- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- e2-68-225/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01541-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- M. B.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
- Kategorijos
išvadą duodančio Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienė,
viešame eismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje prašo nustatyti jo ir atsakovės sūnaus D. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, iš atsakovės sūnui priteisti išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, jog su atsakove gyveno kartu, jiems gimė sūnus D., taip pat šeimoje augo atsakovės dvi dukros iš pirmosios santuokos – G. ir G. G. . 2015 metų liepos mėnesį nutraukus bendrą gyvenimą su atsakove, D. liko gyventi su mama. Tuo metu pasikeitė atsakovės elgesys, ji pradėjo girtauti, neprižiūrėti vaikų, nesirūpinti jų poreikių tenkinimu, vaikai po kelias paras buvo paliekami vieni, be priežiūros. Neapsikentusios tokio atsakovės elgesio, jos dukros pasiprašė savo tėvo gyventi pas jį. Sužinojęs apie situaciją, jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, skyriaus darbuotojams apsilankius pas atsakovę, ji buvo rasta neblaivi. Po šių įvykių jis pasiėmė sūnų pas save. Įtaria, jog piktnaudžiavimas alkoholiu nėra vienintelė priežastis dėl vaikų nepriežiūros, mano, jog atsakovei reikia medicininės pagalbos. Be to, bijo, kad dėl atsakovės naujo draugo vaikui gali būti nesaugu atsakovės namuose. Mano, jog geriausiai sūnaus interesus atitiktų, jeigu vaikas gyventų kartu su juo, sūnų prižiūrėti padeda kartu gyvenanti jo mama.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti, nurodo, jog po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu, tarp ieškovo ir sūnaus užsimezgė glaudus ryšys, ieškovas turi visas galimybes sūnų auginti.
Atsakovė A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su prašymu nustatyti sūnaus Domo gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu nesutiko, nurodo, jog ieškovui nutraukus bendrą gyvenimą, patyrė stresą, tačiau vaikais rūpinosi, šiuo metu abi dukros gyvena kartu su ja. Ir gyvenant kartu su ieškovu, ji viena nuolat rūpinosi vaikais, jai niekas nepadėjo, tačiau susitvarkė. Šiuo metu gyvena viena, jai padeda mama, su ieškovo nurodytu A. N. santykius nutraukė. Nurodo, jog ieškovas vyksta į užsienį dirbti, vaikas paliekamas su močiute – ieškovo motina, mano, kad sūnui bus geriau kartu su mama ir seserimis, o ieškovas su sūnumi galės bendrauti kada norės ir galės.
Išvadą teikiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės namuose yra sudarytos geros sąlygos vaikui augti, pagal surinktus duomenis abu tėvai vaiku rūpinasi tinkamai. Nurodo, jog abi dukros šiuo metu grįžo pas mamą, skyrius A. G. šeimą stebi ir jokių neigiamų faktų neužfiksavo, tarp mamos ir dukrų santykiai geri, pagal turimus duomenis A. N. su atsakove nebegyvena. Esant vienodoms tėvų galimybėms rūpintis vaiku, atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo gimimo gyveno kartu su motina ir buvo jos prižiūrimas, nes vaiko tėvas ilgą laiką važinėjo dirbti į užsienį, daro išvadą, jog vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, be to, brolis ir seserys neturėtų būti išskiriami, mano, jog geriau vaiko interesus atitiks nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina – atsakove A. G. .
Teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė išvadoje išdėstytą nuomonę, nurodė, jog po išvados surašymo Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė nepasikeitė, mano, jog nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
LR CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant ginčus dėl vaikų, visų pirma vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų lygiateisiškumo principu, įvertinant, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins vaikui tinkamas sąlygas.
2015-08-25 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių sūnaus D. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu M. B. , konstatavus, jog tuo metu vaiko gyvenamoji aplinka atsakovės namuose galimai tapo nesaugi ir neatitiko vaiko interesų.
Iš šeimos aplankymo aktų matyti, jog tiek A. G. gyvenamoji aplinka ir jos galimybės patenkinti vaiko poreikius atitinka vaiko interesus - atsakovė naudojasi dviem kambariais trijų kambarių bute, kambariuose tvarkinga ir švaru, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai. Ieškovo buitinės sąlygos taip pat geros - gyvena individualaus namo antrame aukšte, butas su patogumais, įrengta vaiko žaidimo vieta, kambariuose šilta, švaru ir tvarkinga.
