- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1137-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00814-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Galina Blaževič (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. O.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai
Procesinio dokumento kategorijos: 30.12.1; 121.1; 121.21; 121.22.
NUTARTIS
2013 m. spalio 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. O. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-217/2013 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės J. B. teisės naudotis keliu, kertančiu žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo R. O. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. O. sutartimi dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) Nr. P46/00-0160, sudaryta 2000 m. spalio 5 d. su Kauno apskrities viršininko administracija, įsigijo 1,15 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą ir 0,69 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 6–7, 63). Ieškovas ir atsakovė J. B. yra gretimų sklypų savininkai, t. y. atsakovei J. B. nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) . (b. l. 11). Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, ją niokoja, išvažinėja, pila statybines ir kitokias atliekas, be to, nuolat šiukšlina. Teismo vertinimu, ieškovo R. O. nurodytą aplinkybę, kad atsakovė J. B. nepagrįstai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, paneigia civilinėje byloje esantys įrodymai, tarp jų Kauno apskrities Čičinų 4605 kadastro vietovės R. O. žemės sklypo Nr. 198-3 planas, kuriame nustatyta, kad naudojant žemės sklypą turi būti laikomasi šių specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų: yra įsiterpęs naudotojas K. M., 003 ha, elektros oro linijos 0,14, ryšių apsaugos juosta 0,09, kelio apsaugos sanitarinė zona 0,19 (I t., b. l. 12–13, 57, 67); žemės sklypo paženklinimo–parodymo 1999 m. gegužės 6 d. akto 3 punktas, kuriame matyti, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 0,03 ha, t. y. šiame punkte nurodyta, kad kelias reikalingas privažiuoti iki gretimo K. M. (dabar J. B.) žemės sklypo (I t., b. l. 64); žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauko 1999 m. gegužės 6 d. abrisas ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. balandžio 18 d. parengtas žemės sklypo ribų planas (I t., b. l. 67), kuriame nurodytas kelio plotis 6 m (I t., b. l. 65, 85); kontūrų plotų skaičiavimo 2000 m. balandžio 18 d. žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad yra pažymėtas įsiterpusių kontūrų plotas, kad 0,03 ha kelias, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą į R. O. privatizuoto žemės sklypo plotą (1,1500 ha) (I t., b. l. 66). Teismas sprendime konstatavo, jog visi paminėti dokumentai buvo suderinti su R. O. ir patvirtinti jo parašais. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad ginčijamas kelias yra privati ieškovo R. O. nuosavybė, tad nustatė priešingai, jog kelias yra privatizavimo dokumentais apskaitytas kaip įsiterpęs kontūras ir jo plotas (0,03 ha) neįskaičiuotas į ieškovo R. O. privatizuoto žemės sklypo plotą. Šias išvadas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent, Jonavos žemėtvarkos skyrius pranešimas, kad rengiant R. O. žemės privatizavimo dokumentaciją ir projektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , besiribojantį su atsakovės žeme, kelias, kertantis šį sklypą, nebuvo įjungtas į sklypo ribas ir yra įsiterpusi žemėnauda. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, šis 6 metrų pločio kelias priskirtas vietinės reikšmės vidaus keliams ir yra bendro naudojimo. 2012-02-21 raštu trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ginčo kelias priskirtinas vietinės reikšmės vidaus keliams, yra bendro naudojimo ir neįeina į privataus žemės sklypo ribas, todėl juo gali naudotis visi asmenys (t. t. eismo dalyviai) (I t., b. l. 72, 73). Taigi teismas sprendė, kad ginčo kelias yra valstybinėje žemėje, ir vien jo buvimas tarp dviejų ieškovo žemės sklypų ieškovo R. O. teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Teismas nesutiko su ieškovo R. O. argumentais, kad plane pavaizduota punktyrinė linija ir skaičiukas „6“, nors pagal sutartinius ženklus tai yra žemės servituto žymėjimas, buvo nurodyta pažymint, kad atsakovė J. B. arba tuometis savininkas K. M. turi nusistatyti servitutą, kad galėtų privažiuoti prie šito žemės sklypo, atmestinas. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi trečiojo asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. B. paaiškinimais, kad plane žymėjimas „6“ yra ne servitutas, o 6 m kelio plotis, kuris, tarnybos duomenimis, atsirado 1998 m., kelio ilgis nefiksuotas, kelias užima 0,03 ha, tai atitinka 3 arus (LR CPK 177 str. 2 d.).
