Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, vertėjoms Olgai Macijauskienei ir Eglei Smailienei, išnagrinėjusi V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016 m. spalio 18 d., 14.39 val., Varėnos r. sav., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leistiną 90 km/h greitį viršijo 50 km/h. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.1 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Apklausimas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. prisipažino kaltu viršijęs leistiną greitį. Žinojo, kad važiuojamame kelyje buvo galima važiuoti ne greičiau nei 90 km/h, tačiau jis labai skubėjo, viršijo leistiną greitį, tačiau tikina, jog tikrai ne daugiau nei 50 km/h. Kokiu tiksliai greičiu važiavo, pasakyti negali. Jis nuolat stebėjo spidometrą, žinojo, kad viršydamas greitį daugiau nei 50 km/h, gali prarasti teises. Sustabdę pareigūnai jam nieko nerodė, tik pasakė, kad greitį jis viršijo daugiau nei 50 km/h. Jis gailėjosi, labai skubėjo, todėl norėjo, kad kuo greičiau būtų baigtas įvykio forminimas (b. l. 40-42).

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo V. G. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 4-5).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. parodė, jog įvykio dieną dirbo kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas, prie Valkininkų pastebėjo baltos spalvos „Skoda“ markės automobilį, kuris aplenkė, buvo matyti, kad nurodyta transporto priemonė važiuoja didesniu nei leistina greičiu. Nežymėtu tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos, buvo didelis automobilių srautas, todėl iš pradžių pasivyti nepavyko. Pravažiavus nedidelį eismo žiedą, link Vilniaus pusės automobilis ženkliai padidino greitį, buvo nuspręsta patikrinti greitį. Jis (D. J.) vairavo automobilį, o jo kolega A. R. automobiliu greičio matuokliu „Trip Track“ atliko greičio patikrą. Kiek atsimena, prietaisas parodė, jog „Skoda“ greitį leistiną viršijo daugiau nei 50 km/h. Vairuotojas pažeidimą pripažino. Liudytojas D. J. parodė, jog nurodytu automobiliniu matuokliu greičio matavimas atliekamas važiuojant sekamai transporto priemonei iš galo. Yra įvedinėjami taškai (bet kas, prie ko „pririšamas“ automobilis, pvz., dėmės ant kelio ir pan.), kas atliekama rankiniu būdu. Iš viso parenkami du taškai - pirmąjį tašką pravažiuoja sekamas automobilis, tada automobilis su prietaisu, tuomet pravažiuojamas ne mažesnis nei 550 m atstumas, tuomet parenkamas kitas taškas – jį pirmiausia kerta sekamas, o tada pareigūnų automobilis. Taip iš pradžių matuojamas priekyje važiuojančio automobilio laikas, o pareigūnų automobilis, kai privažiuoja, matuoja atstumą. Tada sistema išveda vidutinį greitį. Suvedinėjant taškus girdimi garsiniai signalai. Jei sekant ir įvedant tašką, pasirodo, kad tas taškas visgi neaiškus, tuomet matavimas anuliuojamas ir pradedamas įvedimas iš naujo. Anot liudytojo, jeigu taškai būtų netiksliai suvesti, greitis būtų išmatuotas taip pat greičiausiai netiksliai (b. l. 48-53).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. patvirtino atlikęs automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio matavimą automobiliniu greičio matuokliu „Trip Track“. Vizualiai buvo matyti, kad minėtas automobilis viršija leistiną greitį. Važiuodami iš paskos pradėjo greičio patikrinimą. Greičio matuokliu „Trip Track“ matavimas pradedamas tuo, kad tiriamas automobilis privažiuoja kažkokį orientyrą, tada spaudžiamas mygtukas ir fiksuojamas atstumas, o po to pradedamas matuoti laikas nuo to iki kito orientyro. Privažiavus pareigūnų automobiliui fiksuojamas atstumas, tada numatomas kitas orientyras, tada sustoja laikas, kai automobilis privažiuoja, vėl fiksuojamas ir taip nustatomas tam tikro atstumo pravažiavimo greitis. Taikoma 2 km paklaida vairuotojo naudai. Orientyru gali būti bet kas - pavyzdžiui, ženklas, duobė, t. y. bet kas, kas nepasikeis privažiavus antrajam automobiliui (liudytojas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, negalėjo atsakyti, kokie orientyrai/taškai buvo pasirinkti matuojat V. G. vairuojamos transporto priemonės