Plungės lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodoma, jog vaiku iš pradžių rūpinosi abu tėvai, vaikas į grupę atvedamas švarus, tvarkingas. Tėveliui išvykus į užsienį, vaiko mama glaudžiai bendravo su auklėtojomis, pastabų ir nusiskundimų dėl vaiko nebuvo. Dabar, kai globa patikėta tėveliui, jis rūpinasi vaiku, padeda močiutė. Mama nuolat domisi vaiko savijauta, skambina auklėtojoms, retkarčiais pasiima iš darželio.
Siekiant nustatyti, kaip tėvai supranta vaiko poreikius ir jų užtikrinimą, byloje ieškovui ir atsakovei buvo skirti individualūs pokalbiai su teismo psichologe, taip pat teismo psichologė bendravo su šalių sūnumi. Iš teismo psichologo rašytinės nuomonės (išvados) matyti, jog susitikimo su vaiku metu pastebimas išreikštas stiprus vaiko noras būti, bendrauti su abiem tėvais, kuris yra natūralus ir labiausiai atitinkantis vaiko amžių bei interesus, todėl būtinas nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais. Konstatuota, jog pokalbio metu abi šalys išsakė rūpestį dėl vaiko, atsakovė jautriai reaguoja dėl sūnaus gyvenimo atskirai, pergyvena, kad sūnus negali būti su ja, bendrauti su sesėmis, prie kurių buvo labai įpratęs, labai nori, kad vaikas galėtų gyventi kartu su ja; ieškovas mano, kad vaikui saugiau ir geriau būtų kartu su juo, o mama galėtų netrukdoma bendrauti ir matytis.
Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas buitines sąlygas vaikui augti, taip pat tiek ieškovė tiek atsakovas supranta vaiko poreikius ir geba juos užtikrinti, vaiko prieraišumas yra tiek tėvo, tiek motinos atžvilgiu.
Konstatavus, kad abu tėvai sūnui gali sudaryti tinkamas buitines sąlygas, galimybes augti ir lavintis, spręstina, ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu geriau atitiks vaiko interesus.
Byloje neigiamų atsakovės bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, nėra nustatyta, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurią patvirtino atstovė teismo posėdyje nurodoma, jog geriausiai vaiku gali pasirūpinti atsakovė, ką ji nuo pat vaiko gimimo ir darė.
Vertinant aplinkybę, jog vaiko gyvenamoji vieta nuo gimimo buvo kartu su atsakove, ieškovui vykstant dirbti į užsienį, ji nuolat vaiku rūpinosi, pripažintina, jog tarp jos ir vaiko susiformavo glaudus emocinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaiko, bet ir vaikų tarpusavio ryšys. Vaikas augo kartu su vyresnėmis seserimis – G. ir G., kurias laiko savo šeimos dalimi - vaikas pokalbio su psichologe metu pastatęs iš kaladėlių namą, nurodo, kad į jį kviestų mamą, tėtį ir seses, kas rodo, jog tarp jo ir seserų yra emocinis ryšys, kuris nėra tinkamai užtikrinamas vaikui gyvenant kartu su ieškovu, toks išskyrimas neigiamai veiks vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną.
Taip pat pažymėtina, jog tiek gyvendamas kartu su atsakove, tiek šiuo metu ieškovas dirba užsienyje, kaip nurodė atsakovė, jis dirba sezoninius darbus šiltnamiuose nuo pavasario iki rudens, šiuo metu jam išvykus dirbti, vaiko priežiūra yra patikėta ieškovo motinai. Įvertinant tai, kad tokio amžiaus vaikui tėvo, motinos buvimas kartu ir dėmesys užtikrina saugumo jausmą, vaikui gyvenant kartu su ieškovu, ieškovo darbo pobūdis nesudarys galimybės vaikui jausti kasdienį dėmesį ir rūpestį, betarpišką jam artimo žmogaus buvimą kartu, tuo vaikui sukuriant ir užtikrinant pastovumo jausmą, kas nulemia vaiko psichologinį saugumą. Šios nustatytos aplinkybės gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei savijautai.
Darytina išvada, jog geriausiai nepilnamečio D. B. interesai šiuo metu bus užtikrinti vaikui gyvenant kartu su motina A. G. , ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, jog vaikui, kaip asmenybei formuotis, yra būtinas bendravimas su abiem tėvais, todėl atsakovė turi užtikrinti ieškovui galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi, o ieškovas turi pareigą teikti sūnui materialinį išlaikymą.
Ieškovo ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti 2015-08-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - šalių sūnaus D. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos laikiną nustatymą su tėvu M. B. .
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.