Ginčo kelias, pagal LR kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p., atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jo reikšmę, priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams, yra bendro naudojimo ir neįeina į privataus žemės sklypo ribas, todėl teismo vertinimu, juo gali naudotis visi asmenys. Iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), plano teismas nustatė, kad atsakovės J. B. žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, o koordinačių 3 ir 4 taškai plane nurodo 6 metrų pločio ginčo kelią, kaip įvažiavimą į jos namų valdą (I t., b. l. 44). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-05-11 rašto matyti, kad jie duomenų apie įsiterpusias žemėnaudas žemės sklypuose: 1,15 ha ir 0,69 ha, esančias(duomenys neskelbtini), bei kelią, pažymėtą pateiktame žemės sklypo plane, Nekilnojamojo turto registre nėra (I t., b. l. 86). Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2011-05-09 rašto matyti, kad ginčo kelias nebuvo perduotas Jonavos r. savivaldybei pagal perdavimo–priėmimo aktą kaip dalis valstybės turto, o minėtas pravažiavimas yra bendro naudojimo ir priskiriamas vidaus reikšmės keliams (I t., b. l. 87). Teismas pažymėjo, kad vien tas faktas, jog ginčo kelias nebuvo perduotas Jonavos rajono savivaldybei, nereiškia, kad ginčo kelias yra ieškovo R. O. nuosavybė. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą byloje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), faktinės situacijos planą, kurį atliko UAB „Geodezininkai“, ir ieškovo paaiškinimą, kad atsakovė į savo sklypą gali patekti nuo Kėdainių pl., su ieškovo motyvais nesutiko, nes teismo vertinimu, byloje nėra jokių dokumentų, kad yra suformuotas ir leistas naudoti šis kelias nuo Jonavos–Kėdainių plento pusės, kuriuo būtų galima patekti į atsakovės J. B. sodybą nuo Jonavos–Kėdainių plento pusės. Teismas spręsdamas ginčą atsižvelgė į trečiojo asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės pateikto byloje Kauno apskrities Jonavos rajono savivaldybės Čičinų vietovės žemės kadastro 1998-10-26 plano ištraukos fragmentą (II t., b. l. 12) ir nurodė, kad ieškovas R. O. neturi teisinio pagrindo (LR CK 4.98 str. ) reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, nes kelias, kertantis R. O. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, pagal ištirtus įrodymus šis kelias buvo valstybės nuo 1998 metų, jo reikšmė nepakito, ir šis kelias yra vietinės reikšmės viešas kelias, ieškovas R. O. nėra šio kelio savininkas, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą skundžia ieškovas R. O., kuris prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. O. ieškinį tenkinti: atkurti pažeistas ieškovo R. O. teises ir įpareigoti atsakovę J. B. nesinaudoti žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., taip pat neformuoti jame pravažiavimo;
priteisti visas, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus bei susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas materialinės ir proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Teismas nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Jonavos skyriaus) pateiktu 1,15 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , planu (M 1:5000) (t. 1, b. l. 67), kuriame nėra prierašo „įsiterpęs naudotojas K. M. 0,03 ha“. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis jam prieštaraujančiais planais (t. 1, b. l. 12–13, 17, 57), šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 184 str. nuostatas.
Teisiškai nepagrįsta yra Jonavos rajono apylinkės teismo išvada, kad 1,15 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plane (M 1:5000) punktyrine linija ir skaičiumi „6“ yra pažymėtas kelias bei jo plotis.
Teisiškai visiškai nepagrįsta yra Jonavos rajono apylinkės teismo išvada, jog ginčo kelias yra bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris neįeina į ieškovui R. O. priklausančio žemės sklypo ribas, todėl juo gali naudotis visi asmenys.
