Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-8731-251/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2YT-8731-251/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06123-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
J. M., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8731-251/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06123-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis T. A. B., po kurio mirties atsirado palikimas, kurį sudaro ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, rūbai ir kt. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti sutuoktinio turtą, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Vienintelė pirmos eilės įpėdinė pareiškėjos ir palikėjo dukra J. M. neprieštarauja dėl to, kad pareiškėja priimtų po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio T. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo (1-3 b. l.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (31-32 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos sutuoktinis T. A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (5, 7 b. l.). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro ½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (8, 9, 24-25, 27 b. l.). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po T. A. B. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas, nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų (14 b. l.). Iš 2017-07-18 sutikimo matyti, kad J. M. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė T. A. B. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (25 b. l.). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad buvo apmokamos paslaugos, teikiamos butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (10-13 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo, palikėjas T. A. B. turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį J. M., tačiau ji po jo mirties atsiradusio palikimo nepriėmė.

Pareiškėja I. B., mirus sutuoktiniui, pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiojo asmeniniais daiktais, išlaikė butą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri butą, moka už butui teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėja faktiškai rūpinasi velionio sutuoktinio turtu iki šiol.

Pirmos eilės įpėdinė J. M. nereiškia pretenzijų į palikimą, jo nėra priėmusi ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo T. A. B. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo sutuoktinio T. A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio T. A. B. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gema Janušienė