greitį). Važiuoja tiriamajam automobiliui iš paskos, laukia, kol bus galima pastarąjį „pririšti“ prie kažkokio orientyro, po ko ir pradedamas greičio matavimas - spaudžiamas mygtukas ir tada prasideda laiko atskaita. Skaičiuojama, kiek laiko automobilis važiuoja. Tuomet tą pačią vietą privažiuoja transporto priemonė, kurioje įrengtas greičio matuoklis. Mygtukas spaudžiamas tuomet, kai tiriamojo automobilio galas privažiuoja ir kerta orientyrą, kito automobilio – priekis (vėl spaudžiamas mygtukas). Liudytojas pažymėjo, jog važiuojant dideliu greičiu iš esmės neįmanoma mygtuką paspausti, kai atitinkamos automobilių dalys būna ties ta pačia vieta. Abiem automobiliams kirtus pirmąjį orientyrą svarbu nuvažiuoti ne mažiau kaip 515 m (pravažiavus tokį atstumą pasigirsta ilgesnis signalas), o tada vėl ieškomas orientyras, kurį kerta pirmiausia tiriamas automobilis, tada pareigūnų (atitinkamai vėl spaudžiami mygtukai; pirmasis paspaudimas sustabdo laiką, antrasis – atstumą), po ko baigiamas greičio matavimas. Mygtukas spaudžiamas tiriamajam automobiliui orientyrą kirtus galu. Prietaisas iš karto paskaičiuoja, per kiek laiko nuvažiavo tą atstumą tiriamas automobilis, apskaičiuoja jo vidutinį važiavimo greitį. Garsiniai signalai (pyptelėjimai) yra vienodi, išskyrus tą, kuris fiksuoja pravažiuotą rekomenduotiną atstumą (šis signalas ilgesnis). Liudytojas A. R. pažymėjo, kad šiuo atveju automobilių važiavimo greitis buvo didelis, todėl itin tiksliai rankiniu būdu įvesti taškus 100 proc. neįmanoma. Netikslus taškų (orientyrų) suvedimas turi įtakos greičio rodmenims, tačiau ženklaus nukrypimo nebus (gali parodyti truputį didesnį, arba truputį mažesnį) (b. l. 48-53).

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G. inkriminuota, kad jis, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leistiną greitį viršijo 51 km/h (atėmus paklaidą). Pats V. G. neginčija važiavęs didesniu nei leistina greičiu, tačiau kategoriškai nesutinka greitį viršijęs daugiau nei 50 km/h, kadangi žinojo, jog tokiu atveju jam grėstų teisių praradimas. Protokole pažeidimą pripažino, kadangi tąkart labai skubėjo ir norėjo, kad kuo greičiau būtų baigtas pažeidimo forminimas (b. l. 40-42). Vertindamas, ar yra pagrindas V. G. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, teismas turi išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius asmens kaltę. Esminis įrodymas šioje byloje yra automobilinio greičio matuoklio „Trip Track“ duomenys, kuriais nustatyta, jog automobilis „Skoda Superb“ važiavo 143,5 km/h greičiu (neatėmus 2 km/h paklaidos). Taigi šioje vietoje būtina įvertinti, ar šie greičio matuoklio duomenys yra patikimi ar remiantis jais galima daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog V. G. kaltė dėl 51 km/h viršyto leistino greičio yra pilnai įrodyta. Tuo tikslu teismas išsireikalavo greičio matavimo vaizdo įrašą, taip pat apklausė pareigūnus, įskaitant ir pareigūną A. R., būtent kuris fiksavo greitį. Nagrinėjamu atveju greičio matavimas buvo atliktas automobiliniu matavimo prietaisu „Trip Track“, skirtu matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, kurį prietaisas apskaičiuoja pagal išmatuotą atstumą, kurį nuvažiavo transporto priemonė bei laiko tarpo, per kurį tas atstumas buvo nuvažiuotas. Greičio matavimui reikalingi duomenys (liudytojų įvardinti taškai arba orientyrai, t. y. gerai matomi atskaitos taškai) yra suvedami rankiniu būdu. Minėto greičio matavimo prietaiso naudojimo metodikoje nurodyta, jog laiko klavišas įjungiamas, kai tiriamojo automobilio priekis kerta pirmą atskaitos tašką, atstumo klavišas – kai automobilio su prietaisu galas kerta pirmąjį atskaitos tašką. Tuomet yra pravažiuojamas ne mažesnis nei 515 atstumas, kurį įveikus pasigirsta ilgesnis nei laiką ir atstumą žyminis signalas. Laikas baigiamas skaičiuoti paspaudus laiko klavišą tuo momentu, kai tiriamojo automobilio galas kerta antrąjį atskaitos tašką, o atstumas – kai automobilio su prietaisu priekis kerta antrą atskaitos tašką (b. l. 34-35). Greičio fiksavimą atlikęs ir kaip liudytojas apklaustas A. R. parodė, jog jis laiko