Svarbią reikšmę turi faktinė aplinkybė, jog J. B. į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (t. y. 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) ) gali patekti ne tik ieškovo R. O. žemės sklypą kertančiu ir ieškovo R. O. nuosavybės teises pažeidžiančiu (savavališkai suformuotu) keliu, bet ir tik atsakovei suprojektuotu ir naujai įrengtu įvažiavimu (nuovaža) nuo krašto kelio (KK) 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva. Tai, apelianto manymu, neginčijamai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos 2013-02-27 raštas Nr. V5-11 „Dėl nuovažos kel. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Rašytinis dokumentas vienareikšmiškai liudija tai, kad atsakovė J. B. turi realią ir visiškai racionalią galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ne ginčo keliu. Naujai suformuotas įvažiavimas yra akivaizdžiai matomas ir 2013-02-11 UAB „Geodezininkai“ parengtame faktinės situacijos plane.
Ieškovas R. O. jam priklausančiame 1.15 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) , ketina ant išlikusių seniai stovėjusio gyvenamojo namo pamatų, kurie nutolę nuo ginčo kelio tik 7 m atstumu, visiškai atstatyti gyvenamąjį namą, tam į 1,15 ha žemės sklypą jau dabar yra atgabenta labai daug įvairių statybinių medžiagų. Dėl nurodytos priežasties, atsakovei J. B. toliau neteisėtai naudojantis ir savavališkai formuojant ginčo kelią (be kita ko, esant suformuotam ir naujai įrengtam savarankiškam įvažiavimui į jai priklausantį žemės sklypą), būtų nepagrįstai apribotos ir susiaurintos galimybės ieškovui R. O. įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą.
Šalies argumentai
Apeliantas prašė priimti naują rašytinį įrodymą – VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos 2013-02-27 raštą Nr. V5-11 „Dėl nuovažos kel. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“ (2 t., b. l. 81). Minėtas dokumentas buvo gautas 2013-02-27, t. y. jau po teismo posėdžio, kurio metu civ. byla Nr. 2-8-217/2013 buvo išnagrinėta iš esmės. Minėtas rašytinis įrodymas gautas atsižvelgiant į tai, jog atsakovė J. B. civ. bylos Nr. 2-8-217/2013 nagrinėjimo teismo posėdžio metu kategoriškai neigė faktinę aplinkybę, kad į jai priklausantį žemės sklypą (t. y. 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) ) yra įrengtas savarankiškas ir atskiras įvažiavimas, kuriuo naudodamasi į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ji gali patekti ir nesinaudodama ieškovui R. O. priklausančiame žemės sklype esančiu, neteisėtai ir savarankiškai suformuotu, keliu.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepime į apeliacinį nurodė, kad su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei motyvais nesutinka, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo–apelianto apeliacinį skundą civilinėje byloje atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto R. O. atsakovės J. B. naudai visas su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas.
Atsakovė mano, kad apelianto skunde išdėstyti motyvai ir argumentai skundžiamam teismo sprendimui nėra reikšmingi, nes išeina iš ieškinio ribų ir negali būti siejami nei su ieškinio pagrindu, nei su dalyku. Pagrindinis dalykas, kurio ieškovas–apeliantas šioje byloje taip ir nesuprato, yra tai, kad pirmiausia jam teko prievolė įrodyti faktines aplinkybes apie tai, jog ginčo kelias yra išsidėstęs būtent ant ieškovui priklausančio žemės sklypo, o ne aiškintis aplinkybes – kaip kelias turėtų būti įregistruotas valdžios institucijose arba Kelių įstatymo taikymo šioje byloje ypatumus. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, jog ginčo kelias yra būtent jo žemės sklype. Šios faktinės aplinkybės galėjo būti nustatytos tik ieškovui atlikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Ieškovas žemės sklypo kadastrinių matavimų neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino visus kitus byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialines teises normas, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jonavos skyrius nesutiko su ieškovo apeliaciniu skundu, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl žemiau nurodytų motyvų.
Trečiasis asmuo teigia, kad nėra būtina nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje ir pažymėti žemės sklypo plane duomenis, jog yra įsiterpusi žemėnauda, kuri neįeina į ieškovo žemės sklypo plotą. Kadangi ginčo kelias neįeina į R. O. 1,15 ha žemės sklypo plotą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), tai ir Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 46/14821 apie įregistruotą ieškovo žemės sklypą ir teises į jį nėra ir negali būti duomenų apie ginčo kelią.
