Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui J. G., gynėjui advokatui P. P., vertėjai E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. R., g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. davė melagingus parodymus, t.y. jis 2010-12-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 6 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, ir 2011-09-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus apie tai, kad jis 2010 metų vasarą už 4000 Lt nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis automobilis jam priklauso nuosavybės teise, o E. V. tik padėjo jam minėtą automobilį įsigyti, ir tokiu būdu davė melagingus parodymus.

Apklaustas teisme D. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuovadoje buvo apklausiamas apie automobilio įsigijimo aplinkybes. Detaliau duoti parodymus teisme jis atsisakė.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2010-09-25 13.00 val. jis apžiūrėjo automobilį, kurį jam pasiūlė E. V., sutarė dėl kainos, davė 100 litų rankpinigių. Prieš nuperkant automobilį jis buvo apgautas E. V., kadangi šis paėmė rankpinigius, o parduoti automobilį atsisakė. Sekančią dieną po 25 dienos, kuomet jis davė rankpinigius, E. V. atsisakė parduoti jam automobilį ir sakė, kad jį jau pardavė. E. V. sakė, kad automobilis yra ne jo. Pirmadienį D. R. informavo, kad automobilis yra jo. Jis nupirko automobilį iš D. R., kurį policija atėmė jau parduotą trečiam asmeniui L. G.. Automobilis buvo areštuotas ir grąžintas D. R.. E. V. automobilį pirko Deniso vardu. Jis pats nedalyvavo, kai D. R. pirko automobilį, ir nežino, kada šis davė pinigus.

Ludytojas E. V. teisme parodė, kad praeitų metų vasaros pabaigoje susirado internetiniame puslapyje parduodamą automobilį „BMW“. Paskambinęs žmogui susitarė susitikti. Kartu su Denisu nuvažiavo pažiūrėti. Jis nusipirko automobilį ir užrašė ant D. R. vardo, nes turėjo skolų pas antstolius. Automobilį pirko už motinos pinigus. D. R. pasitikėjo, draugiškai žadėjo atsilyginti. Po mėnesio laiko, kai jis mašiną pardavinėjo, D. R. vengė atsakinėti į jo skambučius. Galiausiai D. R. parašė pareiškimą, kad jis negražina automobilio, draugų akivaizdoje teigė, kad tai šio automobilis. Jis nemato prasmės su D. R. aiškintis. D. R. nelogiškai aiškino, kad davė pinigus, kad jis perduotų pinigus kitam. Pinigai buvo paimti iš bankomato prekybos centre „Mandarinas“.

2011-10-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1036-654/2011 (b. l. 2-4) konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas D. R. melagingai paaiškino, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, o E. V. tik padėjo šį automobilį įsigyti; tokius jo teiginius paneigė D. B., A. B., T. Š. ir M. L. parodymai, banko išrašai. D. R. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. požymių.

Iš liudytojo apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-02561-10 (b. l. 7-8), akistatos protokolo (b. l. 9-13) ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1036-654/2011 (b. l. 34-47) kopijų matyti, kad apklausiamas D. R. parodė, jog jis nusipirko automobilį BMW su E. V. pagalba. Iš ko pirko automobilį, neatsimena. Pirko už 4000 Lt, pinigai buvo jo, bet mokėjo E. V..

Iš banko sąskaitos išrašo (b. l. 24) matyti, kad V. G. 2010-08-30 į R. P. sąskaitą iš viso pervedė 6000 Lt, iš kurių 4000 Lt buvo tą pačią dieną išgryninti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą ir apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus apie automobilio „(duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybes. Tokią tiesą byloje patvirtina teisme apklausto liudytojo E. V. parodymai, kuriuos atitinka rašytiniai dokumentai ir 2011-10-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nuosprendyje konstatuotos aplinkybės. Minėtas nuosprendis yra nepanaikintas ir įsiteisėjęs, teismo konstatuotos aplinkybės dėl melagingų D. R. parodymų davimo nepaneigtos. Teismas kritiškai vertina byloje apklausto liudytojo R. K. parodymus apie tai, kad kaltinamasis melagingų parodymų nedavė, nes R. K. buvo nukentėjusiuoju byloje, kurioje buvo liudytoju apklausiamas R. R., ir pirko automobilį „(duomenys neskelbtini) iš D. R. šiam sumokėdamas pinigus, todėl galėjo būti suklaidintas dėl tikrojo automobilio savininko tapatybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad duodamas tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus, parodymus D. R. veikė tiesiogine tyčia, nes tiek apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus apie faktines aplinkybes parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą suvokimą D. R. patvirtino savo parašu ir abu kartus žinojo, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, norėjo taip veikti, tai darydamas siekė vieno ir to paties tikslo, veikė tuo pačiu kaltės turiniu. Dėl šios priežasties D. R. kaip liudytojo duotų parodymų turinyje nustačius tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. melą, ir būtiną kaltės formą, t.y. tiesioginę tyčią, jo tęstinė veika formaliai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog kaltinamajam D. R. nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų (b. l. 60), todėl jis, būdamas pakaltinamas, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

D. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismas įvertinęs D. R. padarytą nusikaltimą, jo pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, pažeidimo laipsnį, duotų parodymų kaip nusikaltimo dalyko turinį, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą ir laiką, tyčios turinį ir jos kryptingumą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat kitus padarytos nusikalstamos veikos požymius pripažįsta, kad kaltininko padaryta veika nors ir formaliai atitinka minėto nusikaltimo sudėti, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti sankcijoje numatyta bausme. D. R. duoti parodymai objektyviai nesutrukdė pareigūnams ar teismui baudžiamojon atsakomybėn patraukti E. V.. D. R. melagingų parodymų davimo tikslas akivaizdžiai buvo savanaudiško pobūdžio, galimai pateisinant savo veiksmus parduodant automobilį, kuris buvo registruotas jo vardu. Tokiu būdu D. R. nesiekė nuslėpti E. V. padarytą nusikalstamą veiką ar klaidinti tyrimą atliekančius pareigūnas, o buvo suinteresuotas pateisinti savo veiksmus. Teismas įvertinęs D. R. padarytos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius ir nustatęs ne vieno, o net kelių padarytos nusikalstamos veikos požymių mažareikšmiškumą, pripažįsta, kad D. R. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį.

Atsižvelgiant į priimto sprendimo rūšį teismas priimdamas nuosprendį naikina kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54, 55).

Teismas įvertinęs formaliai nustatytos nusikalstamos veikos pobūdį, turinį, tikslą ir sukeltas pasekmes, taip pat D. R. asmenybę, neskiria jam jokios įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.