- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-233-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01483-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- R. V., M. R., L. D., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir R. V. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. iki nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 6 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.1d. , 253 str. 1d. nuteistas L. D., pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1d., 2d. nuteistas V. K., jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
M. R. ir R. V. nuteisti už tai, kad M. R. organizavo, o V. K. ir R. V. vykdė neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir disponavimą jomis, turint tikslą platinti, o būtent:
M. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku subūręs bendrininkų grupę iš laisvėje esančių asmenų – V. K. ir R. V., bei iki 2014 m. spalio 28 d., apie 13.30 val., jiems vadovavęs ir koordinavęs jų veiklą, t. y., naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, betarpiškai bendravo su laisvėje esančiais R. V. ir V. K., pastarajam (V. K.) nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), iš moters paimti 1 000 litų, už šiuos pinigus įgyti narkotinės medžiagos bei šią narkotinę medžiagą perduoti R. V., kuris pagal iš anksto aptartą planą turėjo šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, ir tokiu būdu įgytą narkotinę medžiagą neteisėtai platinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, po ko V. K. ir R. V., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2014 m. spalio 28 d., ne vėliau kaip iki 13.30 val., čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 38 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga - heroinu, kurią gabeno Vilniaus mieste automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tos pačios dienos, apie 13.30 val., buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė iš V. K. 38 lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,738 g.
Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, o R. V. – BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo ir atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini), niekam jokių nurodymų nedavė. Elgėsi pavyzdingai, už tai prieš laiką buvo išleistas į laisvę. Taip pat nurodo, kad nors prokuroras ir prašė atlikti balso ekspertizę, tačiau teismas, pažeisdamas BK palaikė tai nereikalingu, todėl nenustatė pastarojo kaltės.
Apeliantas skundu taip pat prašo atlikti balso ekspertizę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi nurodo manantis, kad nuosprendis jam per griežtas. Teigia, kad apylinkės teismo teisėja, skirdama jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino pilnai, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, turi mažametį vaiką. Nurodo, kad baigiamosiose kalbose prokuroras prašė skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė teismas.
Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo teisėja buvo šališka jo atžvilgiu, kadangi nagrinėdama šią bylą, pastarąjį teisė jau antrą kartą.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. R. gynėjas apelianto skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
5. Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, apeliantas tvirtina nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo ir atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, niekam nedavęs jokių nurodymų.
5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M. R. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
5.2. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nors ir neneigė skambinęs V. K. ir prašęs nuvažiuoti paimti pinigus ir perduoti juos kažkam, tačiau nurodė, kad V. K. šito prašė tik dėl to, kad to jo paties paprašė kartu kalėjęs V. R., kuris buvo ne vilnietis, jokių draugų neturėjo ir negalėjo nieko paprašyti paimti bei nuvežti pinigus (b.t. 6, b.l. 1-10).
Tokią apelianto versiją nuneigia nuteistojo V. K. parodymai, kuriais jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam iš pataisos namų paskambino ne kas kitas, o būtent apeliantas M. R., kuris paprašė nuvažiuoti pas vieną moteriškę paimti pinigus (1000 litų) ir perduoti juos vienam asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo, R. V. (b.t. 4, b. l. 35-37, 43-44, b.t. 5, b. l. 105-113). Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. taip pat paaiškino buvęs pilnai įsitikinęs, jog kalbėjo būtent su apeliantu M. R., kurį pažinojo ne vienerius metus, buvo gerai įsidėmėjęs pastarojo balsą (b.t. 5, b. l. 105-113).
Taip pat parodymo atpažinti metu nuteistasis V. K. atpažino nuteistąjį M. R., kaip asmenį, atliekantį bausmę pataisos namuose ir prašiusį paskambinti jo nurodytu numeriu bei susitikti su asmeniu, turėjusiu duoti pinigus (b.t. 4, b. l. 9-12).
Taigi, minėto nuteistojo V. K. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, ir, nors pastarasis nepripažino tikrojo pinigų paėmimo tikslo bei neigė susijęs su narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto M. R. kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Šiuos nuteistojo V. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje. Garso įrašo užfiksuotas pokalbio turinys patvirtina, jog apeliantas M. R. skambino R. V. bei prašė nuvažiuoti į kaimą ir nupirkti 40 čekių, pinigus, nurodė, turės atvežti žmogus su VOLVO, kuris kartu su R. V. turėjo nuvažiuoti į Karoliniškes paimti pinigų bei vėliau nuvežti į taborą įsigyti narkotinę medžiagą, kurią vėliau R. V. turėjo permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (b.t. 1, b.l. 59-59, b.t. 2, b.l. 47-50). Bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo, važinėjantis VOLVO markės automobiliu, buvo V. K., be to, pas jį asmens kratos metu buvo rasti 38 lankstinukai su gelsvos spalvos, kaip vėliau nustatyta, narkotine medžiaga – heroinu (b.t. 1, b.l. 73-74, 79-82), kas atitinka apelianto M. R. prašytą nupirkti kiekį.
