Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, spręsdamas klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pagal R. S. 2007-10-15 skundą, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d. A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-10-23 Vilniaus apygardos teisme gautas R. S. 2007-10-15 skundas, kuriuo pareiškėjas prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos seimo narį A. M. pagal LR BK 154 str. 2 d. Skundu R. S. kaltina LR Seimo narį A. M. tuo, kad jis, 2007-03-19 neteisėtai išslaptinęs dalį parlamentinio tyrimo medžiagos, o 2007-03-20 neteisėtai, t.y. nei kieno nors įgaliotas, nei įpareigotas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, paviešinęs šią medžiagos dalį žiniasklaidos priemonėse, sąmoningai pažeisdamas konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, tyčia apšmeižė jį, t.y. R. S..

Vilniaus apygardos teismas 2007-11-07 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš Seimo narį A. M. pagal R. S. skundą, nurodydamas, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, kadangi nėra kompetentingos institucijos – Seimo – leidimo patraukti šį Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn (LR BPK 3 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2007-12-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007-11-07 nutartį panaikino ir skundą grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodoma, kad teismas, spręsdamas R. S. skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nurodė, jog norėdamas pradėti privataus kaltinimo procesą ir paduodamas skundą R. S. privalėjo pateikti ir Seimo sutikimą. Tokio sutikimo gavimo galimybės privataus kaltinimo bylų proceso tvarka asmeniui, siekiančiam privataus kaltinimo tvarka inicijuoti Seimo nario baudžiamąjį persekiojimą, įstatymai nenumato. Taip aiškinant įstatymą kylą grėsmė pažeisti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d.) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į teisingą teismą. Teismas sutinka su 2007-08-03 Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo R. S. apšmeižimo išaiškinimu, kad vienas iš būdų spręsti šį įstatyme nesureguliuotą klausimą, yra toks: jei apygardos teismas įžvelgtų būtinumą atimti Seimo nariui imunitetą baudžiamajai atsakomybei, tai teismas galėtų kreiptis į Generalinį prokurorą, kad šis atliktų Seimo statute nurodytus veiksmus dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad prieš atliekant tokius veiksmus, teismas visų pirma turėtų kruopščiai atlikti parengiamuosius procesinius veiksmus, reglamentuotus ir BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje. Turi būti įsitikinta, ar nurodyti faktai apie pranešamą Seimo nario nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi, ar skunde privataus kaltinimo tvarka norimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn tinkamas subjektas, ar išties nėra kitų BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių procesas negali būti pradedamas.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2007 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) buvo gautas R. S. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo bei šmeižimo. Generalinės prokuratūros prokuroras 2007-05-25 nutarimu dėl šmeižimo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, kad R. S. pareiškime nurodyta veika turi visuomeninę reikšmę arba kad ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti savo teisėtų interesų, nes pareiškime pranešama apie veiką, dėl kurios byla turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

R. S. BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskundė minėtą prokuroro nutarimą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2007-06-21 nutartimi R. S. skundą patenkino ir panaikino 2007-05-25 prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį neatsižvelgė, jog siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn ypatingą subjektą – LR Seimo narį.

Generalinės prokuratūros prokuroras apskundė 2007 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkė 2007-07-12 nutartimi atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti 2007-06-21 nutartį. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Generalinės prokuratūros prokuroras dar kartą priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareiškėjo apšmeižimo, nenustačius, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti savo teisėtų interesų, nes pareiškime pranešama apie veiką dėl kurios byla turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.

Privataus kaltinimo bylų procesą pagal R. S. skundą atsisakytina pradėti.

Pagal LR BPK 412¹ str. 1 d., teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, kadangi yra skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, be to yra aiški LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė.

Iš skundo turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) Komitetas, LR Seimo nutarimo (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikdamas Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą, 2007 m. kovo 19 d., pirmininkaujant A. M. ir dalyvaujant šešiems Komiteto nariams, neeiliniame posėdyje išslaptino dalį parlamentinio tyrimo medžiagos, o 2007 m. kovo 20 d. dalis šios medžiagos buvo paviešinta. Šie duomenys leidžia teigti, kad sprendimą išslaptinti informaciją, sudarančią valstybė paslaptį, taip sudarant prielaidas jai patekti į žiniasklaidą, priėmė ne Komiteto pirmininkas, kaip tai teigiama skunde, bet Komitetas. A. M., kaip Komiteto pirmininkas, pagal Seimo statuto nuostatas galėjo šį Komiteto priimtą sprendimą pasirašyti, organizuoti jo įgyvendinimą (Seimo statuto 52 str. 1 d. 7 p., 9 p.), tačiau patį sprendimą priėmė Komitetas kaip kolegiali institucija. Taigi, skunde nurodoma aplinkybė, kad dalį parlamentinio tyrimo medžiagos neteisėtai išslaptino A. M., neatitinka faktinių aplinkybių ir yra akivaizdžiai neteisinga. Pažymėtina, kad komiteto narių, įskaitant ir jo pirmininko, veiksmai, išslaptinant informaciją, kuri yra valstybės paslaptis, taip sudarant prielaidas jai patekti į žiniasklaidą, jau yra teisiškai įvertinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro G. J. 2007-06-08 nutarimu bei prokuroro M. D. 2007-08-03 nutarimu, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 125 str.

Skunde, akcentuojant tik A. M. kaip Komiteto pirmininko pareigas ir jo atsakomybę už Komiteto veiklą, nenurodoma jokia konkreti šio Seimo nario paskleista informacija, kuriai taikytini atitikimo tikrovei ar kiti iš LR BK 154 straipsnio išplaukiantys reikalavimai. Iš skundo argumentų bei pateiktos Komiteto sprendimu išslaptintos informacijos ištraukų matyti, kad pareiškėjas šmeižikiškais laiko ne A. M. paskleistą informaciją, o konkrečių asmenų, davusių parodymus Komiteto posėdyje, teiginius. Pažymėtina, kad už šių teiginių atitikimą ar neatitikimą tikrovei bei jos galimai šmeižikišką pobūdį atsakingi ne kas kitas, o juos paskleidę, t.y. Komiteto posėdyje liudiję asmenys. Taigi, A. M., pagal skunde nurodytas aplinkybes, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d. subjektas, todėl privataus kaltinimo bylų procesas pagal R. S. skundą negali būti pradėtas, nes iš anksto aišku, jog šiam skunde kaltinamam asmeniui negalės būti pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Baudžiamasis procesas pagal R. S. skundą šiuo atveju neturėtų prasmės.

Kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą, R. S. prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, tačiau teismo nebuvo prašoma skundo medžiagą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, vadovaujantis LR BPK 409 str. 1 d.. Kadangi toks prašymas nebuvo pareikštas, jis ir negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal R. S. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniame teismui per šią nutartį priėmusį teismą.