klavišą ties pirmuoju atskaitos tašku (kokiu konkrečiai, nurodyti negalėjo, iš vaizdo įrašo taip pat neatsiminė) spaudė tiriamajam automobiliui jį kirtus galu, o atstumo klavišą - jų automobiliui atskaitos tašką kirtus priekiu. Pravažiavus reikiamą atstumą, laiko ir atstumo klavišus spaudė sekamam automobiliui atskaitos tašką kirtus galu, jų automobiliui – priekiu 9b. l. 48-53). Iš tokių parodymų matyti, jog greičio fiksavimas ties pirmuoju atskaitos tašku buvo atliekamas priešingai nei numatyta matavimo prietaiso „Trip Track“ naudojimo metodikoje (pagal metodiką – laiko ir atstumo klavišai spaudžiami tiriamajam automobiliui pravažiuojant priekiu, antrajam su prietaisu - galu, o šiuo atveju spausta tiriamajai transporto priemonei orientyrą kirtus galu, automobiliui su prietaisu – priekiu). Nors metodika ir yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog V. G. pagrindą inkriminuoti ATPK 124 straipsnio 6 dalį sudarė būtent 1 km, aplinkybė dėl nukrypimo nuo rekomenduotino greičio fiksavimo procedūros negali likti neįvertinta, kadangi negalima paneigti galimos įtakos prietaiso rodmenų tikslumui. Be to, tiek liudytojas D. J., tiek svarbiausia fiksavimą atlikęs A. R. parodė, jog atskaitos taškus suvedant rankiniu būdu iš esmės yra fiziškai neįmanoma laiko ir atstumo klavišus nuspausti, automobiliams kertant tą pačią vietą, juo labiau, kad šiuo atveju transporto priemonės važiavo dideliu greičiu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014).

Nagrinėjamu atveju nekyla jokios abejonės, jog V. G. transporto priemonę vairavo viršydamas leistiną 90 km/ greitį, tačiau, įvertinus tai, jog greičio fiksavimas buvo atliekamas tiksliai nesilaikant rekomenduotinos fiksavimo procedūros, tai, jog naudojant šį prietaisą duomenys (atskaitos taškai) yra suvedami rankiniu būdu, įvertinus liudytojų parodymus, ypatingai greičio matavimą atlikusio A. R., taip pat tą faktą, jog transporto priemonės važiavo itin dideliu greičiu, dėl ko atskaitos taškus užfiksuoti automobiliams kertant tą pačią vietą yra dar labiau sudėtinga, negalima paneigti šias aplinkybes turėjus įtakos greičio matavimo tikslumui. Esant tokioms abejonėms, teismas laiko esant tikslinga V. G. veiksmus iš ATPK 124 straipsnio 6 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124 straipsnio 5 dalį, laikant, kad pastarasis nustatytą greitį viršijo ne daugiau kaip 50 km/h. Tokią teismo išvadą nulėmė išvardintos aplinkybės, susijusios su naudoto matuoklio greičio fiksavimo procedūros ypatumais. V. G. kaltė viršijus leistiną greitį, kuris teismo išdėstytais motyvais inkriminuotinas kaip viršytas ne daugiau nei 50 km/h, yra įrodyta tiek jo paties, tiek liudytojų parodymais, taip pat vaizdo įrašu (b. l. 32), minėto greičio matavimo prietaiso „Trip Track“ patikros sertifikatu Nr. 0179857, patvirtinančiu, jog greičio matuoklio „Trip Track“ Nr. 13340 patikra galiojo iki 2016-11-25, t. y. pažeidimo padarymo metu (2016-10-18) greičio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b. l. 7). Nėra pagrindo laikyti, jog anksčiau išvardintų aplinkybių įtaka greičio fiksavimo rodmenims buvo tokia, kuri leistų abejoti, jog leistinas greitis buvo viršytas nuo 40km/h iki 50km/h. Tokiu būdu V. G. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą yra pilnai įrodyta. Nors šiuo metu galioja naujas administracinę atsakomybę įtvirtinantis įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas), tačiau įvertinus sankcijas, kurios yra iš esmės analogiškos, nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (V. G. prisipažino iki 50 km/h viršijęs greitį, gailėjosi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. G. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba, aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 37-39), praeityje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už leistino greičio viršijimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. baudą, artimą ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 200 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK:16062553793). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.