Nors apeliantas nurodo tiek pirmosios instancijos teisme metu prašęs, tiek ir apeliaciniame skunde prašė atlikti balso ekspertizę, kadangi nurodė neatpažįstantis teisiamajame posėdyje perklausytuose garso įrašuose užfiksuoto savo balso, apylinkės teismas, atmetęs šį prašymą, pagrįstai rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos patvirtino tiek nuteistasis R. V., tiek V. K. , parodę , kad pokalbiuose užfiksuoti jų balsai bei nuteistojo M. R. balsas, o ir neneigė buvus nurodyto turinio pokalbius (b.t. 6, b.l. 24-31). Nors byloje nėra užfiksuotas pokalbis tarp apelianto M. R. ir V. K., tačiau teismui nebuvo pagrindo abejoti jo buvimu, kadangi patį pokalbį buvus pripažino tiek nuteistasis V. K., tiek ir pats apeliantas.
2014-12-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotos aplinkybės dėl 2014-11-23, 15.25 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš to paties, iš kurio apeliantas skambino nuteistajam R. V.) išsiųstos SMS trumposios žinutės, kurioje nurodytas M. R. vardas, pavardė, pilni gimimo metai iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš to paties, iš kurio apeliantas skambino nuteistajam R. V.) patvirtina apylinkės teismo nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo M. R. bendrininkavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje (b.t. 1, b.l. 69-71). Be to, apelianto vardas ir pavardė identifikuoti ir kitoje iš to paties telefono siųstoje SMS žinutėje – 2014-10-25, 15.23 val. (b.t. 1, b.l. 35-36).
Tai, kad nuteistasis M. R. turėjo galimybę naudotis mobilaus ryšio telefonu , patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2015-12-14 rašte Nr. 9-8206(04) nurodyti duomenys, jog 2012-09-03 įstaigos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 12, kurioje tuo metu nuobaudą atliko nuteistasis M. R., kratos metu (po durų stakta padarytoje slėptuvėje) buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, įkroviklis ir baterija. Taip pat nurodyta, jog M. R. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką 17 kartų baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (b.t. 3, b.l. 27-28).
5.3. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu M. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį yra nuteistas pagrįstai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo. Pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad būtent apeliantas buvo tas asmuo, kuris davė nurodymus V. K. ir R. V. įgyti narkotinę medžiagą, ją gabenti, turint siekį išplatinti nelaisvėje esantiems asmenims.
5.4. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.
6.1. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad veiką padarė bendrininkų grupė, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam R. V. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
6.2. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė jam inkriminuoto įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje daug kartų teistas, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (b.t. 3, b.l. 77-81, 103-109, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, apeliantui yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu neįsiteisėjęs, taip pat dėl jo tame pačiame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.t. 3, b.l. 82-91), kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnio teistumo, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, teismų skirtos švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto. Taip pat bylos duomenimis apeliantas R. V. iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (b.t. 3, b.l. 92), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.t. 3, b.l. 121-122), tačiau dėl narkotikų vartojimo gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre (b.t. 3, b.l. 123). Iš pirmosios instancijos teismo išsireikalautų duomenų matyti, jog vartoja įvairias psichiką veikiančias medžiagas, turi ilgalaikę priklausomybę (b.t. 5, b.l. 89-100).
6.3. Nors skunde apeliantas nurodo nuoširdžiai galėjęsis padaręs nusikalstamą veiką bei pilnai dėl to prisipažinęs, ko teismas nepagrįstai nevertino skiriant bausmę, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad pastarasis teisiamajame posėdyje atsakydamas į teismo klausimą dėl kaltės, nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau apklausiamas dėl esminių faktinių aplinkybių, jų nepripažino, konkrečių parodymų nedavė, o galiausiai atsisakė atsakyti į bet kokius teismo bei prokuroro klausimus. Teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti pastarojo prisipažinimą bei gailėjimąsi.
6.4. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. V. gali būti pasiekti tik paskiriant realią pastarajam inkriminuoto įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, lygią galimam skirti vidurkiui. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam R. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė R. V. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
6.5. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad prokuroro prašoma skirti bausmė teismo nesaisto skirti ją būtent tokią, kokią prašo skirti prokuroras, kadangi įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę (BK 54 straipsnio 1 dalis).
6.6. Nepagrįstas apelianto skundo ir tas argumentas, kad apylinkės teismo teisėja buvo šališka jo atžvilgiu, kadangi nagrinėdama šią bylą, pastarąjį teisė jau antrą kartą. Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimu.
6.7. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo R. V. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 59,64 eurų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ginant M. R. ir 53,96 eurų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ginant R. V., atlyginimo. Apygardos teismas pažymi, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo apeliantų valios. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistųjų M. R. ir R. V. apeliacinius skundus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.