Ieškovui nuosavybės teise priklausantis 1,15 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus. Šio sklypo tikslūs, t. y. kadastriniai, matavimai nėra atlikti. Todėl ieškovas, tvirtindamas, kad ginčo kelias priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turėtų pateikti ne faktinės situacijos planą, o žemės sklypo planą su tiksliomis kadastrinių matavimų koordinatėmis.
Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog ginčo kelias priklauso ne ieškovui, bet valstybei. T. K. apskrities Jonavos rajono savivaldybės Čičinų vietovės žemės kadastro 1998-10-26 plano „Valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, miškas ir vandens telkiniai“, žemės sklypo paženklinimo–parodymo 1999-05-06 aktas, kontūrų plotų skaičiavimo 2000-04-18 žiniaraštis, kadastro 2011 m. žemėlapis, Jonavos rajono savivaldybės 2011-05-09 raštas Nr. 6B-19-2201.
Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo minėtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane punktyrine linija „6“ yra pažymėtas ne žemės servitutas, bet ginčo kelio plotis – 6 m.
Ieškovas nuosavybėn neįgijo 6 m pločio ginčo kelio, todėl jo kaip savininko teisės nėra pažeistos, taigi ieškovas negali įpareigoti atsakovę naudotis nuovaža, kuri nėra pažymėta nei kadastro žemėlapyje, nei kokiame nors kitame oficialiame dokumente.
VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos 2013-02-27 raštas Nr. V5-11 „Dėl nuovažos kel. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“, Jonavos skyriaus nuomone, neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo kelias priklauso jam nuosavybės teise, ar įrodymų, kad ginčo kelias įstatymų nustatyta tvarka yra panaikintas, todėl nėra pagrindo šį dokumentą priimti į bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Jonavos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad prašo apelianto R. O. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-28 sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-8-217/2013, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Ginčo kelias privatizavimo dokumentuose apskaitytas kaip įsiterpęs kontūras ir jo plotas (0,03 ha) nėra įskaičiuotas į apelianto privatizuoto 1,15 ha žemės sklypo plotą.
Apeliantas prieš pasirašydamas žemės sklypo privatizavimo sutartį ir jos pasirašymo metu žinojo, kad 0,03 ha kelias, kuris yra įsiterpęs į jo žemės sklypą, nėra įskaičiuojamas į R. O. žemės sklypo plotą.
6 metrų pločio kelias, kertantis R. O. žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, kuris besiriboja su apelianto žemės sklypu, tačiau neįeina į jo žemės sklypo plotą. Kelias fiksuojamas jau nuo 1998 m., kuomet dar net nebuvo suformuotų sklypų.
Apelianto minima nuovaža nuo krašto kelio (KK) 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva nėra ginčo objektas. R. O. į teismą kreipėsi ne dėl nuovažos, o dėl kelio, kuris kerta jo žemės sklypą. Taigi nuovažos buvimas ar nebuvimas niekaip nesusijęs su byla ir neriboja apelianto nuosavybės teisių. Tuo labiau kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek privažiavimo į sklypą kelių turi ar gali būti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenimis, apeliantas R. O. privatizavo žemės sklypą pagal 2000 m. spalio 5 d. sutartį Nr. P46/00-0160 (1 t., b. l. 63). Ieškovui R. O. buvo parduotas 1,15 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) . Esančiame civilinėje byloje Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 1999 m. gegužės 6 d. akto 3 punkte pažymėta (1 t., b. l. 64), kad priklausančiame ieškovui (savininkui) R. O. žemės sklype (198-3) yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos (K. M.), t. y. 0,03 ha kelias. Parengtame žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauko 1999 m. gegužės 6 d. abrise nurodytas kelio plotis yra 6 metrai (1 t., b. l. 65). Ieškovo R. O. žemės sklype esantis 6 metrų pločio kelias nurodytas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. balandžio 18 d. parengtame žemės sklypo ribų plane (1 t., b. l. 67). Visa išvardinta dokumentacija buvo suderinta su R. O. ir patvirtinta jo parašais, tai įrodyta ekspertizės 2012 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. 11-1623 (12), kuriuo nustatyta, kad visi ieškovo ginčijami parašai yra paties apelianto R. O.. Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo supažindintas su visais dokumentais, patvirtinančiais, kad ginčo kelias privatizavimo dokumentuose yra apskaitytas kaip įsiterpęs kontūras, ir jo plotas (0,03 ha) nėra įskaičiuotas į apelianto privatizuoto 1,15 ha žemės sklypo plotą, todėl ieškovas šią informaciją žinojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius įrodymus laikė patikimais, žinomais ieškovui, tad vadovavosi šiais įrodymais priimdamas skundžiama sprendimą. Todėl atmestinas apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo kelias neįeina ir yra neįskaičiuotas į apelianto nuosavybės teise valdoma žemės sklypą (1,15 ha), yra nepagrįsta (CPK 185 str.).
