klausimą sprendžiančios institucijos turėtų atsižvelgti į prašančiųjų valstybių pakeiktus įrodymus, be to, remdamasis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo nuostatomis teigia, kad asmens perdavimas neturi būti tik formali procedūra ir kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar tikrai yra pagrindas perduoti įtariamąjį kitai valstybei ir tik tuomet priimti sprendimą, šis pagrindų sprendimas nekliudo valstybei narei taikyti savo konstitucines taisykles, susijusias su teisingu procesu bei manant, kad išduodančios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, prašyti skubiai pateikti būtiną papildomą informaciją.A. D. gynėjo skunde nurodoma, kad asmens teisė į teisingą teismą demokratinėje valstybėje suprantama kaip teisė į visų konstitucinių asmens interesų garantijų visumą. Remdamasis šio principo išaiškinimais A. D. gynėjas nurodo, kad A. D. tikisi teisingo proceso Lietuvoje, teismui priimant pagrįstą sprendimą dėl jo perdavimo pagal išduotą Europos arešto orderį.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens A. D. gynėjo skundas atmetamas.

Išnagrinėjus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei perduotino asmens A. D. gynėjo skundo argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. D. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 71¹ - 75 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų. A. D. gynėjas skunde nurodo, kad A. D. neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o Prancūzijos teisėsaugos institucijos pateikė nepakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Gynėjas skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo Prancūzijos Respublikoje metu A. D. nebuvo paskirtas gynėjas, jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį bei bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, todėl, gynėjo manymu, sprendimas išduoti A. D. pažeidžia Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą.Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina šiuos du kriterijus: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Prancūzijos Respublikai.Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nenustatyta, jog Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotame Europos arešto orderyje yra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje numatytus Europos arešto orderio turiniui keliamus esminius reikalavimus, be to, Europos arešto orderyje nurodyta informacija jau buvo tikslinta. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Prancūzijos Respublikos kompetentingą teisėsaugos instituciją prašydama patikslinti Europos arešto orderio išdavimo tikslą, pateikti detalesnį A. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymą, Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių tekstų išrašus, informaciją apie nuosprendžio Prancūzijos Respublikoje priėmimo aplinkybes bei patikslinti kitus duomenis. Į šiuos prašymus buvo gauti minėtus duomenis patikslinantys atsakymai, taigi, Prancūzijos Respublikos išduotas Europos arešto orderis atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. Prancūzijos Respublikoje buvo nuteistas už tokių nusikalstamų veikų padarymą, kurios atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikaltimų požymius - A. D. buvo nuteistas pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-1, 311-4 ir 311-14 straipsnius (organizuota vagystė su turto sugadinimu), 121-5, 311-1, 311-4 ir 311-14 straipsnius (pasikėsinimas įvykdyti organizuotą vagystę su turto sugadinimu), 450-1 ir 450-3 straipsnius (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime siekiant pasirengti nusikaltimui, baudžiamam 5 metų ar ilgesne laisvės atėmimo bausme) ir šios veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje požymius. Už šiuos nusikaltimus Prancūzijos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Taigi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas ir nuteistas A. D., atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Prancūzijos Respublikos išduoto Europos arešto orderio „d“ dalies 3.4 punkte nurodoma, kad sprendimas (nuosprendis) perduotinam asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas, tačiau patvirtinama, kad po asmens perdavimo šis sprendimas bus nedelsiant asmeniškai įteiktas; įteikus sprendimą asmuo bus aiškiai informuotas apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas galės būti panaikintas; taip pat, kad asmuo bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi teisę prašyti persvarstyti bylą arba pateikti apeliacinį skundą (šis laikotarpis yra 5 dienos). Taip pat Europos arešto orderio „d“ dalyje nurodoma, kad nuteistas asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas ir turėjo atvykti į teismo posėdį, į jį neatvyko. Tačiau jis gali apskųsti priimtą sprendimą Prancūzijos Respublikos Aukščiausiajam Kasaciniam teismui. Taigi, Europos arešto orderyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą esant BK 9¹ straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą galimybės atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį išimtį, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo neišduoti A. D. remiantis BK 9¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, taip pat nėra.Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pagrįstai pažymima, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti Europos arešto orderį išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Todėl, šio proceso metu teismas netiria A. D. inkriminuotų veikų pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Perduotino asmens A. D. gynėjas skunde nurodė argumentus, kurie, jo nuomone, turėtų sukelti abejonių Prancūzijos Respublikos A. D. priimto nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau pažymėtina, jog šias aplinkybes A. D. ir jo gynėjas turėtų nurodyti baudžiamojo proceso Prancūzijos Respublikoje metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su A. D. gynėjo argumentu, kad Europos arešto orderyje ir Prancūzijos Respublikos bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimtame nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos skirtingai. Išanalizavus minėtų dokumentų turinį darytina išvada, kad Europos arešto orderyje pateikiamas A. D. nusikalstamų veikų aprašymas nuosprendyje pateiktam nusikalstamų veikų aprašymui yra tapatus ir nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja. Ginčydamas Europos arešto orderyje pateikiamą nusikalstamų veikų aprašymą gynėjas nepagrįstai teigia, kad nuosprendžiu A. D. nebuvo pripažintas nusikalstamų veikų vykdytoju, kadangi iš nuosprendžio turinio matyti, kad A. D. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai realizavo dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę. Todėl, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos Europos arešto orderyje išvardintos pakankamai suprantamai, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta, todėl pagrindo prašyti Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikti papildomą informaciją nėra.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad sprendimas išduoti A. D. Prancūzijos Respublikai aiškiai pažeis jo pagrindines teises ir (ar) laisves. A. D. gynėjas skunde nurodo, kad Prancūzijos Respublikoje nagrinėjant bylą A. D. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nebuvo tiriami jo kaltę patvirtinantys įrodymai, tačiau šie gynėjo argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. dalyvavo bylą nagrinėjant Prancūzijos Respublikos pirmosios instancijos teisme, teismui davė paaiškinimus. Nansi apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. atsakyme nurodoma, kad apie pirmosios instancijos teismo sprendimą A. D. nebuvo pranešta todėl, kad jis kartu su advokatu dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, nors nedalyvavo bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, tačiau A. D. pasinaudojo savo teise apskųsti apeliacine tvarka priimtą sprendimą, iš bylos duomenų matyti, kad teismo nuosprendį apskundė A. D. gynėjas Prancūzijos Respublikoje. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad A. D. nebuvo įteiktas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, bei, kad jis nedalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, kad perdavus jį Prancūzijos Respublikai, bus pažeidžiamos pagrindinės A. D. teisės ir (ar) laisvės. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikė pakankamai garantijų, kad A. D. gaus jo atžvilgiu priimtą sprendimą, turės galimybę ginčyti ankstesniais teismų nuosprendžiais nustatytas aplinkybes bei, siekdamas įgyvendinti savo teises naudotis gynėjo paslaugomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduotino Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti A. D. gynėjo Šarūno Rameikio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.