Apelianto manymu, jo skunde dėstomas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidingų išvadų apie ginčo kelią patvirtina ginčo kelio neįrašymas į su ieškovu sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2000 m. spalio 5 d. sutartį Nr. P46/00-0160 (1 t., b. l. 63), žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 67), kur nėra jokių nuorodų į tai, jog 1,15 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini) , būtų įsiterpusios kitiems asmenims (pvz., K. M.) priklausančios žemėnaudos ar būtų įsiterpę bendro naudojimo (ar kitokio pobūdžio) keliai. Apeliantas akcentuoja skunde, kad tokios informacijos taip pat nėra VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-05-11 rašte Nr. (3.1.6) S-1869, kuriame nurodyta , jog nėra duomenų apie įsiterpusias žemėnaudas žemės sklypuose: 1,15 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,69 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiuose (duomenys neskelbtini) , bei kokį nors kelią. Tačiau su apelianto argumentais dėl esančių byloje rašytinių įrodymų vertinimo sutikti negalima, nes kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose yra nurodoma ir pažymima savininkui priklausantis žemės sklypo plotas, specialios žemės naudojimo sąlygos, apribojimai ir kt., esantys tame sklype. Todėl nėra būtina nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje ir pažymėti žemės sklypo plane, jog yra įsiterpusi žemėnauda, kuri neįeina į ieškovo žemės sklypo plotą. Kaip nustatyta byloje, ginčo kelias neįeina į R. O. 1,15 ha žemės sklypo plotą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 46/14821 apie įregistruotą ieškovo žemės sklypą ir teises į jį apie ginčo kelią duomenų nėra. Bylos medžiaga patvirtina, ieškovui nuosavybės teise priklausantis 1,15 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus. Šio sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad ginčo kelias įeina į R. O. nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo ribas, remiantis vien 2013-02-11 UAB „Geodezininkai“ parengtu faktinės situacijos planu (2 t., b. l. 41), nes ne faktinės situacijos planas, o žemės sklypo planas su tiksliomis kadastrinių matavimų koordinatėmis yra patikimesnis įrodymas negu faktinės situacijos planas sprendžiant ginčą šioje byloje (CPK 185 str.).
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ginčo kelias nepagrįstai priskirtas vietinės reikšmės keliams. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma surinktų byloje įrodymų Kauno apskrities Jonavos rajono savivaldybės Čičinų vietovės žemės kadastro 1998-10-26 planas (2 t., b. l. 12–13), žemės sklypo paženklinimo–parodymo1999-05-06 aktas (1 t., b. l. 64), kontūrų plotų skaičiavimo 2000-04-18 žiniaraštis (1 t., b. l. 66), Jonavos rajono savivaldybės 2011-05-09 raštas Nr. 6B-19-2201 (1 t., b. l. 87) paneigia ginčo kelio priklausymą ieškovui nuosavybės teise ir patvirtina, kad kelias, kertantis apelianto žemės sklypą, priskirtinas vietinės reikšmės keliams, yra bendro naudojimo ir neįeina į privataus žemės sklypo ribas. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 9 d. informavo ieškovą, kad kelias yra istoriškai susiformavęs kaip įvažiavimas į gretimą sodybą. Todėl vien tas faktas, jog bendro naudojimo vietinės reikšmės pravažiavimas, besiribojantis su apelianto žemės sklypu(duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas Jonavos rajono savivaldybei pagal perdavimo–priėmimo aktą kaip dalis valstybės turto (1 t., b. l. 87), nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo kelias nepriskirtas vietinės reikšmės vidaus keliams (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja prierašo ,,apie žemės sklypo įsiterpimą naudotojas K. M. 0,03 ha“ nebuvimą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. balandžio 18 d. parengtame žemės sklypo ribų plane (1 t., b. l. 12, 13, 17, 67), laikydamas, kad tai yra reikšmingas įrodymas, patvirtinantis ieškovo argumentą, kad ginčo kelias yra įtrauktas į ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą, taigi ginčo kelias yra ieškovo asmeninė nuosavybė, o ne bendrojo naudojimo kelias. Tačiau su apelianto motyvais sutikti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyto prierašo apie žemės sklypo įsiterpimą buvimas ar nebuvimas nesudaro pagrindo atmesti kitus rašytinius įrodymus, kurių dauguma patvirtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise nepriklauso 6 metrų pločio ginčo kelias, kertantis ieškovo R. O. žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , kad šis kelias yra bendrojo naudojimo kelias, o ne ieškovui asmeninės nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto motyvą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir pažeidė CPK 184 str. nuostatas, nes šiems motyvams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) paženklinimą punktyrais ir raide „S“, teigdamas, kad jo privataus 1,15 ha ploto žemės sklypo plane punktyrine linija ir skaičiumi „6“ yra pažymėtas ne kelio plotas, bet servitutas. Ginčo plane (1 t., b. l. 67) yra pateikti vaizduojamų objektų sutartiniai ženklai, iš kurių yra aiškiai nurodyta, kad žemės servitutai yra žymimi „S“ raide. Žemės sklypo ženklinimo tvarką taip pat patvirtino apklausta teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. B., kuri nurodė, kad punktyrinė linija ieškovo žemės sklype nėra pažymėtas servitutas, o ginčo kelio plotas. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo minėtame žemės sklypo plane skaičiumi „6“ yra pažymėtas ne žemės servitutas, o ginčo kelio plotis, kuris yra 6 metrų (2 t., b. l. 49).
Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad tai, jog atsakovė į savo 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) gali patekti per nuovažą nuo krašto kelio (KK) 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva, šiai nagrinėjamai bylai nėra reikšminga. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo pateiktas su apeliaciniu skundu rašytinis įrodymas (2 t., b. l. 81) nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovė neturi teisės naudotis ginčo keliu, nes ieškovas tokios aplinkybės byloje neįrodė (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas byloje įrodymas nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo teisė yra pažeista.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė jo teisių pažeidimo, o surinkti byloje įrodymai (1999-05-06 žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas, 2010-10-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P46/00-0160, 2000-04-18 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštis) neginčytinai patvirtina, kad ginčo kelio, kuris yra 6 metrų pločio, ieškovas nuosavybės teisėmis neįgijo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tai, jog ginčo keliu naudojasi ir kiti asmenys, nepažeidžia apelianto teisių. Priešingai, ieškovas, įgyvendindamas savo subjektinę nuosavybės teisę, siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydamas atsakovės teises ir laisves naudotis 6 m pločio ginčo keliu, nepatenkančiu į ieškovui R. O. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą su apeliaciniu skundu rašytinį įrodymą (2 t., b. l. 81) ir apelianto argumentą dėl galimumo atsakovei naudotis kitu keliu, laiko apelianto argumentą teisiškai nereikšmingu sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to jį atmeta.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, kurie iš esmės pakartoja jau paminėtas ir aprašytas šiame procesiniame dokumente ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nes su jais visiškai sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Taigi panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovės vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis 2013-04-12 sutartimi dėl teisinės pagalbos Nr. 130412-1, surašė Jonavos advokatų kontoros advokato padėjėjas T. D. (2 t., b. l. 88, 85–87), dėl to atsakovė turėjo 200 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės prašymu ir skundžiamo teismo sprendimo nepakeitė. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, priteisti atsakovei 200 Lt, sumokėtus už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas – 200 (du šimtus) Lt iš ieškovo R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).